Ąžuolo persodinimas pakvipo detektyvu

Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė „Pamario“ laikraščio redakciją informavo apie neįprastą įvykį. Po ilgojo savaitgalio senosiosiose Bitėnų kapinėse savavališkai persodintas Vydūno palaikų perlaidojimo 20-mečio progai skirtas raudonlapis ąžuolas. Priešais iškilios asmenybės kapą pasodintas ąžuoliukas perkeltas į nuošalesnę vietą prie kapinių tvoros, o ankstesnė augimvietė paslėpta, užmaskuota…

Senųjų Bitėnų kapinių prižiūrėtoja Danutė Ilgevičienė rodo, į kurią vietą buvo perkeltas raudonasis ąžuolas, skirtas Vydūno palaikų perlaidojimo 20-mečiui.

To nėra buvę
Pirmoji šį neįprastą pasikeitimą pastebėjo Bitėnų kapinių prižiūrėtoja Danutė Ilgevičienė. „Paskutinį kartą kapines apžiūrėjau balandžio 30-ą, prieš ilgąjį savaitgalį. Tada ąžuolas dar buvo įprastoje vietoje. Persodintą į kitą vietą jį pamačiau pirmadienį. Bitėnų kapines prižiūriu jau devynerius metus, tad gerai žinau, kas ir kur auga. Kaskart čia atėjusi viską apžiūriu ir sutvarkau.
Pastebėjau, kad į naują vietą persodinto ąžuolo ir viršūnė nupjauta. Medis buvo palaistytas, bet jam augant dar reikės daug vandens, kurio čia atnešti arčiausiai būtų iš Nemuno. Šlaitas upės link labai status, tad tai padaryti bus nelengva“, – pasakojo D. Ilgevičienė.
Pasak kapinių prižiūrėtojos, per daugelį darbo metų kapinėse tai pirmas toks įvykis, kai persodintas kuris nors medelis. Ji neslėpė, kad yra pasitaikę atvejų, kai čia užsukdavo net ilgapirščių. Iš kapinių buvo pavogta pora eglaičių, kadagys. Tąkart pagal pėdsakus buvo matyti vagišių atėjimo kryptis – per tvorą iš miško.
Įdomu ir tai, kad buvusią ąžuolo vietą priešais Vydūno kapą pasistengta užmaskuoti. Iš po netoliese augančios eglaitės išrauta samanų ir jomis uždengta likusi tuščia vieta. Medis perkeltas į nuošalesnę vietą kartu su kuolais jam parišti bei simboline memorialine lentele.
Prisipažino ir paaiškino
Greta senųjų Bitėnų kapinių yra įsikūrusi Rambyno regioninio parko direkcija. Susisiekus su šios įstaigos direktore Diana Milašauskiene, paaiškėjo netikėtas faktas. Direktorė prisipažino, kad ąžuolą persodino ji pati…
„Šį ryžtingą sprendimą su visa pagarba padariau ne kaip įstaigos vadovė, o kaip specialistė miškininkė. Esu baigusi šiuos mokslus, todėl gerai žinau, kur ir kokia augmenija tinkama. Šiose vietose raudonasis ąžuolas yra greitai plintantis svetimžemis, stelbiantis čia augančius Lietuvos ąžuolus. Gaila, kad jį sodinant nebuvo į tai atsižvelgta“, – paaiškino D. Milašauskienė.

Įvykio kaltininkė gali būti ši magnolija…
Autoriaus nuotr.

