Automobilių rinkoje vis dar karaliauja „Volkswagen“

Populiaraus transporto priemonių skelbimų internetinio portalo „Autoplius“ atliktos ketvirtinės automobilių rinkos tendencijų apžvalgos (2014 m. II ketvirčio) duomenimis, šių metų pirmą pusmetį, naujų automobilių rinka išaugo net 22 proc. Per šį laikotarpį Lietuvoje įregistruotas 8391 naujas automobilis. Tuo pačiu laikotarpiu pernai – 6852 nauji automobiliai.

Naudotų automobilių rinkos karaliumi vis dar išlieka „Volkswagen Passat“.

76,8 proc. dyzelinių automobilių
Šiemet birželį VĮ „Regitroje“ įregistruoti 1401 naujas asmeninis bei lengvasis komercinis automobilis (pernai – 1247). Daugiausiai naujų automobilių buvo užregistruota birželio 30 d. – 144, o mažiausiai – birželio 23 d. (12 automobilių).
Birželio mėnesį Lietuvoje daugiausiai buvo nupirkta naujų „Volkswagen“ markės automobilių (239 vnt.). Antroje vietoje pagal šį rodiklį liko „Škoda“, kurių buvo nupirkta 176. Nedaug nuo „Škodos“ atsiliko „Fiat“ – parduoti 173 nauji automobiliai. Vidutinė naujų automobilių kaina buvo 70,9 tūkst. Lt. Naujus automobilius įsigijo net 80,8 proc. juridinių asmenų, ir tik likę 19,2 proc. – fiziniai.
Pagal modelius populiariausias naujas asmeninės paskirties automobilis Lietuvoje birželį buvo kompaktinės klasės miesto automobilis, stilingasis „Fiat 500“ – nupirkti 138 automobiliai. Antroje vietoje liko lietuvių itin pamėgtas miesto visureigis „Nissan Qashqai“, kurių buvo įsigyta 70 vnt. Birželį nupirktos 57 „Škoda Octavia“ šiam modeliui pelnė trečią vietą. Naujų lengvųjų komercinių automobilių klasėje lyderių poziciją užėmė „Renault Master“ ir „Volkswagen Caddy“, kurių nupirkta po 15.
2014 m. antrąjį ketvirtį automobilių parduota už 1,352 mlrd. Lt: naudotų automobilių – už 1,063 mlrd. Lt, naujų – už 288,5 mln. Lt. Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia (31,8 proc.) parduota 11-15 metų amžiaus automobilių – 32,6 tūkst. (17,8 proc. visos rinkos apyvartos). Į Lietuvą dažniausiai įvežami 11-15 m. automobiliai, kurių net 76,8 proc. yra varomi dyzelinu.
Šių metų antrąjį ketvirtį pradėjo daugėti naujų ir naudotų automobilių sandorių. Užfiksuota 102,5 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, t. y. 2,3 proc. arba 2330 vienetais daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Naujai į šalį įvežtų naudotų automobilių antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 2,1 proc. ir besiekia 38,9 tūkst.
Automobilius keičia vasarą
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje vis dar karaliauja „Volkswagen Passat“. Antrąjį šių metų ketvirtį jų parduota net 2918. Antroje vietoje atsidūrė šeimyninis vienatūris „Opel Zafira“ (2077 vnt.). Trečioje vietoje tautiečių vis dar mėgstamas „Volkswagen Golf“, kurių buvo nupirkta 1888. Populiariausių naudotų automobilių dešimtuke tai pat vis dar išlieka „Audi A6“ (1874), „Opel Astra“ (1793), „Audi A4“ (1638), 5 serijos BMW (1418), „Opel Vectra“ (1063), 3 serijos BMW (821) bei „Mercedes Benz Sprinter“ (739).
Pinigų suma, kurią lietuviai vidutiniškai skiria dėvėtam automobiliui įsigyti liko nepasikeitusi – 10,5 tūkst. Lt. „Autoplius“ atliktos ketvirtinės automobilių rinkos tendencijų apžvalgoje populiariausiu pripažintą dėvėtą „Volkswagen Passat“ (11 – 15 metų senumo), Lietuvoje, priklausomai nuo automobilio būklės, pagaminimo metų bei komplektacijos, galima įsigyti už 3-15 tūkst. Lt.
Nenuostabu, kad pasatai karaliauja dėvėtų automobilių rinkoje: gausu automobilių tiek renkantis pagal kainą, tiek – pagal komplektaciją, gausi variklių gama, tiek benzininių, tiek dyzelinių, galimybė rinktis erdvų sedano arba universalo tipo kėbulą. Lyginant su analogiškos klasės konkurentais, pasatų kainos rinkoje visada šiek tiek didesnės, mat lietuvaičiai juos noriai perka.
Bendrai vertinant Lietuvos automobilių rinkos tendencijas galima pastebėti, jog sudarytų sandorių palaipsniui gausėja, veikiausiai dėl numatomo įvesti euro. Tai daugiau aktualu naujus automobilius įsigyjantiems juridiniams asmenims, kurie naujus automobilius norėtų nusipirkti iki šalyje planuojamo valiutos pakeitimo, siekdami išvengti galimo kainų šuolio.
Kalbant apie fizinius asmenis – nedaugelis gali sau leisti įsigyti naują automobilį, todėl vis dar aktyviai perka dėvėtus automobilius. Ketvirčio apžvalgoje užfiksuotas padidėjęs jų pirkimas greičiausiai bus susijęs su šiltuoju metų laiku, kuomet dažnas vairuotojas susidėvėjusį savo automobilį pakeičia kiek naujesniu.
Brangiau eksploatuoti
Dėvėtų automobilių rinkos analizė atskleidžia, jog lietuviai – taupūs žmonės ir mieliau renkasi dyzelinius variklius turinčius automobilius nei varomus benzinu. Tokį pasirinkimą greičiausiai lemia dyzelinu varomų automobilių mažesnės degalų sąnaudos bei turbodyzelinių variklių sukuriamas geresnis sukimo momentas, lemiantis geresnį pagreitį. Vis dėlto praktika rodo, kad dyzelinu varomu automobiliu eksploatacija brangesnė.
Vidutiniškai, nedidelės kubatūros (1.8 – 2.0 l) dyzeliu varomą variklį turintis automobilis 100 km nuvažiuoja suvartodamas maždaug 6-7 l degalų, važiuodamas mišriu rėžimu (pusė distancijos mieste, pusė užmiestyje). Analogiško didumo benzininis variklis tokiai pat distancijai įveikti gali sudeginti maždaug nuo 7 iki 10 l degalų.
Degalų sąnaudų skirtumas galbūt ir nedidelis, bet eksploatacinės išlaidos – skiriasi ženkliai. Dyzelinius variklius turinčiuose automobiliuose, gamintojų nurodymais, kur kas dažniau reikia keisti paskirstymo diržus, tepalus, kurių į minėtus variklius pilamas didesnis kiekis nei į benzininius, neretai susiduriama su brangiu, turbodyzeliniuose varikliuose sumontuotų turbinų remontu, reikalinga kompiuterinė diagnostika, pakaitinimo žvakių keitimas, dažnos kuro purkštukų bėdos, dažniausiai kylančios dėl nekokybiško kuro bei vargai užvedant variklį esant dideliems šalčiams.
Remontuoti reikia ir benzinu varomus automobilius, bet pastarieji ne tokie reiklūs priežiūrai ir remonto kaštai mažesni. Žinoma daug ką lemia ir perkamo automobilio būklė, markė bei modelis, todėl vienareikšmiškai teigti, jog verta rinktis benzininį ar dyzelinį automobilį, negalima. Tai darydami vairuotojai turi nuspręsti, kokia bus jo paskirtis ir pagal tai išsirinkti patinkantį modelį bei variklio tipą.

Simonas SKUTULAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite