Baltijos pakrantės miestų slėpiniai

Pirmadienį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, parašęs per dvidešimt knygų. Renginio metu pristatyta autoriaus trilogija apie didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, kurią jis vadina dovana Lietuvai.

Pirmoji trilogijos dalis –„Ryga – niekieno civilizacija“ išleista 2011 m., antroji – pasakojimas apie Karaliaučių „Karalių miestas be karalių“ pasirodė 2014 m. Trilogiją užbaigia naujausia istorinių potyrių knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.

Knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius Arvydas Juozaitis.
Dalios Vasiliauskytės nuotr.

A. Juozaitis gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo miesto kurį laiką gyveno Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade), vėliau – Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su Klaipėda, kaip pats sako, „visam“.
Svečias pasakojo, kad kiekvienas miestas turi savo energetikos kodą, vietovės dvasią. Visų pirma tai susiję su žmonėmis – gyvenusiais kadaise arba dabar – ir vyraujančia tenykšte tvarka, kultūra. Savitas Karaliaučiaus bruožas – imigracija, naujos kartos, nauji žmonės, atsikeliantys čia iš Rusijos glūdumos. O Rygos energijos šaltinis – jaunimo, įėjusio į vyriausybę, kultas. Tai formuoja miesto „veidą“, jausmą, kuris išlieka tiek vietinio, tiek atvykėlio atmintyje.
Susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie Klaipėdą. Ji unikali vokiečių kultūros palikimu – tvarka (vok. Ordnung), kuri atsiskleidžia daug kur – infrastruktūroje, viešojo transporto sistemoje ir kitose srityse. A. Juozaitis pateikė pavyzdį, – diegiant kokias nors naujoves kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai susiduriama su tam tikrais nesklandumais, o štai Klaipėdoje viskas įvyksta gana greitai ir be didesnių trukdžių. Vis dėlto Klaipėdos miestas, šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto lietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip epochinės reikšmės įvykis. Tačiau niekuomet, per visą beveik 800 metų istoriją, Klaipėda (buv. Mėmelis) nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar. Savo naujausioje knygoje „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius savita literatūrine maniera perteikia Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Pasak svečio: „Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis“.
Popietėje A. Juozaičio pasakojimą papildė projektorių rodomi vaizdai apie šių trijų miestų architektūrą, svarbius istorinius bei dabarties įvykius. Mintimis apie leidinį pasidalijo su knyga iš anksto susipažinę šilutiškiai – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis ir lituanistas, krašto istorijos puoselėtojas Anatolijus Žibaitis.


P. Avižinis sakėsi perskaitęs kone visas A. Juozaičio knygas, o paskutiniąją apie Klaipėdą – ypač įdėmiai, daug vietų pasižymėjo. Jo nuomone, istorija – tai faktai, kuriuos galima įvairiai interpretuoti. Daugeliui autoriaus interpretacijų jis būtų linkęs pritarti.
A. Žibaitis pasidalijo įžvalgomis apie knygos visumą ir tam tikrus epizodus. Jis pastebėjęs kūrinyje ir istorinės, ir grožinės literatūros bruožų. Pavyzdžiui, A. Juozaičio pasakojime atsidūręs personažas kaminkrėtys, su kuriuo kalbasi, diskutuoja pats autorius, tarsi atgaivina istoriniais faktais grįstą tekstą, padeda atskleisti knygos esmę, paverčia ją polemišku, ieškojimų kūriniu.
Istoriją kuria ir užrašo žmogus, tad svečias susitikimą pabaigė tokia mintimi: „Žmogaus gyvenimas pirmiausia yra tai, kas neaprėpiama: svajonės, lūkesčiai, įvairūs dvasiniai aspektai – tai, kuo jis gyvena kasdien, o tik po to faktai“. Netrukus nusidriekė ilga eilė norinčių įsigyti knygą, gauti autoriaus autografą ar šiaip paklausti, ko nespėjo ar nedrįso padaryti renginio metu. A. Juozaitis pažadėjo vėl atvykti į Šilutę ir supažindinti su kitais savo kūriniais.
Knygas „Ryga – niekieno civilizacija“, „Karalių miestas be karalių“, „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ galima rasti ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, II aukštas).

Parengė Šilutės F. Bajoraičio
viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savęs pažinimo karalystė

Saulėtą kovo 16 d. popietę Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos Traksėdžių progimnazijos skyriaus pirmokėliai dalyvavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale vykusiame savęs pažinimo ir saviraiškos kūrybiniame užsiėmime „Karalystė“. Užsiėmimui vadovavo Lietuvos meno terapijos asociacijos narė Irena Rimkuvienė, tris dešimtmečius dirbanti Saugų vaikų darželyje. Pedagogė keletą metų gilinasi į psichologijos subtilybes, domisi dailės, pasakų, keramikos, tekstų rašymo terapija, dalyvauja seminaruose, pati rengia užsiėmimus, o įgytas žinias stengiasi taikyti praktikoje. Kūrybinio užsiėmimo „Karalystė“ tikslas – suprasti tarpusavio santykius su kitais,

Gardamo vaikai – robotikos užsiėmime

Trečiadienio popietę vaikai rinkosi į F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Gardamo filiale vykusį „Elektronikos kodo“ užsiėmimą, kurio metu buvo mokoma naudotis elektronikos konstruktorių rinkiniais „LEGO Mindstorm EV3“. Vaikus mokė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos vyresnysis bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Donatas Dobilinskas. Mažieji nekantriai laukė, kada galės pradėti konstruoti robotus. Pirmiausia jie išklausė trumpą įvadą apie pačią robotiką, susipažino su „LEGO Mindstorm EV3“ elektronikos konstruktorių rinkiniais ir pasižiūrėjo keletą filmukų apie vaikų sukurtus robotus. Užsiėmimo dalyviai mokėsi kompiuteriu užprogramuoti sukonstruotus robotus. Išklausę teorinių

Ministras žada proveržį mažinant skurdą ir stiprinant šeimos ir vaiko apsaugą

Didžiausio proveržio bus siekiama mažinant skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinant šeimos ir vaiko apsaugą, taip pat skatinant socialinę piliečių atsakomybę – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Vyriausybei pristačius svarbiausias Vyriausybės priemonių plano kryptis. „Numatėme didinti darbo užmokestį, taip pat pensijas ir socialines išmokas, performuoti socialinio draudimo sistemą – socialinės išmokos bus ne tik susietos su minimaliu vartojimo krepšeliu, bet ir taikomos tiksliai tiems, kam labiausiai to reikia. Turime įtraukti į darbo rinką socialinę paramą gaunančius žmones, –