Autoportretai padeda pažvelgti į save

Balandžio 5 d. Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje atidaryta šilutiškės dailininkės Neringos Matačiūtės akvarelių paroda „Autoportretai 2“.

Neringa Matačiūtė pasakoja apie savo parodą.

Į parodos atidarymą susirinko nemažas būrys šilutiškių – bendradarbių, draugų ir pažįstamų, kurie su dideliu susidomėjimu apžiūrinėjo parodą. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aldona Norbutienė susirinkusiesiems papasakojo, kad tai yra antroji Neringos paroda Šilutės bibliotekoje. „Pirmoji grafikos darbų paroda kartu su Agne Vingyte buvo eksponuojama bibliotekoje, kai Neringa ir Agnė dar buvo gimnazistės, 2007 metais. Tad netruko prabėgti dešimt metų, ir šiandien turime naują Neringos darbų parodą“, – kalbėjo A. Norbutienė. Po to perskaitė vieną to meto lankytojų atsiliepimą: „Įspūdingi Neringos Matačiūtės darbai. Nenustok kurti ir žavėti aplinkinius tuo, ką tikrai sugebi. Ačiū už suteiktas trumpas euforijos minutes žiūrint į tavo darbus. Lauksime antrosios parodos“. Ir pasidžiaugė, kad Neringa prašymą įvykdė.

Neringa piešia nuo vaikystės. Pati mena, kai plaukdavo, kol kuo greičiau pereis mokytis į antrą klasę ir galės mokytis dailės mokykloje. Vėliau Kaune baigė taikomosios grafikos specialybę, po to – dailės terapijos studijas. Šiandien žinias puikiai pritaiko ir kasdieniniame darbe Šilutės kultūros ir pramogų centre, kur dirba scenografe, ir Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre. Parodos anotacijoje Neringa rašo: „Ciklą „Autoportretai“ galima traktuoti dvejopai: vidinio ir išorinio veido tyrinėjimas. Čia nagrinėju savo personas – išoriniam pasauliui skirtas kaukes ir vidinę „aš“ – savastį, kuri visada bus nežinoma“. Žvelgdama į savo piešinius, Neringa nedaugžodžiavo, kvietė apžiūrėti parodoje eksponuojamus darbus ir pabandyti patiems atsakyti į kylančius klausimus. Žinoma, ji turi mėgstamiausią savo piešinį, kuriame, atrodo, tikroji ji esanti ir su kuriuo būtų sunku atsisveikinti. „Man piešinys yra tarsi kelionė. Kai pradedu piešti, dar nežinau, kaip piešinys atrodys, kai jį užbaigsiu. Galvoju vienaip, o rezultatas būna kitoks. Akvarelė – išraiškos forma, spalva ir jausmas. Tai susiję ir su mano antrąja specialybe. Kai žmogus nemoka piešti, viskas piešinyje vaizduojama nuoširdžiau“, – kalbėjo Neringa.

Jai pritarė mokytoja Irena Arlauskienė: „Piešiniai yra labai ypatingas kalbėjimas. Tai nėra kalbėjimas žodžiais, nors juos galima išsakyti. Parodoje yra vienas paveikslas – sapnas. Iš jo galime suprasti, kad sapnai nepaprastai įdomūs“.

Paprastai ir nuoširdžiai Neringa atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimas. Kodėl portretai, o ne peizažai? Kada pamatysime grafikos darbų parodą? Kuris kūrinys pačiai mieliausias? Ar mėgsti išsikelti sau tikslus? Kada atsiranda noras rodyti savo piešinius?

Susirinkusieji vaikščiojo nuo vieno paveikslo prie kito, žvelgė į akis, kurios, anot vieno lankytojo, kažkokios neužbaigtos, ir bandė įsižiūrėti tarsi į save. Prie portretų gražiai dera fonas, kuris kiekviename paveiksle vis kitoks – paprastas, išlietas skirtingais atspalviais, ar iš mažų detalių sulipdytas… Akį traukė ir keletas eksponuojamų kitokio pobūdžio kūrinių, kurie taip pat atspindi dailininkės vidinį pasaulį.

Pasidžiaugti paroda ir palaikyti bendradarbę atėjo Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova ir padovanojo jai žydinčių narcizų puokštę. Gėlių dovanojo artimieji ir draugai, kurie linkėjo nebelaukti dešimties metų ir vėl surengti parodą.

Birutė Morkevičienė

Kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova sveikino bendradarbę Neringą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ekspertizių daugėja, kertamų medžių Šilutėje mažėja

Balandžio 17 d. Šilutės r. savivaldybėje vėl posėdžiauta dėl Šilutės miesto istorinės dalies – Tilžės ir Lietuvininkų gatvių – kraštovaizdžio (želdinių) tvarkymo. Pilietinio judėjimo „S.O.S. Šilutės medžiai“ trys atstovai su Savivaldybės vadovais, specialistais sutarė: reikia dar vienos medžių ekspertizės… Balandžio 6 d. „Pamarys“ informavo, kad komisija įvertino Lietuvininkų ir Tilžės gatvėse 905 medžius, ekspertų nuomone, 260 medžių derėtų nupjauti, 218 – išgenėti, 320 medelių pasodinti  vietoj išpjautųjų ir vietoj anksčiau nelikusių. Radosi miestelėnų, o netrukus ir jų bendraminčių Lietuvoje, kurie

Bendrose šaulių ir savanorių pratybose – Lietuvos žvaigždės

Praėjusį šeštadienį iš aplinkinių Šilutės miškų, ypač Vileikių pusėje, girdėjosi automatinių ginklų šūvių serijos. Plačiai nebuvo skelbta, kad savaitgalį vyksta Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo ir šaulių būrys. Tik plakatas Šilutės geležinkelio stoties pastato, kuriame dabar veikia vairavimo mokykla „Šoferiukai“, lange skelbė, kad sekmadienį 15 val. pratybų dalyviai susitiks su jaunaisiais šauliais, kitais šilutiškiais. Šiek tiek lukterėjus sugrįžtančių pratybų dalyvių, vairavimo mokyklos vadovas Simas Knapkis pakvietė visus patogiai įsitaisyti vairuotojų mokymo klasėje. Beje, Simas buvo ir šių KASP

Sveikų ir skanių kepinių – į Saulės akligatvį

„Heydekrug“ kepykla įsikūrusi pastate priešais Šilutės halę, Saulės akligatvyje 3. Duris atvėrusi gruodžio 22 d., greitai populiarėjo ir dabar garsėja geru skoniu ir kokybe. Tortai – rankų darbo ir tik iš natūralių produktų. Kai pavakare užsukome į šią nedidukę jaukią kepinių parduotuvę, jos vitrinos jau buvo tuštokos: šviežiais ir šiltais kepiniais lentynas užpildo iš ryto, o vakarykštės bandelės išparduodamos perpus pigiau. Tikslas – prekiauti ne tik šviežiais, skaniais kepiniais, bet ir sveikesniais. Todėl ir kainos šiek tiek didesnės. Nedidukėje parduotuvėje

„Šilutės baldų“ kieme – Atvelykio linksmybės

Tradiciškai po pirmosios Velykų savaitės akcinės bendrovės „Šilutės baldai“ bendruomenė švenčia Atvelykį. Saulėtą pirmadienio popietę kone visi baldininkai rinkosi kieme šventinėms pramogoms: rideno margučius, kūrė Atvelykio dekoracijas, varžėsi įvairiausiose rungtyse, šoko ir dainavo… Atvelykis – dar vadinamas Velykėlėmis arba vaikų Velykomis. Tai šventė, kurios metu aplankomi artimieji ir linksminamasi. „Tai vaikų linksmybių šventė,  o mes juk „Šilutės baldų“ vaikai. Tai turime atšvęsti ir pasilinksminti. Aišku, gamyba dabar sustojo, nors visi turime darbų. Dabar pamirškime planus, pabūkime tais vaikais, pabūkime drauge“,