Banketiniai stalai. Ką svarbu įvertinti renkantis?

Maitinimo, apgyvendinimo, pramogų paslaugas tiekiančios įmonės turi pagalvoti ir apie įvairius išteklius, leidžiančius kokybiškai vykdyti savo veiklą. Banketiniai stalai – vienas jų. Atsižvelgiant į tai, kad banketinių stalų būna įvairiausių, verta priminti, kad išsirinkti bus kur kas paprasčiau, jei įvertinsite tam tikras detales.

Matmenys ir stalų skaičius

Vienas klausimų, į kurį sau svarbu rasti atsakymą, prieš įsigyjant šiuos baldus, yra: kiek stalų jums apskritai reikės? Galite rinktis įvairius variantus, pavyzdžiui, įsigyti vieną ar kelis, itin didelius stalus, prie kurių galėtų susėsti ypač daug žmonių, arba priešingai – apsiriboti mažesniam žmonių skaičiui skirtais stalais, tačiau jų įsigyti daugiau. Na, o, jei vis dar negalite rasti atsakymo į klausimą kuris iš šių dviejų pasirinkimų, būtų geresnis, tiesiog rinkitės antrą: įsigiję vieną ar kelis didelius stalus, iš jų mažų stalų tikrai nepasigaminsite, o, štai, įsigiję daug mažų stalų, galėsite juos tiesiog sustumti ir turėsite vieną ar kelis didelius stalus. 

Iš ko pagaminta?

Atsakingai reikėtų vertinti ir tai, iš ko šie baldai pagaminti. Banketiniai stalai yra gaminami iš įvairių žaliavų, tačiau bene  populiariausi variantai – mediniai, plastikiniai bei metaliniai. Pavyzdžiui, mediniai banketiniai stalai labai tinkami, jei norisi kurti jaukumu, natūralumu bei šiluma alsuojančią aplinką. Metaliniai stalai pasižymi ilgu tarnavimo laiku, o taip pat – yra atsparūs įvairiam aplinkos poveikiui. Na, o iš plastiko pagaminti stalai yra ypač lengvi, tačiau ne tokie jau ir puošnūs. 

At galima transformuoti?

Pabaigai belieka atsakyti į dar vieną klausimą: ar verta rinktis tokį stalą, kurį būtų galiam transformuoti? Tai reiškia, jog prireikus stalą galėsite išlankstyti ir mažas ar vidutinio dydžio staliukas virs itin dideliu stalu. Tai – geras variantas visiems, vertinantiems ekonomiškus sprendimus, kadangi perkamas tik vienas baldas, tačiau efektas toks, tarsi būtumėte įsigiję kelis.

Taigi, prieš rinkdamiesi banketinius stalus, pirmiausia atsakykite sau į šiuos klausimus:

  • kiek ir kokių stalų jums reikia;
  • iš ko jis turėtų būti pagamintas;
  • įvertinkite, ar jūsų atveju transformuojamas stalas  yra geras sprendimas. 

pr2021/50

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite