Atvira diskusija su politologais Linu Kojala ir Vladimiru Laučiumi apie Europos ir pasaulio politikos aktualijas

Kovo 29 dieną, minint Lietuvos įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) 15-ąsias metines, Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko atvira diskusija apie Europos ir pasaulio politikos aktualijas, dalyvaujant Rytų Europos studijų centro politologui, analitikui Linui Kojalai ir Vladimirui Laučiui. Susitikimo metu pristatyta ką tik išleista L. Kojalos pirmoji autorinė knyga „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“.

L. Kojala – jaunosios kartos atstovas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, sukaupęs nemažą patirtį: dirbo žiniasklaidoje, LR Užsienio reikalų ministerijoje, vadovavo įvairiems tarptautiniams projektams, įvairiais politikos klausimais yra publikavęs straipsnius CNN, The Moscow Times, BBC, kitose Vakarų Europos valstybių žiniasklaidos priemonėse. Šiuo metu vadovauja Rytų Europos studijų centrui. Anot V. Laučiaus, knyga objektyvi, gimusi iš patirties, kurioje nėra jokios propagandos. Knygoje sugulė įdomios diskusijos apie Europos idėjos istoriją, Lietuvos kelią į Europos Sąjungą (ES), šiandien ES kamuojančią migracijos, Jungtinės Karalystės išstojimo, saugumo, finansinio netikrumo problemas. Visų atsakymų, ko gero, pateikti nepavyko, tačiau tai gera pradžia norintiems suvokti, kokios bendrijos dalimi yra Lietuva ir kokia šios narystės prasmė.

Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje L. Kojala aktyviai dalinosi įžvalgomis apie šių dienų Ukrainoje vykstančius prezidento rinkimus, Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES įvykius, tad gyvas susitikimas su politologais sulaukė gausaus būrio tiek jaunosios kartos, tiek senjorų susidomėjimo. Tai rodo, kad šilutiškiai neabejingi Lietuvos, Europos ir pasaulio politikos įvykiams ir tendencijoms. Diskusijos metu politologams buvo pateikta įvairių klausimų apie Rusijos bei Vladimiro Putino vykdomą politiką ir veiksmus Ukrainos atžvilgiu, potencialias saugumo grėsmes Baltojos šalims, Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pasekmes, artėjančius Europos Parlamento, Lietuvos prezidento rinkimus, ES ir NATO reikšmę Lietuvai, kt.

Diskusijos valanda prabėgo labai greitai, o susitikimo svečiai jau skubėjo į kitą diskusijų stotelę Tauragėje. Atsisveikindamas L. Kojala dalino autografus, linkėdamas įdomios kelionės vartant knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ puslapius. Jis ragino šilutiškius domėtis bei aktyviai įsitraukti į politinį ir pilietinį gyvenimą, kadangi visuomenės nuomonė ir požiūris turi reikšmingą įtaką politikų veiksmams.

Dalia Pupšytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite