Avarinių balkonų neliko, tačiau gyventojų tai nedžiugina

Į „Pamario“ laikraščio redakciją užsukęs Stanislovas Karpavičius klojo ant stalo keturias šiais metais iš „Šilutės būsto“ gautas sąskaitas. Trys ankstesnių mėnesių – po 71-72 eurus, o balandį – 112,36 euro. Gyventojai nesupranta, už ką moka, nes paslaugų pavadinimai sąskaitoje panašūs.

Abiejuose šio daugiabučio namo galuose radosi nauji bendro naudojimo balkonai, tačiau kapitalinio jų remonto kaštai supykdė gyventojus.

Abiejuose šio daugiabučio namo galuose radosi nauji bendro naudojimo balkonai, tačiau kapitalinio jų remonto kaštai supykdė gyventojus.

Kas supykdė šilutiškius, gyvenančius daugiabutyje, Laisvės al. 5?
S. Karpavičius į redakciją atnešė jo žmonai Nastazijai Onai Karpavičienei apmokėti skirtas sąskaitas. Kalbėjome apie Laisvės al. 5-ojo namo 79 butą. Šilutiškis atvirai pasakojo, kur gyvena jis su žmona, kur – sūnus, tačiau svarbu ne tai. Laisvės alėjoje esančio buto mokesčius „Šilutės būstui“ moka N. O. Karpavičienė. Namo abiejų galų balkonai buvo avarinės būklės, tad gyventojai už savo lėšas parengė projektą, o „Šilutės būstas“ tuos balkonus renovavo. Visi kaštai buvo paskirstyti gyventojams pagal turimų butų plotą.
Sąskaitoje
Administravimas – 1,88 Eur, balkonų kapitalinis remontas (metalo konstrukcijos) – 42,13 Eur, namo techninė priežiūra – 2,6 Eur, privalomosios kaupiamos lėšos namui atnaujinti – 1,87 Eur, šiaurinio parapeto remontas – 16,66 Eur, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra – 1,31 Eur. Pirmuosius tris šių metų mėnesius šios paslaugos ir sudarydavo 71-72 Eur. Tačiau balandžio mėnesio paslaugų sąrašą „Šilutės būstas“ papildė: balkonų remontas (bendra statybinė dalis) – 18,77 Eur, balkonų remonto techninė priežiūra – 18,75 Eur ir balkonų remonto techninės priežiūros paslaugos – 3,25 Eur. Iš viso mokėti – 112,36 Eur.
„Jeigu mokame už namo techninę priežiūrą, tai kodėl yra atskira balkonų techninė priežiūra?“ – klausė S. Karpavičius. Gyventojai esą buvo nuėję aiškintis į „Šilutės būstą“, iš ten neva išvarę. Išties sąskaitoje suma didelė, juk atskirai dar tenka mokėti už elektrą, vandenį, šilumą bei kt.
Paaiškinimas
Aleksas Kvederis, „Šilutės būsto“ bendrovės direktorius, pokalbį „Pamario“ redakcijoje pradėjo klausimu: „Ar to daugiabučio gyventojai užmiršo, kai 2013 metais mūsų darbininkas nukrito ant žemės su balkonu ir užsimušė?“
Šį daugiabutį namą administruojantis „Šilutės būstas“ užsakė iš namo dviejų galų esančių balkonų ekspertizę. Atsakymas: avariniai, naudotis negalima. Bandyta uždrausti jais naudotis, tačiau… Šiais balkonais naudojasi visi gyventojai.
Buvo parengtas balkonų kapitalinio remonto techninis projektas, pernai liepą pasirašyta sutartis su darbų konkursą laimėjusia ir pigiausią kainą pasiūliusia įmone. Pastatų priežiūros vadybininkas Marius Stankus, pasakodamas balkonų istoriją, priminė, kad atliekant kapitalinį remontą, privalu turėti techninės darbų priežiūros specialistą. Jis parinktas konkurso būdu. Jo paslaugos – mokamos. Viena jo paslauga buvo kontroliuoti, kaip montuojamos metalo konstrukcijos. Už šias metalo konstrukcijas gyventojai mokės metus po 42,13 Eur per mėnesį. Kitas darbų etapas buvo vėliau: teko betonuoti, daryti stogelį, buvo apdailos darbų. Už šių remonto darbų techninę priežiūrą moteriai paskaičiuota vienkartinė 18,75 Eur įmoka. Vadinasi, 112, 36 Eur sąskaita už balandį po mėnesio sumažės beveik 19 Eur. Į namo techninės priežiūros paslaugas įeina gedimų šalinimas, avarijų likvidavimas – šios lėšos, jeigu nepanaudojamos, kaupiasi.
Vadybininkas neslėpė, kad gyventojai buvo užsukę, tačiau būtent tuo metu, kai vyko rytinis pasitarimas. Gal žmonės nesuprato paaiškinimo, jų niekas nevarė ir nevarys. Vadybininkas buvo nuvykęs prie namo, kalbėjosi su gyventojais.
„Įdomu, ką sakytumėte ir ką parašytumėte, jeigu iš tų byrančių balkonų būtų iškritęs vaikas, suaugęs namo gyventojas, ar krisdamas balkonas būtų užmušęs netyčia ten ėjusį žmogų? Tuomet irgi visi mus kaltintų? Ką būtina padaryti neatidėliojant, tą būtina padaryti. Kalbame ne apie prabangą, o apie pavojų gyventojų gyvybei. Suprantu, kad remontai ir jiems būtinos medžiagos yra nepigūs. Mes rinkomės tai, kas pigiau. Kapitalinius remontus pagal įstatymą prižiūri specialistas, tai – privaloma“, – kalbėjo A. Kvederis, nepatenkintas, kad spaudoje vėl bus aprašytas „Šilutės būstas“.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 96

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite