Balandį gimusios įžymybės ir svarbūs Lietuvos įvykiai

Ši informacija ne tik apie balandį gimusius įžymius ir Lietuvai nusipelniusius asmenis. Esama ir balandžio mėnesio įvykių, jau patekusių į valstybės istoriją. 

Leonas Sapiega.

Prieš 465 m., 1557 m. balandžio 4 d., gimė Leonas Sapiega, LDK valstybės politinis veikėjas, Lietuvos didysis sekretorius (1580 m.), Lietuvos didysis kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui.

Balandžio 1 d. 1579 m. jėzuitų pastangomis buvo įkurtas Vilniaus universitetas, seniausia ir didžiausia Lietuvos, viena senesnių Europos aukštųjų mokyklų. 1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Iš pradžių jame veikė Teologijos ir Filosofijos fakultetai.

Balandžio 1 d. 1936 m. gimė Marcelijus Martinaitis. Poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame–aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų. „Poezijos pavasario“ (1975 m.), Lietuvos nacionalinės premijos (1998 m.), Baltijos Asamblėjos premijos (2007 m.) laureatas.

Balandžio 2 d. 1889 m. gimė Ignas Šeinius. Lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis. Labiausiai žinomas kaip romano „Kuprelis“ autorius. Tą pačią dieną  1909 m. gimė Stasys Vainiūnas. Lietuvos kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, chorvedys, profesorius.

Balandžio 4 d. 1919 m. Valstybės Taryba įsteigė Lietuvos Prezidento instituciją ir pirmuoju Prezidentu išrinko Antaną Smetoną. Nuo rugsėjo mėn. prezidento darbo vieta buvo gubernatoriaus rūmai Kaune. A. Smetonos pirmoji prezidento kadencija truko iki 1920 m. birželio 19 d. 1920 m. Steigiamojo Seimo paskelbta laikinoji Konstitucija įtvirtino nuostatą, kad Prezidentą renka Seimas. Iki pirmojo Seimo susirinkimo 1922 m. pabaigoje prezidento pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.

Balandžio 7 d. 1882 m. gimė Antanas Vienuolis-Žukauskas. Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, vaistininkas, muziejininkas, visuomenininkas. Vienas žymiausių kūrinių – apsakymas „Paskenduolė“.

Balandžio 8 d. 1928 m. gimė Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai. Architektai. Vilniuje suprojektavo Seimo rūmus (1981 m.), Nacionalinį dramos teatrą (1981 m.), kavinę (1959 m.) ir viešbutį (1960 m.) „Neringa“, viešbutį „Lietuva“ (1983 m.).

Balandžio 9 d. 1869 m. gimė Juozas Naujalis. Lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Daina „Lietuva brangi“ tapo neoficialiu Lietuvos himnu.

Balandžio 9 d. 1922 m. gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose.

Balandžio 11 d. 1879 m. gimė Jonas Biliūnas. Lietuvių rašytojas. Klasikiniais kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.

Balandžio 12 d. 1838 m. gimė Stanislovas Išora. Kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas iš vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Palaikai, manoma, buvo užkasti ant Gedimino kalno.

Balandžio 12 d. 1940 m. gimė Gediminas Baravykas. Architektas. Pagal jo projektus pastatyta: Vilniuje – Santuokų rūmai (1974 m., su kitais), buvęs kino teatras „Helios“ (1977 m.), Nacionalinė galerija (su architektu V.A.Vieliumi, 1980 m.), Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia (su kitais architektais, 1989 m., pastatyta 1996), Anykščiuose – Santuokų rūmai (1981 m.), Varėnoje – bažnyčia (su architektu R.Bakaičiu, 1995 m.).

Balandžio 13 d. 1871 m. gimė Jurgis Matulaitis. Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius. Jo pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai.

Balandžio 13 d. 1890 m. gimė Danielius Dolskis. Lietuvos dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas. Tarp populiariausių jo dainų – „Lietuvaitė“, „Aš myliu vasaros rugiagėlę“, „Palangos jūroj“, „Onyte, einam su manim pašokti“.

Balandžio 14-15 d. 1920 m. vyko Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji Lietuvoje visuotiniai, slapto balsavimo, tiesioginiai rinkimai. Juose balsavo 90 proc. rinkėjų. Pagal proporcinę sistemą buvo išrinkta 112 atstovų: 59 jų priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokui, 13 – Lietuvos socialdemokratų partijai, 10 mandatų gavo tautinės mažumos (žydai – 6, lenkai – 3, vokiečiai – 1), 1 – nepriklausomas atstovas.

Balandžio 14 d. 1930 m. gimė Vytautas Žalakevičius. Vienas žymiausių lietuvių kino režisierių. Garsiausias filmas – „Niekas nenorėjo mirti“.

Balandžio 15 d. 1921 m. gimė Algimantas Jonas Marcinkevičius. Kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje. 1987 m. vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai.

Balandžio 16 d. 1883 m. gimė Augustinas Voldemaras. Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų. 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką – ir krašto apsaugos ministras. Vyriausybės narys buvo ir vėliau. Mirė 1942 m. Vladimiro kalėjime, Rusijoje.

Balandžio 17 d. 1875 m. gimė Petras Avižonis. Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas. Lietuvos gydytojų sąjungos steigiamajam suvažiavimui parengė sąjungos įstatus, įkūrė Lietuvos akių gydytojų draugiją, parašė pirmąjį akių ligų vadovėlį lietuvių kalba.

Balandžio 17 d. 1910 m. gimė Vladas Mikėnas. Šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas. Įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą. Penkis kartus žaidė pasaulio šachmatų olimpiadose.

Balandžio 18 d. 1814 m. gimė Eustachijus Tiškevičius. Istorikas, archeologas ir kolekcininkas, archeologijos mokslo Lietuvoje pradininkas. Jo iniciatyva įsteigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Vilniaus senienų muziejus – pirmasis viešas muziejus Lietuvoje.

Balandžio 18 d. 1882 m. gimė Juozas Tūbelis. Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras. Vienas kooperacijos Lietuvoje iniciatorių.

Balandžio 19 d. 1918 m. Lietuvos Tarybos sudaryta tautinės vėliavos sukūrimo komisija (ją sudarė J.Basanavičius, T.Daugirdas ir A.Žmuidzinavičius) paskelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys juostos vienodomis proporcijomis – raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo patvirtinta ir istorinė vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduojamas baltas raitelis raudoname lauke, kitoje pusėje – Gediminaičių stulpai. Dabar tai yra Lietuvos Prezidento vėliava.

Balandžio 22 d. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė. Lietuvos laisvės gynėja, Sausio tryliktosios agresijos (1991 m.) auka.

Balandžio 23 d. 1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos ir Kauno rinktinės. Jas rezultatu 8:6 laimėjo sąjungos krepšininkai.

Balandžio 24 d. 1806 m. gimė Frydrichas Kuršaitis. Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas. Pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes. Laikomas lietuvių kalbos rašybos vienu iš kūrėjų.

Balandžio 24 d. 1912 m. gimė Marcė Katiliūtė. Grafikė. Jos I. Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje pelnė aukso medalį.

Balandžio 25 d. 1913 m. gimė Monika Mironaitė. Viena žymiausių lietuvių teatro aktorių. Viena geriausių lietuvių sceninio žodžio meistrų.

Balandžio 26 d. 1906 m. gimė Kazys Laucius. Lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas. Parašė pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį „Fotografuoti gali kiekvienas“ (1933 m.).

Balandžio 28 d. 1924 m. gimė Donatas Banionis. Vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius. Sukūrė daugiau kaip 100 teatro ir daugiau kaip 80 kino vaidmenų. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (2013 m.).

Informacijos šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių duomenų bazė ir „Vikipedija“

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite