Atsisveikinimas su ausų krapštukais: kova su plastiko atliekomis ES, Šilutėje ir Pagėgiuose

Nuo 2021 m. liepos Europos Sąjungoje nebus galima prekiauti ausų krapštukais, šiaudeliais, indais, įrankiais ir kitais vienkartinio naudojimo plastikiniais gaminiais. Tokį sprendimą šiais metais paskelbė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, pradėję plastiko mažinimo politiką šalyse narėse. Specialistai sako, kad nauji reikalavimai atveria naujas galimybes mokslui ir verslui, o gyventojams – tai dar vienas priminimas pasitempti ir dar atsakingiau rūšiuoti.

Nauji iššūkiai ir galimybės

Birželį paskelbtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo įtvirtintos priemonės, kurios ne tik sumažins vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai (ypač vandens ekosistemoms), bet ir paskatins perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant naujus tvaresnius verslo modelius, gaminius ir medžiagas.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, žiedinės ekonomikos priemonės bendromis Europos Sąjungos valstybių narių pastangomis turi tapti vienu iš esminių įrankių, padedančių pereiti prie mažiau išteklių naudojančios visuomenės ir pasiekti klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslus.

Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad be iššūkių, direktyvoje įtvirtinti reikalavimai atveria ir naujų galimybių Lietuvos verslui bei mokslui – skatina inovatyvių technologijų kūrimą ir taikymą.

Lietuva jau prisitaiko

„Vienas iš sėkmingų jau veikiančių Lietuvoje žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu įvairioms pasaulio šalims, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįsta atliekų valdymą“, – teigia A. Bagočiutė.

Dėl šios sistemos Lietuvai labai gerai sekasi surinkti vienkartines gėrimų pakuotes iš plastiko – 2018 m. PET pakuočių surinkta net 94 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri labai praverčia perdirbant pakuočių atliekas. Taromatuose surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama.

Tačiau tai, ką surenka užstato sistema – tik dalis plastikinių pakuočių atliekų. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko, daugiau nei pusė jų – 57 proc. – buvo plastiko pakuočių atliekos.

Šių metų liepą Aplinkos ministerijos užsakymu surengta gyventojų apklausa parodė, kad atliekas rūšiuoja dauguma žmonių: 52 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys visas atliekas. Toks rezultatas geriausias nuo 2015 m.: tais metais rūšiuojančių buvo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. 42, 2018 m. – 74 proc.

Pagėgių gyventojai rūšiuoja

Pasak Tauragės regiono Atliekų tvarkymo centro (TRATC), atsakingo už atliekų tvarkymą Pagėgių mieste, Atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialisto Aivaro Betingio, rūšiuoti linkę ir Pagėgių gyventojai.

„Rūšiavimas vyksta sklandžiai, o prieigą prie plastiko ar kitų rūšiavimo konteinerių turi beveik 100 proc. Tauragės regiono gyventojų“, – teigia specialistas.

Pasak jo, Pagėgiuose situacija nėra išskirtinė: čia gyventojai yra nusiteikę rūšiuoti atliekas, tik ne visuomet turi reikiamų žinių.

„Būna, kad į rūšiavimo konteinerius primeta perdirbimui neskirtų atliekų. Pavyzdžiui, rūšiuodami stiklą, į konteinerį krauna ne tik stiklo tarą, bet ir langų stiklų atliekas. Svarbu žinoti, kad tokį stiklą reikia gabenti į Didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikšteles – rūšiavimo konteineriuose jam ne vieta“, – sako A. Betingis.


Šilutėje sudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti. Petro Skutulo  nuotr.

Šilutėje – dvigubai daugiau neišrūšiuoto plastiko

Į rūšiavimo konteinerius patenkančias atliekas surenka atliekų vežėjai, jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuomet perduoda perdirbėjams. Svarbu, kad būtų rūšiuojamos ir mišriosios (komunalinės) atliekos. Bendrame atliekų sraute visada randama nemažai pakuočių ar kitų atliekų, kurias būtų galima perdirbti.

Vis dėlto kasmet vykdomi mišrių atliekų tyrimai rodo, kad gyventojai galėtų rūšiuoti atidžiau. Praėjusių metų duomenimis, Šilutėje bendrame atliekų sraute rasta daugiau nei 18 proc. plastiko pakuočių atliekų. Pagėgiuose šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis – nesiekė 10 proc.

Didžiausi rūšiavimo mitai

Jei dar yra tokių gyventojų, kurie nerūšiuoja, nes mano, kad jų pastangos nueina perniek, atliekų tvarkymo specialistas A. Betingis pataria nepasiduoti skepsiui. Mitas, kad visas rūšiavimo konteinerių turinys yra supilamas į vieną talpą ir vežamas toje pačioje mašinoje.

„Tai tikrai nėra tiesa. Siūlyčiau patikrinti konteinerių išvežimo grafikus – matytumėte, kad prie kiekvieno plastiko, stiklo ar popieriaus konteinerio vykstama skirtingomis dienomis ir skirtingomis mašinomis. Viena šukšliavežė surenka plastiką, kita kitą dieną renka stiklą ir taip toliau“, – sako specialistas.

Dar vienas mitas yra tai, kad kiekvieną pakuotę prieš metant į rūšiavimo konteinerį reikia išplauti. Nors lengviau perdirbti plastiką, kai jis neužterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis, visiškai steriliai plauti pakuotės nereikia, pakaks ją perskalauti. Į plastiko konteinerį galima mesti įvairių užkandžių, traškučių, sulčių ar pieno pakuotes, skardines, dangtelius, kepimo skardas, kt. smulkias metalo atliekas. Daiktus iš kombinuotųjų medžiagų: dantų šepetėlius, skutimosi peiliukus ar pan. reikėtų mesti į mišriųjų atliekų konteinerį.
Užsak. Nr.2019/24.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,