Baltijos šalių tyrimas: dūmų detektorių namuose mažėja, lietuviai jų turi mažiausiai

Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėja dūmų detektorius namuose turinčių asmenų, o gaisruose žuvusių žmonių skaičius mūsų šalyje auga. Tyrimo duomenys rodo, kad praėjusiais metais šiuos įrenginius nuosavame būste buvo įsirengę 70 proc. Lietuvos gyventojų, šiemet – 64 proc. mūsų šalies žmonių. Ši tendencija akivaizdi ir Latvijoje (detektorių nuo 78 proc. sumažėjo iki 73 proc.) bei Estijoje (detektorių nuo 93 proc. sumažėjo iki 90 proc.). Be to, gerokai mažiau lietuvių, lyginant su latviais ir estais, savo būstuose turi šiuos namų ugniagesiu vadinamus įrenginius.

Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 6864 gaisrai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesintas 7341 gaisras, šiemet jų kilo 6,5 proc. mažiau. Tačiau per dešimt šių metų mėnesių gaisruose žuvo 70 žmonių, kai pernai ugnis nusinešė 49 gyvybes.

„Kasmet mūsų atliekami tyrimai rodo, kad būstas yra brangiausias žmogaus turtas. Auga žmonių dėmesys draudimui, fizinei apsaugai, gerai kaimynystei. Dūmų detektoriai taip pat turėtų būti šiame sąraše, tačiau naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: kiek mažiau nei du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau beveik penkerius metus privalomą priemonę. Dar liūdnesnė tendencija, kad detektorių Lietuvos žmonių namuose ne daugėja, o mažėja. Vadinasi, didėja ir rizika stipriau nukentėti nuo gaisrų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Tyrimo duomenimis, dūmų detekoriaus namuose neturi 26 proc. Lietuvos, 16 proc. Latvijos ir vos 5 proc. Estijos gyventojų.

Žala skaičiuojama milijonais

„Nors gaisrą patyrusiems žmonėms žala yra atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose nėra sumontavę, tačiau praktika rodo, kad be detektoriaus gaisrai gyvenamuosuose būstuose padaro gerokai didesnius nuostolius žmonių namams bei juose esančiam turtui” , – pabrėžia V. Katilienė.

Praėjusiais metais draudimo bendrovės „Gjensidige” Baltijos šalių gyventojams išmokėjo 4,2 mln. eurų gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti, iš jų 2,2 mln. eurų – Lietuvoje nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms. Vidutinė ugnies padaryta žala, įmonės duomenimis, sudarė beveik 10 tūkst. eurų, t.y. dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.

„Nuo ugnies namai nukenčia labiausiai. Ji padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės Po gaisro išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes, todėl tendencija atsisakyti dūmų detektoriaus yra išties pavojinga”, – kalba draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, optimizmo nesuteikia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, jog visose Baltijos šalyse mažėja ir tokių gyventojų, kurie planuoja namuose įsirengti dūmų detektorių. Lietuvoje taip manančiųjų visuomenės dalis sudaro 7 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 4 procentus.

Šių metų birželį draudimo bendrovė išmokėjo 110 tūkst. eurų už pilnai gaisro metu sudegusį namą, 70 tūkst. eurų už sudegusį antrąjį gyvenamojo namo aukštą, daugiau nei 9 tūkst. eurų už sudegusį sandėliuką.

Dūmų detektorių priežiūra – būtina

Pasak V. Katilienės, nuostoliai, kuriuos gaisro metu patiria žmonės, yra neįkainojami, o namuose įrengti dūmų detektoriai leidžia apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Pasitaiko daug atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kuomet namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, – tvirtina draudimo bendrovės Žalų departameno vadovė Baltijos šalims.

Namuose turintiems dūmų detektorius ji primena apie šių įrenginių priežiūros svarbą. Kartą per mėnesį būtina patikrinti, ar dūmų detektorius veikia. Tam tereikia paspausti kontrolinį mygtuką. Jeigu signalo nėra, gali tekti keisti jo maitinimo elementus. Bent kartą per mėnesį reikia nuvalyti nuo dūmų jutiklių dulkes. Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4800 trijų Baltijos valstybių gyventojų.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite