Auksinis vasaros sezonas. Poilsiautojų antplūdis džiugino verslininkus

Iš pradžių kėlęs nerimą vasaros atostogų sezonas Lietuvoje baigiasi ypač džiugiomis nuotaikomis: pajūrio ir kitų kurortų verslininkai trina rankas ir prabėgusią vasarą vadina auksine.

Į užsienio kurortus dėl pandemijos nedrįsusius išvykti ir poilsį Lietuvoje pasirinkusius lietuvius šiemet lyg tyčia lepino šiltas oras, o apgyvendinimo įstaigos sulaukė rekordinio svečių antplūdžio.

Pajūrio kurortų verslininkai neslepia, kad tokio sėkmingo sezono nebuvo kelis dešimtmečius. Per karantiną tušti stovėję Palangos viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos ėmė pildytis jau nuo gegužės vidurio.

Kad į kurortus staigiai plūstelėjo buvimo namuose išvargintų žmonių, rodo ir Statistikos departamento duomenys apie suteiktas apgyvendinimo paslaugas.

Išankstiniais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję beveik pusė milijono turistų, arba 75 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apgyvendinta keturis kartus, gegužę – 2,7 karto, o birželį – beveik trečdaliu daugiau turistų.

 

  • Komentaras
  • Pajūrio verslininkai neslepia, kad jau ir pernykštė vasara jiems buvo sėkminga, bet šie metai – dar įspūdingesni. „Tokio užimtumo, koks yra šiemet, nėra buvę. Poilsiautojų srautas nuo sezono pradžios iki pačios pabaigos – rekordinis. Pelnas taip pat“, – džiaugėsi viešbučio „Palangos žuvėdra“ savininkas Kristupas Šliogeris.
  • Jis pasakojo, kad viešbutis sausakimšas buvo visą vasarą, o nakvynių užsakymų dar gausu ir rugsėjo pradžioje. Tiesa, nežinia, kokia situacija bus, kai įsigalios nauji ribojimai neturintiems galimybių paso asmenims.
  • K. Šliogeris pastebėjo, jog kol kas klientai itin atsargūs. „Iki rugsėjo 13-osios viskas rezervuota, o vėliau – brūkšnys. Visi laukia. Mes taip pat planuojame tik savaitę į priekį, nes situacija nuolat keičiasi“, – sakė verslininkas.
  • Jis pripažino, kad pajūrio verslininkus nežinomybė kaustė ir praėjusį pavasarį – per karantiną buvo sudėtinga ką nors prognozuoti. „Žinoma, nerimavome, bet viskas klostėsi labai sėkmingai. Palanga visą vasarą buvo apgulta, tai – faktas. Jei kas nors bandys sakyti, kad buvo blogai – veidmainiaus“, – kalbėjo K. Šliogeris.
  • Viešbučio vadovui šypseną kelia dažno lietuvio bruožas – ne džiaugtis, o geriau padejuoti. „Verkti šiemet tikrai nėra ko. Pelnas buvo rekordinis. Jo tikrai užtenka padengti per karantiną patirtiems nuostoliams ir dar pavyko uždirbti“, – atviravo turistų gausos maloniai nustebintas Palangos verslininkas.
  • Pasak K. Šliogerio, per karantiną didelių nuostolių viešbutis nepatyrė, nes žiemą ir taip nesulaukdavo itin didelio svečių srauto. „Vis dėlto emociškai žmonėms buvo labai sunku pusę metų būti uždarytiems. Žinoma, kažkiek nukentėjome, bet miestų viešbučiai, nesulaukę užsienio turistų, nukentėjo kur kas labiau“, – teigė pašnekovas.
  • Užsienio turistų šią vasarą mažiau sulaukė ir pajūrio viešbučiai. Visas vietas juose užpildė lietuviai, kurie dėl pandemijos ir patys mažiau keliavo svetur.
  • Ar tokio poilsiautojų antplūdžio galima tikėtis ir kitą vasarą? „Apie kitą vasarą dar anksti kalbėti. Vis dėlto tikiuosi, kad pandemija amžinai nesitęs. Jei kitą vasarą ir bus apribojimų, gal jie bus švelnesni. Bet viskas priklausys nuo sienų atvėrimo galimybių: ar sienos bus atviros, ar ir vėl – uždarytos. Mūsų sėkmę šiemet lėmė tai, jog daugeliu atvejų jos buvo „privertos“ ir žmonės rinkosi Lietuvos kurortus“.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusį pusmetį apgyvendinimo įstaigose Lietuvoje iš viso apsistojo 615 tūkst. žmonių, iš jų 504 tūkst. – Lietuvos gyventojai.

 

2020 m. birželį šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 207 tūkst. turistų. Liepa ir rugpjūtis viešbučiams pernai buvo dar sėkmingesni mėnesiai, o daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2019 m. rugpjūtį – priėmė beveik 550 tūkst. svečių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite