Bankininkai praneša: gyventojai aktyviau skolinasi brangesniems pirkiniams

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį būstui įsigyti suteiktų paskolų vertė padidėjo 26 proc., paskolų būstui skaičius – 9 procentais. Daugiausiai būstui skolinosi vilniečiai ir kauniečiai – gyventojai pirko ir patogesnį būstą gyvenimui ar darbui savo mieste ir dairėsi turto, kur galėtų atostogauti ar derinti darbą su laisvalaikiu.

„Nuo pernai metų vidurio pastebimas vis didesnis gyventojų aktyvumas būsto rinkoje neslopsta, ypač Vilniuje ir Kaune. Šiuose miestuose pirmą ketvirtį suteikėme didžiausią dalį – beveik 80 proc. visų paskolų. Pastebime, kad Vilniuje ir Kaune dominuoja gyventojai, perkantys pirmą būstą, taip pat neretai paskola imama ir poilsio būstui pajūryje – praėjusių metų vasaros atostogų Lietuvoje patirtis ar daugelio per karantiną išbandytos vadinamosios darbostogos, kai galima derinti darbą su poilsiu iš kurortinėse zonose turimo būsto, toliau daro įtaką nekilnojamojo turto pirkimo tendencijoms“, – sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Būsto rinkoje aktyvūs gyventojai skolinosi ir didesnes sumas. Vidutinė būsto paskola Vilniuje pirmą šių metų ketvirtį siekė 83 tūkst. eurų, Kaune – 67 tūkst., Klaipėdoje – 60 tūkst. eurų, Šiauliuose – 54 tūkst. eurų. Palyginti su pirmu pernai metų ketvirčiu, vidutinė būsto paskola išaugo 16 procentų.

Vidutinė būsto paskola didėjo dėl kelių veiksnių: augančių nekilnojamojo turto kainų, gyventojų noro per pandemiją įsikurti didesniame ir patogesniame būste, kuriame šeimos gyvenimą būtų galima derinti su darbu. Be to, pastaruoju metu sparčiau augo individualių namų negu butų sandorių skaičius, o gyventojai, kurių pajamos per pandemiją nesmuko ir kurie sukaupė daugiau negu įprastai, turėjo didesnę pradinę įmoką ir galėjo įsigyti didesnės vertės būstą.

„Gyventojų vidutinės pajamos didėja panašiai kaip ir būsto kainos, o lūkesčiai dėl būsimų būsto kainos pokyčių pastaraisiais mėnesiais sparčiai augo. Tai irgi daro įtaką gausesniam sandorių skaičiui“, – mini S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Anot jos, panašias būsto paskolų tendencijas rodo ir SEB bankų Latvijoje ir Estijoje duomenys. Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Latvijoje SEB banko būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 35 proc., Estijoje – 39 procentais. Brangiausius būstus iš Baltijos šalių gyventojų pirko estai – čia vidutinė būsto paskola siekė 97 tūkst. eurų, Latvijoje – 71 tūkst. eurų.

SEB banke beveik visos (90 proc.) būsto paskolos yra suteikiamos klientą konsultuojant nuotoliniu būdu ir sutartį sudarant internetu, jam net neišeinant iš namų.

Parengta pagal SEB banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite