Baltijos pakrantės miestų slėpiniai

Pirmadienį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, parašęs per dvidešimt knygų. Renginio metu pristatyta autoriaus trilogija apie didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, kurią jis vadina dovana Lietuvai.

Pirmoji trilogijos dalis –„Ryga – niekieno civilizacija“ išleista 2011 m., antroji – pasakojimas apie Karaliaučių „Karalių miestas be karalių“ pasirodė 2014 m. Trilogiją užbaigia naujausia istorinių potyrių knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.

Knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius Arvydas Juozaitis.
Dalios Vasiliauskytės nuotr.

A. Juozaitis gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo miesto kurį laiką gyveno Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade), vėliau – Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su Klaipėda, kaip pats sako, „visam“.
Svečias pasakojo, kad kiekvienas miestas turi savo energetikos kodą, vietovės dvasią. Visų pirma tai susiję su žmonėmis – gyvenusiais kadaise arba dabar – ir vyraujančia tenykšte tvarka, kultūra. Savitas Karaliaučiaus bruožas – imigracija, naujos kartos, nauji žmonės, atsikeliantys čia iš Rusijos glūdumos. O Rygos energijos šaltinis – jaunimo, įėjusio į vyriausybę, kultas. Tai formuoja miesto „veidą“, jausmą, kuris išlieka tiek vietinio, tiek atvykėlio atmintyje.
Susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie Klaipėdą. Ji unikali vokiečių kultūros palikimu – tvarka (vok. Ordnung), kuri atsiskleidžia daug kur – infrastruktūroje, viešojo transporto sistemoje ir kitose srityse. A. Juozaitis pateikė pavyzdį, – diegiant kokias nors naujoves kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai susiduriama su tam tikrais nesklandumais, o štai Klaipėdoje viskas įvyksta gana greitai ir be didesnių trukdžių. Vis dėlto Klaipėdos miestas, šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto lietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip epochinės reikšmės įvykis. Tačiau niekuomet, per visą beveik 800 metų istoriją, Klaipėda (buv. Mėmelis) nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar. Savo naujausioje knygoje „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius savita literatūrine maniera perteikia Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Pasak svečio: „Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis“.
Popietėje A. Juozaičio pasakojimą papildė projektorių rodomi vaizdai apie šių trijų miestų architektūrą, svarbius istorinius bei dabarties įvykius. Mintimis apie leidinį pasidalijo su knyga iš anksto susipažinę šilutiškiai – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis ir lituanistas, krašto istorijos puoselėtojas Anatolijus Žibaitis.


P. Avižinis sakėsi perskaitęs kone visas A. Juozaičio knygas, o paskutiniąją apie Klaipėdą – ypač įdėmiai, daug vietų pasižymėjo. Jo nuomone, istorija – tai faktai, kuriuos galima įvairiai interpretuoti. Daugeliui autoriaus interpretacijų jis būtų linkęs pritarti.
A. Žibaitis pasidalijo įžvalgomis apie knygos visumą ir tam tikrus epizodus. Jis pastebėjęs kūrinyje ir istorinės, ir grožinės literatūros bruožų. Pavyzdžiui, A. Juozaičio pasakojime atsidūręs personažas kaminkrėtys, su kuriuo kalbasi, diskutuoja pats autorius, tarsi atgaivina istoriniais faktais grįstą tekstą, padeda atskleisti knygos esmę, paverčia ją polemišku, ieškojimų kūriniu.
Istoriją kuria ir užrašo žmogus, tad svečias susitikimą pabaigė tokia mintimi: „Žmogaus gyvenimas pirmiausia yra tai, kas neaprėpiama: svajonės, lūkesčiai, įvairūs dvasiniai aspektai – tai, kuo jis gyvena kasdien, o tik po to faktai“. Netrukus nusidriekė ilga eilė norinčių įsigyti knygą, gauti autoriaus autografą ar šiaip paklausti, ko nespėjo ar nedrįso padaryti renginio metu. A. Juozaitis pažadėjo vėl atvykti į Šilutę ir supažindinti su kitais savo kūriniais.
Knygas „Ryga – niekieno civilizacija“, „Karalių miestas be karalių“, „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ galima rasti ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, II aukštas).

Parengė Šilutės F. Bajoraičio
viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės