Baltijos pakrantės miestų slėpiniai

Pirmadienį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje svečiavosi filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, parašęs per dvidešimt knygų. Renginio metu pristatyta autoriaus trilogija apie didžiuosius Baltijos pakrantės miestus, kurią jis vadina dovana Lietuvai.

Pirmoji trilogijos dalis –„Ryga – niekieno civilizacija“ išleista 2011 m., antroji – pasakojimas apie Karaliaučių „Karalių miestas be karalių“ pasirodė 2014 m. Trilogiją užbaigia naujausia istorinių potyrių knyga „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“.

Knygos „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius Arvydas Juozaitis.
Dalios Vasiliauskytės nuotr.

A. Juozaitis gimė ir augo Vilniuje. 2004 metais išvykęs iš gimtojo miesto kurį laiką gyveno Karaliaučiuje (dabartiniame Kaliningrade), vėliau – Rygoje, kol galiausiai likimą susiejo su Klaipėda, kaip pats sako, „visam“.
Svečias pasakojo, kad kiekvienas miestas turi savo energetikos kodą, vietovės dvasią. Visų pirma tai susiję su žmonėmis – gyvenusiais kadaise arba dabar – ir vyraujančia tenykšte tvarka, kultūra. Savitas Karaliaučiaus bruožas – imigracija, naujos kartos, nauji žmonės, atsikeliantys čia iš Rusijos glūdumos. O Rygos energijos šaltinis – jaunimo, įėjusio į vyriausybę, kultas. Tai formuoja miesto „veidą“, jausmą, kuris išlieka tiek vietinio, tiek atvykėlio atmintyje.
Susitikimo metu daugiausiai kalbėta apie Klaipėdą. Ji unikali vokiečių kultūros palikimu – tvarka (vok. Ordnung), kuri atsiskleidžia daug kur – infrastruktūroje, viešojo transporto sistemoje ir kitose srityse. A. Juozaitis pateikė pavyzdį, – diegiant kokias nors naujoves kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai susiduriama su tam tikrais nesklandumais, o štai Klaipėdoje viskas įvyksta gana greitai ir be didesnių trukdžių. Vis dėlto Klaipėdos miestas, šimtmečius gyvavęs ir augęs ne kaip mūsų, o vokiečių kultūros fenomenas, vis dar tebėra mums paslaptis. Miesto lietuvinimas, ryžtingai pradėtas aštuntajame dešimtmetyje, net šiandien nesuvokiamas kaip epochinės reikšmės įvykis. Tačiau niekuomet, per visą beveik 800 metų istoriją, Klaipėda (buv. Mėmelis) nebuvo toks lietuviškas miestas, koks yra dabar. Savo naujausioje knygoje „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ autorius savita literatūrine maniera perteikia Klaipėdos miesto epą, kuriame susilieja istorinės praeities gaudesys ir šiandienos miesto alsavimas. Pasak svečio: „Šiedu miestai niekuomet neištars vienas kitam sudie, jiedu – istorijos sugyventiniai. Klaipėda, kad ir būdama dešimt kartų didesnė už Mėmelį, liks Mėmelio akyse tik kūdikis“.
Popietėje A. Juozaičio pasakojimą papildė projektorių rodomi vaizdai apie šių trijų miestų architektūrą, svarbius istorinius bei dabarties įvykius. Mintimis apie leidinį pasidalijo su knyga iš anksto susipažinę šilutiškiai – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius, istorikas Pranas Avižinis ir lituanistas, krašto istorijos puoselėtojas Anatolijus Žibaitis.


P. Avižinis sakėsi perskaitęs kone visas A. Juozaičio knygas, o paskutiniąją apie Klaipėdą – ypač įdėmiai, daug vietų pasižymėjo. Jo nuomone, istorija – tai faktai, kuriuos galima įvairiai interpretuoti. Daugeliui autoriaus interpretacijų jis būtų linkęs pritarti.
A. Žibaitis pasidalijo įžvalgomis apie knygos visumą ir tam tikrus epizodus. Jis pastebėjęs kūrinyje ir istorinės, ir grožinės literatūros bruožų. Pavyzdžiui, A. Juozaičio pasakojime atsidūręs personažas kaminkrėtys, su kuriuo kalbasi, diskutuoja pats autorius, tarsi atgaivina istoriniais faktais grįstą tekstą, padeda atskleisti knygos esmę, paverčia ją polemišku, ieškojimų kūriniu.
Istoriją kuria ir užrašo žmogus, tad svečias susitikimą pabaigė tokia mintimi: „Žmogaus gyvenimas pirmiausia yra tai, kas neaprėpiama: svajonės, lūkesčiai, įvairūs dvasiniai aspektai – tai, kuo jis gyvena kasdien, o tik po to faktai“. Netrukus nusidriekė ilga eilė norinčių įsigyti knygą, gauti autoriaus autografą ar šiaip paklausti, ko nespėjo ar nedrįso padaryti renginio metu. A. Juozaitis pažadėjo vėl atvykti į Šilutę ir supažindinti su kitais savo kūriniais.
Knygas „Ryga – niekieno civilizacija“, „Karalių miestas be karalių“, „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“ galima rasti ir Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10, II aukštas).

Parengė Šilutės F. Bajoraičio
viešosios bibliotekos vyresn. bibliotekininkė Ignė Zarambaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Smurtas prieš vaikus. Pažadai pasiliko pažadais?

Kauno apygardos teismas atvertė bylą dėl šių metų pradžioje Kėdainiuose motinos ir jos sugyventinio žiauriai sumušto ir ligoninėje mirusio ketverių metukų Mato. Į Lietuvą sukrėtusį žiaurų įvykį sureagavo Seimas, vasario 14 d. papildęs Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kad vaiko nepriežiūra, psichologinis smurtas prieš vaiką irgi yra smurtas. Tačiau gausybė pažadų, kaip keisis darbas ginant vaikus nuo smurto, pažadais taip ir liko. Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė „Pamariui“ sakė, kad baudžiamoji, administracinė atsakomybė už vaiko mušimą,

Šilutiškiai sulauks prekybos centro „Lidl“

Vienas aktyvus šilutiškis nepailsdamas rašo ir skambina „Pamario“ laikraščio redaktoriui, vis teiraudamasis, kodėl vis nepradeda iškeldinti iš miesto Šilutės autobusų parko, kada atsiras naujasis prekybos centras… Mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuruojantis investicijų ir ūkio sritis, sutiko „Pamariui“ paaiškinti šių laukiamų statybų naujienas. Anot vicemero Algio Bekerio, šis projektas yra didelės apimties, svarbus ir neišvengė pakeitimų. Šiek tiek vėluojama, tačiau dėl rimtų priežasčių. Galbūt „Pamario“ skaitytojai nepamiršo, kad nuo Šilutės katalikų bažnyčios šventoriaus tik gatvės ir tvoros skiriamą Šilutės autobusų parką

Menkas vaikų finansinis raštingumas

Finansinio raštingumo pradmenų mažuosius reikėtų pradėti mokyti kuo anksčiau – maždaug apie 3–5 m., vos tik vaikas pradeda orientuotis aplinkoje. „Vaiko finansinio raštingumo gebėjimai ne mažiau svarbūs nei socialiniai. Lygiai taip pat, kaip mokome atžalas elgtis svečiuose, bendrauti su kitais vaikais, taip turime aiškinti, kad parduotuvėje ne visos prekės yra perkamos. Arba – kada ir kiek knygučių, pieštukų ar saldainių galima pirkti, nes namuose jau ir taip yra“, – tikina ekonomistė, Šiaulių universiteto profesorė dr. Diana Cibulskienė. Anot jos, šeimoje

Apdovanoti literatūrinių varžytuvių laureatai

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai, visą vasarą uoliai „nardydami“ knygų pasaulio puslapiuose, ne tik įdomiai bei prasmingai leido laiką su knyga, bet dalyvavo ir visoje Lietuvoje vykusiose literatūrinėse varžytuvėse „Vasaros skaitymo iššūkis“. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos iniciatyva drauge su Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešąja biblioteka, Kauno apskrities viešąja biblioteka, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka, Lietuvos aklųjų biblioteka bei Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija (AVBA) organizuotas „Vasaros skaitymo iššūkis 2017“ sulaukė ir Pagėgių krašto gyventojų susidomėjimo. Greičiausiai iššūkio užduotis