Direktorė patikino, kad persodintam ąžuolui tikrai nieko nenutiks, jis augs toliau. Jis augo greta magnolijos ir ateityje būtų ją nustelbęs, mat šios rūšies ąžuolas sukuria šarminę aplinką, o magnolijos labiau mėgsta rūgščią. Magnolija buvo pasodinta 2008 m., gerokai anksčiau nei ąžuolas. Šį Eugenijos Murauskienės dovanotą augalą pasodino Bitėnų bendruomenės jaunimas. D. Milašauskienė mano, kad jie ir po daugelio metų atvykę į kapines norėtų rasti vis dar augantį savo pasodintą medį. Magnolija simbolizuoja jaunystę, kadangi ją pasodino vietos žmonės, šis augalas turėtų būti išsaugotas.
Ąžuolas pasodintas Vydūno palaikų perlaidojimo dvidešimtmečiui paminėti. Tai kai ateis šio įvykio 30-metis ar 40-metis, bus sodinama dar po vieną tokį medį?
„Aš kaip miškininkė galiu pasakyti, kad brandaus miško kapinėse turėtų būti kuo mažiau. Čia geriausiai derėtų žemaūgiai dekoratyviniai augalai, kad būtų kuo mažiau pavėsio, dėl kurio apsamanoja paminklai. Didelius medžius reikėtų sodinti kapinių pakraščiuose ir parinkti juos tokius, kad derėtų prie čionykščių rūšių. Nereikia pamiršti ir to, kad nuo didelių medžių prikrenta daug lapų, kuriuos kažkas rudenį turi sugrėbti. Ąžuolą persodinau į erdvesnę vietą bei nukirpau viršūnės ūglį“, – situaciją pakomentavo šiuo metu atostogaujanti D. Milašauskienė.
Neapsidžiaugė
Raudonąjį ąžuolą priešais iškiliojo Vydūno kapą dar 2011 m. rugpjūtį pasodino Vydūno draugijos nariai. Į Bitėnus vasaroti jie atvyksta kasmet. Įsikūrę Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje, jie čia ne tik stovyklauja, bet ir organizuoja renginius bei tvarko kapines.
Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vaclovas Bagdonavičius, sužinojęs apie persodintą ąžuolą, neslėpė, kad įvykį vertina negatyviai. „Skaudu, kad ąžuolas persodintas jau antrą kartą ir gali nebeprigyti. Pirmą kartą jis buvo persodintas, kai atvežėme jį į Bitėnų kapines. Dėl šio augalo palikimo esamoje vietoje buvome diskutavę su Rambyno regioninio parko direkcijos atstovais ir, rodos, buvome sutarę nieko nekeisti. Šiuo metu nėra galimybės atvykti 300 kilometrų ir pažiūrėti, į kokią vietą ąžuolas perkeltas. Gal medis naujoje vietoje ir prigis, bet nesmagu, kad tai padaryta be mūsų žinios. Mums ne naujiena, kad prie ąžuolo augo magnolija, kuri galbūt ir tapo šio įvykio pretekstu. Bet reikėtų atsižvelgti į tai, kad kol ąžuolas sulauks tokio amžiaus, kuomet pradės daryti poveikį aplinkiniams augalams, gali praeiti 10-15 metų, o tiek laiko magnolija gali ir neištverti. O ąžuolas auga šimtmečius“, – kalbėjo Vaclovas Bagdonavičius.
Gresia bauda
Senosios Bitėnų kapinės priklauso Pagėgių savivaldybei, o jas prižiūrėti pavesta Lumpėnų seniūnijai, kurioje pusę etato turi kapinių prižiūrėtoja D. Ilgevičienė. Seniūnė D. Mikelienė nustebo išgirdusi apie savavališką medžio persodinimą, mat tokius pertvarkymus reikia derinti su nuolatine Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. Visa kapinėse esanti augmenija yra inventuorizuota ir įtraukta į aprašą. Verta pastebėti, kad magnolijos tame apraše nėra, bet D. Milašauskienė teigė, kad šį augalą sodinant 2008 m. buvusi atlikta fotofiksacija.
Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių savivaldybės agentūros vedėjas Mindaugas Vaizgėla, supažindintas su situacija, sakė, kad ąžuolas be leidimo negalėjo būti persodintas. Kadangi senosios Bitėnų kapinės priklauso Savivaldybei, norint minėtą medį toje žemėje persodinti, tvarkyti, reikia gauti saugotinų medžių persodinimo ar genėjimo darbų leidimą. Jeigu bus nustatyta, kad persodintas ąžuolas priskiriamas prie saugotinų medžių, D. Milašauskienei grės bauda nuo 57 iki 202 eurų. Ją sumokant per 10 dienų, bauda būtų perpus mažesnė.
Medelius ir augmeniją senosioms Bitėnų kapinėms padovanojo šviesios atminties šilutiškis gamtininkas Julius Balčiauskas. Anuomet jis pats ne tik atveždavo želdinių, bet ir padėdavo pasodinti bei patardavo, kaip juos prižiūrėti. Senosios Bitėnų kapinės yra veikiančios iki šiol. Čia laidojami Bitėnų ir Bardėnų gyventojai. Čia taip pat perlaidoti įžymūs šio krašto žmonės.

Simonas SKUTULAS

Hits: 131

2 komentarai

  • Jūratė Mikalajūnienė

    Nesuprantu žmonių, kurie dedasi diplomuotais specialistais, bet nežino elementarių medžių apsaugos taisyklių. Šis Vydūnui skirtas ąžuoliukas turėjo dar ir kultūrinę prasmę, apie ką puikiai žinojo D.Milašauskienė. Kaip dabar vydūniečiams, atvykusiems į kasmetinę stovyklą, bendrauti su tokiu žmogumi.

  • stasys

    Taip, Milašauskienei negalioja tvarka, ji čia protingiausia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite