Baltijos pakrantės miestų slėpiniai

Pirmadienį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, parašęs per dvidešimt knygų. Renginio metu pristatyta autoriaus trilogija apie didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, kurią jis vadina dovana Lietuvai.

Pirmoji trilogijos dalis –„Ryga – niekieno civilizacija“ išleista 2011 m., antroji – pasakojimas apie Karaliaučių „Karalių miestas be karalių“ pasirodė 2014 m. Trilogiją užbaigia naujausia istorinių potyrių knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.

Knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius Arvydas Juozaitis.
Dalios Vasiliauskytės nuotr.

A. Juozaitis gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo miesto kurį laiką gyveno Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade), vėliau – Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su Klaipėda, kaip pats sako, „visam“.
Svečias pasakojo, kad kiekvienas miestas turi savo energetikos kodą, vietovės dvasią. Visų pirma tai susiję su žmonėmis – gyvenusiais kadaise arba dabar – ir vyraujančia tenykšte tvarka, kultūra. Savitas Karaliaučiaus bruožas – imigracija, naujos kartos, nauji žmonės, atsikeliantys čia iš Rusijos glūdumos. O Rygos energijos šaltinis – jaunimo, įėjusio į vyriausybę, kultas. Tai formuoja miesto „veidą“, jausmą, kuris išlieka tiek vietinio, tiek atvykėlio atmintyje.
Susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie Klaipėdą. Ji unikali vokiečių kultūros palikimu – tvarka (vok. Ordnung), kuri atsiskleidžia daug kur – infrastruktūroje, viešojo transporto sistemoje ir kitose srityse. A. Juozaitis pateikė pavyzdį, – diegiant kokias nors naujoves kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai susiduriama su tam tikrais nesklandumais, o štai Klaipėdoje viskas įvyksta gana greitai ir be didesnių trukdžių. Vis dėlto Klaipėdos miestas, šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto lietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip epochinės reikšmės įvykis. Tačiau niekuomet, per visą beveik 800 metų istoriją, Klaipėda (buv. Mėmelis) nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar. Savo naujausioje knygoje „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius savita literatūrine maniera perteikia Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Pasak svečio: „Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis“.
Popietėje A. Juozaičio pasakojimą papildė projektorių rodomi vaizdai apie šių trijų miestų architektūrą, svarbius istorinius bei dabarties įvykius. Mintimis apie leidinį pasidalijo su knyga iš anksto susipažinę šilutiškiai – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis ir lituanistas, krašto istorijos puoselėtojas Anatolijus Žibaitis.


P. Avižinis sakėsi perskaitęs kone visas A. Juozaičio knygas, o paskutiniąją apie Klaipėdą – ypač įdėmiai, daug vietų pasižymėjo. Jo nuomone, istorija – tai faktai, kuriuos galima įvairiai interpretuoti. Daugeliui autoriaus interpretacijų jis būtų linkęs pritarti.
A. Žibaitis pasidalijo įžvalgomis apie knygos visumą ir tam tikrus epizodus. Jis pastebėjęs kūrinyje ir istorinės, ir grožinės literatūros bruožų. Pavyzdžiui, A. Juozaičio pasakojime atsidūręs personažas kaminkrėtys, su kuriuo kalbasi, diskutuoja pats autorius, tarsi atgaivina istoriniais faktais grįstą tekstą, padeda atskleisti knygos esmę, paverčia ją polemišku, ieškojimų kūriniu.
Istoriją kuria ir užrašo žmogus, tad svečias susitikimą pabaigė tokia mintimi: „Žmogaus gyvenimas pirmiausia yra tai, kas neaprėpiama: svajonės, lūkesčiai, įvairūs dvasiniai aspektai – tai, kuo jis gyvena kasdien, o tik po to faktai“. Netrukus nusidriekė ilga eilė norinčių įsigyti knygą, gauti autoriaus autografą ar šiaip paklausti, ko nespėjo ar nedrįso padaryti renginio metu. A. Juozaitis pažadėjo vėl atvykti į Šilutę ir supažindinti su kitais savo kūriniais.
Knygas „Ryga – niekieno civilizacija“, „Karalių miestas be karalių“, „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ galima rasti ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, II aukštas).

Parengė Šilutės F. Bajoraičio
viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo