Balandžio 15-ąją minima Pasaulio kultūros diena      

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena, siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes. Kadaise įvairių šalių kultūros paminklus nuniokojo karai, o ir dabar ne visi žmonės suvokia jų vertę ir neretai nesusimąstydami gadina.

Pasaulio kultūros dienos proga Šilutės r. savivaldybė vadovai kultūros darbuotojams surengė pažintinę kelionę į Sūduvos sostinę – Marijampolę.

Šia proga verta atkreipti dėmesį į vykstantį karą Ukrainoje. Ten Rusijos karinės pajėgos bombarduoja ir gyvenamuosius namus, ir kultūros paveldo objektus. Viskas sprogdinama, griaunama, nors tai ne tik Ukrainos žmonių turtas, tai – ir istorijos dalis.

Kukliame kalendoriaus lapelyje skaitome, jog sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų bei istorinių paminklų išsaugojimo inicijavo rusų mąstytojas N. Rerichas. Jis keliaudamas po įvairias šalis suvokė, kad pasaulyje yra daugybė gražių meninių paminklų ir juos būtina saugoti. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą N. Rerichas sukūrė įspėjančių apie pavojų paveikslų seriją. Juose numatė artėjančius įvykius, griaunančius žmonijos meno kūrinius. 1929 m. jis kreipėsi į visų šalių valstybinius ir kultūros atstovus, kviesdamas aptarti kultūros paminklų apsaugą. Jo prašymu prancūzų juristai parengė paktą, kuris buvo paskelbtas įvairiomis kalbomis kartu su N. Rericho kreipimusi.

Pasirašyta sutartis buvo pirmas tarptautinis susitarimas, skirtas kultūrinėms vertybėms saugoti. Šalims, kurios ratifikavo Rericho paktą, jis yra galiojantis iki šiol. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą Taikos pakto idėja buvo pamiršta. Daugybė kultūros paminklų virto griuvėsiais…

Konvenciją pasirašė 39 šalys

1954 m. gegužės 14 d. Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys.

Kultūra aprėpia plačią žmogaus gyvenimo dalį: kultūrą kuria ir puoselėja dainos, šokio, muzikos, teatro, kino kūrėjai, bibliotekos, muziejai ir gausybė kitų įstaigų. To gausu ir Šilutės rajone.

Šios dienos proga Šilutės r. savivaldybės vadovai dėkoja kultūros darbuotojams: „… dėkojame už Šilutės krašto kultūros puoselėjimą. Jūsų dėka čia gyvenančiųjų bei atvykstančių svečių kasdienybė nuspalvinama ryškiomis spalvomis, pripildoma skambių natų bei netikėčiausių reginių“. Sveikinimo pabaigoje kultūros darbuotojams palinkėta: „Tegul Jūsų  kūrybinė kelionė būna pripildyta pasisekimų, aplodismentų ir susižavėjimo šūksnių. Sveikiname Tarptautinės kultūros dienos proga!“

Sveikinimą pasirašo meras Vytautas Laurinaitis ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite