Avarinių balkonų neliko, tačiau gyventojų tai nedžiugina

Į „Pamario“ laikraščio redakciją užsukęs Stanislovas Karpavičius klojo ant stalo keturias šiais metais iš „Šilutės būsto“ gautas sąskaitas. Trys ankstesnių mėnesių – po 71-72 eurus, o balandį – 112,36 euro. Gyventojai nesupranta, už ką moka, nes paslaugų pavadinimai sąskaitoje panašūs.

Abiejuose šio daugiabučio namo galuose radosi nauji bendro naudojimo balkonai, tačiau kapitalinio jų remonto kaštai supykdė gyventojus.

Abiejuose šio daugiabučio namo galuose radosi nauji bendro naudojimo balkonai, tačiau kapitalinio jų remonto kaštai supykdė gyventojus.

Kas supykdė šilutiškius, gyvenančius daugiabutyje, Laisvės al. 5?
S. Karpavičius į redakciją atnešė jo žmonai Nastazijai Onai Karpavičienei apmokėti skirtas sąskaitas. Kalbėjome apie Laisvės al. 5-ojo namo 79 butą. Šilutiškis atvirai pasakojo, kur gyvena jis su žmona, kur – sūnus, tačiau svarbu ne tai. Laisvės alėjoje esančio buto mokesčius „Šilutės būstui“ moka N. O. Karpavičienė. Namo abiejų galų balkonai buvo avarinės būklės, tad gyventojai už savo lėšas parengė projektą, o „Šilutės būstas“ tuos balkonus renovavo. Visi kaštai buvo paskirstyti gyventojams pagal turimų butų plotą.
Sąskaitoje
Administravimas – 1,88 Eur, balkonų kapitalinis remontas (metalo konstrukcijos) – 42,13 Eur, namo techninė priežiūra – 2,6 Eur, privalomosios kaupiamos lėšos namui atnaujinti – 1,87 Eur, šiaurinio parapeto remontas – 16,66 Eur, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra – 1,31 Eur. Pirmuosius tris šių metų mėnesius šios paslaugos ir sudarydavo 71-72 Eur. Tačiau balandžio mėnesio paslaugų sąrašą „Šilutės būstas“ papildė: balkonų remontas (bendra statybinė dalis) – 18,77 Eur, balkonų remonto techninė priežiūra – 18,75 Eur ir balkonų remonto techninės priežiūros paslaugos – 3,25 Eur. Iš viso mokėti – 112,36 Eur.
„Jeigu mokame už namo techninę priežiūrą, tai kodėl yra atskira balkonų techninė priežiūra?“ – klausė S. Karpavičius. Gyventojai esą buvo nuėję aiškintis į „Šilutės būstą“, iš ten neva išvarę. Išties sąskaitoje suma didelė, juk atskirai dar tenka mokėti už elektrą, vandenį, šilumą bei kt.
Paaiškinimas
Aleksas Kvederis, „Šilutės būsto“ bendrovės direktorius, pokalbį „Pamario“ redakcijoje pradėjo klausimu: „Ar to daugiabučio gyventojai užmiršo, kai 2013 metais mūsų darbininkas nukrito ant žemės su balkonu ir užsimušė?“
Šį daugiabutį namą administruojantis „Šilutės būstas“ užsakė iš namo dviejų galų esančių balkonų ekspertizę. Atsakymas: avariniai, naudotis negalima. Bandyta uždrausti jais naudotis, tačiau… Šiais balkonais naudojasi visi gyventojai.
Buvo parengtas balkonų kapitalinio remonto techninis projektas, pernai liepą pasirašyta sutartis su darbų konkursą laimėjusia ir pigiausią kainą pasiūliusia įmone. Pastatų priežiūros vadybininkas Marius Stankus, pasakodamas balkonų istoriją, priminė, kad atliekant kapitalinį remontą, privalu turėti techninės darbų priežiūros specialistą. Jis parinktas konkurso būdu. Jo paslaugos – mokamos. Viena jo paslauga buvo kontroliuoti, kaip montuojamos metalo konstrukcijos. Už šias metalo konstrukcijas gyventojai mokės metus po 42,13 Eur per mėnesį. Kitas darbų etapas buvo vėliau: teko betonuoti, daryti stogelį, buvo apdailos darbų. Už šių remonto darbų techninę priežiūrą moteriai paskaičiuota vienkartinė 18,75 Eur įmoka. Vadinasi, 112, 36 Eur sąskaita už balandį po mėnesio sumažės beveik 19 Eur. Į namo techninės priežiūros paslaugas įeina gedimų šalinimas, avarijų likvidavimas – šios lėšos, jeigu nepanaudojamos, kaupiasi.
Vadybininkas neslėpė, kad gyventojai buvo užsukę, tačiau būtent tuo metu, kai vyko rytinis pasitarimas. Gal žmonės nesuprato paaiškinimo, jų niekas nevarė ir nevarys. Vadybininkas buvo nuvykęs prie namo, kalbėjosi su gyventojais.
„Įdomu, ką sakytumėte ir ką parašytumėte, jeigu iš tų byrančių balkonų būtų iškritęs vaikas, suaugęs namo gyventojas, ar krisdamas balkonas būtų užmušęs netyčia ten ėjusį žmogų? Tuomet irgi visi mus kaltintų? Ką būtina padaryti neatidėliojant, tą būtina padaryti. Kalbame ne apie prabangą, o apie pavojų gyventojų gyvybei. Suprantu, kad remontai ir jiems būtinos medžiagos yra nepigūs. Mes rinkomės tai, kas pigiau. Kapitalinius remontus pagal įstatymą prižiūri specialistas, tai – privaloma“, – kalbėjo A. Kvederis, nepatenkintas, kad spaudoje vėl bus aprašytas „Šilutės būstas“.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite