Banketiniai stalai. Ką svarbu įvertinti renkantis?

Maitinimo, apgyvendinimo, pramogų paslaugas tiekiančios įmonės turi pagalvoti ir apie įvairius išteklius, leidžiančius kokybiškai vykdyti savo veiklą. Banketiniai stalai – vienas jų. Atsižvelgiant į tai, kad banketinių stalų būna įvairiausių, verta priminti, kad išsirinkti bus kur kas paprasčiau, jei įvertinsite tam tikras detales.

Matmenys ir stalų skaičius

Vienas klausimų, į kurį sau svarbu rasti atsakymą, prieš įsigyjant šiuos baldus, yra: kiek stalų jums apskritai reikės? Galite rinktis įvairius variantus, pavyzdžiui, įsigyti vieną ar kelis, itin didelius stalus, prie kurių galėtų susėsti ypač daug žmonių, arba priešingai – apsiriboti mažesniam žmonių skaičiui skirtais stalais, tačiau jų įsigyti daugiau. Na, o, jei vis dar negalite rasti atsakymo į klausimą kuris iš šių dviejų pasirinkimų, būtų geresnis, tiesiog rinkitės antrą: įsigiję vieną ar kelis didelius stalus, iš jų mažų stalų tikrai nepasigaminsite, o, štai, įsigiję daug mažų stalų, galėsite juos tiesiog sustumti ir turėsite vieną ar kelis didelius stalus. 

Iš ko pagaminta?

Atsakingai reikėtų vertinti ir tai, iš ko šie baldai pagaminti. Banketiniai stalai yra gaminami iš įvairių žaliavų, tačiau bene  populiariausi variantai – mediniai, plastikiniai bei metaliniai. Pavyzdžiui, mediniai banketiniai stalai labai tinkami, jei norisi kurti jaukumu, natūralumu bei šiluma alsuojančią aplinką. Metaliniai stalai pasižymi ilgu tarnavimo laiku, o taip pat – yra atsparūs įvairiam aplinkos poveikiui. Na, o iš plastiko pagaminti stalai yra ypač lengvi, tačiau ne tokie jau ir puošnūs. 

At galima transformuoti?

Pabaigai belieka atsakyti į dar vieną klausimą: ar verta rinktis tokį stalą, kurį būtų galiam transformuoti? Tai reiškia, jog prireikus stalą galėsite išlankstyti ir mažas ar vidutinio dydžio staliukas virs itin dideliu stalu. Tai – geras variantas visiems, vertinantiems ekonomiškus sprendimus, kadangi perkamas tik vienas baldas, tačiau efektas toks, tarsi būtumėte įsigiję kelis.

Taigi, prieš rinkdamiesi banketinius stalus, pirmiausia atsakykite sau į šiuos klausimus:

  • kiek ir kokių stalų jums reikia;
  • iš ko jis turėtų būti pagamintas;
  • įvertinkite, ar jūsų atveju transformuojamas stalas  yra geras sprendimas. 

pr2021/50

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite