Baltijos pakrantės miestų slėpiniai

Pirmadienį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, parašęs per dvidešimt knygų. Renginio metu pristatyta autoriaus trilogija apie didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, kurią jis vadina dovana Lietuvai.

Pirmoji trilogijos dalis –„Ryga – niekieno civilizacija“ išleista 2011 m., antroji – pasakojimas apie Karaliaučių „Karalių miestas be karalių“ pasirodė 2014 m. Trilogiją užbaigia naujausia istorinių potyrių knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.

Knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius Arvydas Juozaitis.
Dalios Vasiliauskytės nuotr.

A. Juozaitis gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo miesto kurį laiką gyveno Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade), vėliau – Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su Klaipėda, kaip pats sako, „visam“.
Svečias pasakojo, kad kiekvienas miestas turi savo energetikos kodą, vietovės dvasią. Visų pirma tai susiję su žmonėmis – gyvenusiais kadaise arba dabar – ir vyraujančia tenykšte tvarka, kultūra. Savitas Karaliaučiaus bruožas – imigracija, naujos kartos, nauji žmonės, atsikeliantys čia iš Rusijos glūdumos. O Rygos energijos šaltinis – jaunimo, įėjusio į vyriausybę, kultas. Tai formuoja miesto „veidą“, jausmą, kuris išlieka tiek vietinio, tiek atvykėlio atmintyje.
Susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie Klaipėdą. Ji unikali vokiečių kultūros palikimu – tvarka (vok. Ordnung), kuri atsiskleidžia daug kur – infrastruktūroje, viešojo transporto sistemoje ir kitose srityse. A. Juozaitis pateikė pavyzdį, – diegiant kokias nors naujoves kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai susiduriama su tam tikrais nesklandumais, o štai Klaipėdoje viskas įvyksta gana greitai ir be didesnių trukdžių. Vis dėlto Klaipėdos miestas, šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto lietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip epochinės reikšmės įvykis. Tačiau niekuomet, per visą beveik 800 metų istoriją, Klaipėda (buv. Mėmelis) nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar. Savo naujausioje knygoje „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius savita literatūrine maniera perteikia Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Pasak svečio: „Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis“.
Popietėje A. Juozaičio pasakojimą papildė projektorių rodomi vaizdai apie šių trijų miestų architektūrą, svarbius istorinius bei dabarties įvykius. Mintimis apie leidinį pasidalijo su knyga iš anksto susipažinę šilutiškiai – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis ir lituanistas, krašto istorijos puoselėtojas Anatolijus Žibaitis.


P. Avižinis sakėsi perskaitęs kone visas A. Juozaičio knygas, o paskutiniąją apie Klaipėdą – ypač įdėmiai, daug vietų pasižymėjo. Jo nuomone, istorija – tai faktai, kuriuos galima įvairiai interpretuoti. Daugeliui autoriaus interpretacijų jis būtų linkęs pritarti.
A. Žibaitis pasidalijo įžvalgomis apie knygos visumą ir tam tikrus epizodus. Jis pastebėjęs kūrinyje ir istorinės, ir grožinės literatūros bruožų. Pavyzdžiui, A. Juozaičio pasakojime atsidūręs personažas kaminkrėtys, su kuriuo kalbasi, diskutuoja pats autorius, tarsi atgaivina istoriniais faktais grįstą tekstą, padeda atskleisti knygos esmę, paverčia ją polemišku, ieškojimų kūriniu.
Istoriją kuria ir užrašo žmogus, tad svečias susitikimą pabaigė tokia mintimi: „Žmogaus gyvenimas pirmiausia yra tai, kas neaprėpiama: svajonės, lūkesčiai, įvairūs dvasiniai aspektai – tai, kuo jis gyvena kasdien, o tik po to faktai“. Netrukus nusidriekė ilga eilė norinčių įsigyti knygą, gauti autoriaus autografą ar šiaip paklausti, ko nespėjo ar nedrįso padaryti renginio metu. A. Juozaitis pažadėjo vėl atvykti į Šilutę ir supažindinti su kitais savo kūriniais.
Knygas „Ryga – niekieno civilizacija“, „Karalių miestas be karalių“, „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ galima rasti ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, II aukštas).

Parengė Šilutės F. Bajoraičio
viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia