Automobilio privalomasis draudimas: kada žala gali būti išieškoma iš vairuotojų, kokie įvykiai – nedraudžiamieji?

Civilinės atsakomybės draudimas transporto priemonių savininkams yra privalomas ir jis yra skirtas eismo įvykių žaloms kompensuoti. Tačiau draudikai primena – yra ir išimčių. Anot ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus, dalis įvykių būna nedraudžiamieji, todėl vairuotojams rekomenduojama žinoti savo pareigas ir prisiminti, kuriais atvejais žala gali būti išieškota iš kaltininko.

Žalos siekia 45 milijonus eurų

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, per pastaruosius dešimt šių metų mėnesių jau užfiksuota daugiau nei 34 tūkst. transporto priemonių įvykių, iš kurių 16 tūkst. yra susiję su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Jiems įvykus, transporto priemonių savininkų patirtos žalos siekia 45 mln. eurų – iš jų beveik 26 mln. kompensuoja su vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu susijusius nuostolius. Nors, kaip pastebi R. Pocius, nedraudžiamųjų įvykių dalis, palyginus su bendra statistika, yra maža, vairuotojams svarbu žinoti, kada nuostolių draudikai nekompensuoja.

„Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAD) atlygina eismo įvykyje žalą automobiliui, turtui ar asmeniui, kurią sukėlė su apdraustu automobiliu už įvykį atsakingas vairuotojas. Išmoką nukentėjusysis gauna beveik visais atvejais. Tačiau būna ir atvejų, kuomet nuostolius iš apsidraudusio asmens draudikai gali išieškoti. Negana to, yra ir kelios išimtys, kada žala transporto priemonės valdytojui yra nekompensuojama – dalis įvykių yra nedraudžiamieji. Norint išvengti nesusipratimų, automobilių vairuotojai turėtų žinoti savo pareigas bei prisiminti kada patirti nuostoliai nėra atlyginami“, – sako R. Pocius.

Išmokos priklauso nukentėjusiajam

Draudimo bendrovės atstovas pažymi, jog TPVCAPD apsaugo eismo įvykyje nukentėjusių trečių asmenų finansinius interesus visais atvejais, išskyrus retas išimtis, tačiau nuostoliai gali būti išieškoti ir iš įvykio kaltininko. „Išmokos nukentėjusiajam priklauso visais atvejais, nepaisant to, ar įvykio kaltininkas buvo neblaivus, ar pasišalino iš įvykio vietos, ar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Draudimo bendrovė visada išmoka žalą nuketėjusiems asmenims. Tačiau, jei, pavyzdžiui, įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas – draudimo bendrovė nuostolius išieškos iš kaltininko“, – teigia ERGO atstovas.

Anot R. Pociaus, išmokos gali būti išieškomos iš kaltininko ir tais atvejais, jei žala buvo padaryta tyčia, jei pastarojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, pavyzdžiui, buvo susidėvėjusios automobilio padangos ir dėl to kaltininkas negalėjo laiku sustabdyti automobilio. Be to, neretai pasitaiko atvejų, kuomet automobilis naudojamas taksi, pavežėjo veiklai to nenumačius draudimo sutartyje arba automobilį vairavo mažesnę vairavimo patirtį turintis asmuo. Tokiais atvejais draudimo įmonė taip pat turi galimybę dalį nuostolių išieškoti iš kaltininko.

Dalis įvykių – nedraudžiamieji

Ekspertas vairuotojams primena ir nedraudžiamuosius įvykius. Anot jo, TPVCAPD įstatyme yra numatyti praktikoje gana retai pasitaikantys atvejai, kuomet draudimo įmonė nėra įpareigota atlyginti žalą, kurią padarė eismo įvykio kaltininkas. Tokiems įvykiams priskiriami atvejai, kuomet žala buvo padaryta kroviniui ar bagažui, kuris buvo kaltininko automobilyje. Draudimo įmonė taip pat nekompensuos žalos asmenims, važiavusiems vogtu automobiliu.

R. Pocius priduria, jog norintiems visapusiškai apsaugoti ir savo transporto priemonę, visuomet rekomenduojame rinktis prie TPVCAPD ir KASKO draudimą. Jie garantuoja ramybę dėl asmeninio bei kitų eismo dalyvių saugumo keliuose“, – pataria ekspertas.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės? Praktiniai patarimai kreditoriams

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Erikas Linkevičius Bendrovei pradėjus bankroto procesą, kitos įmonės tikisi atgauti bent dalį susidariusių skolų. Tačiau ar kreditoriams verta imtis aktyvių veiksmų siekiant atgauti skolą iš jau bankrutuojančio skolininko? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dalijamės praktiniais patarimais kreditoriams, norintiems pamėginti atgauti neapmokėtas skolas. Skolos faktą patvirtinantys dokumentai – būtini Bankrutuojančios bendrovės vadovas, pradėdamas bankroto procesą, išsiunčia informacinį pranešimą savo kreditoriams. Pranešime turi būti nurodytas skolos dydis, ketinimas skelbti bankrotą, siūlymas sudaryti pagalbos susitarimą. Ir nors,

Pagalba medicinos priemonėmis: kas kompensuojama onkologiniams pacientams?

Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros. Tyrimo duomenys parodė, jog net 56 proc. apklaustųjų susiduria su šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymo problemomis, o 25 proc. reikalinga žaizdų priežiūra. Didelė

Darbas nuotoliniu būdu: kaip jį organizuoti tinkamai?

Darbo kodekso 52 str. nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas arba jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad prašymą dirbti nuotoliniu būdu gali teikti kiekvienas darbuotojas,

Žinios iš policijos

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 29 d. pradėtas tyrimas, dėl įvykio Uostadvaryje, Rusnės sen., kur lapkričio 11 d. pavakare gyvenamojo kambario patalpoje pas vyrą, gim. 1969 m., rastas savadarbis kastetas. Lapkričio 29 d. gautas moters, gim. 1972 m., pareiškimas, kad lapkričio 26 d. naktį namuose Taikos g., Šilutėje, vyras, gim. 1983 m., sukėlė jai fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 30 d. naktį namuose M. Jankaus g., Šilutėje, vyras, gim. 1985 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai

Taip pat skaitykite