Atsisveikinimas su ausų krapštukais: kova su plastiko atliekomis ES, Šilutėje ir Pagėgiuose

Nuo 2021 m. liepos Europos Sąjungoje nebus galima prekiauti ausų krapštukais, šiaudeliais, indais, įrankiais ir kitais vienkartinio naudojimo plastikiniais gaminiais. Tokį sprendimą šiais metais paskelbė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, pradėję plastiko mažinimo politiką šalyse narėse. Specialistai sako, kad nauji reikalavimai atveria naujas galimybes mokslui ir verslui, o gyventojams – tai dar vienas priminimas pasitempti ir dar atsakingiau rūšiuoti.

Nauji iššūkiai ir galimybės

Birželį paskelbtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo įtvirtintos priemonės, kurios ne tik sumažins vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai (ypač vandens ekosistemoms), bet ir paskatins perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant naujus tvaresnius verslo modelius, gaminius ir medžiagas.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, žiedinės ekonomikos priemonės bendromis Europos Sąjungos valstybių narių pastangomis turi tapti vienu iš esminių įrankių, padedančių pereiti prie mažiau išteklių naudojančios visuomenės ir pasiekti klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslus.

Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad be iššūkių, direktyvoje įtvirtinti reikalavimai atveria ir naujų galimybių Lietuvos verslui bei mokslui – skatina inovatyvių technologijų kūrimą ir taikymą.

Lietuva jau prisitaiko

„Vienas iš sėkmingų jau veikiančių Lietuvoje žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu įvairioms pasaulio šalims, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįsta atliekų valdymą“, – teigia A. Bagočiutė.

Dėl šios sistemos Lietuvai labai gerai sekasi surinkti vienkartines gėrimų pakuotes iš plastiko – 2018 m. PET pakuočių surinkta net 94 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri labai praverčia perdirbant pakuočių atliekas. Taromatuose surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama.

Tačiau tai, ką surenka užstato sistema – tik dalis plastikinių pakuočių atliekų. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko, daugiau nei pusė jų – 57 proc. – buvo plastiko pakuočių atliekos.

Šių metų liepą Aplinkos ministerijos užsakymu surengta gyventojų apklausa parodė, kad atliekas rūšiuoja dauguma žmonių: 52 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys visas atliekas. Toks rezultatas geriausias nuo 2015 m.: tais metais rūšiuojančių buvo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. 42, 2018 m. – 74 proc.

Pagėgių gyventojai rūšiuoja

Pasak Tauragės regiono Atliekų tvarkymo centro (TRATC), atsakingo už atliekų tvarkymą Pagėgių mieste, Atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialisto Aivaro Betingio, rūšiuoti linkę ir Pagėgių gyventojai.

„Rūšiavimas vyksta sklandžiai, o prieigą prie plastiko ar kitų rūšiavimo konteinerių turi beveik 100 proc. Tauragės regiono gyventojų“, – teigia specialistas.

Pasak jo, Pagėgiuose situacija nėra išskirtinė: čia gyventojai yra nusiteikę rūšiuoti atliekas, tik ne visuomet turi reikiamų žinių.

„Būna, kad į rūšiavimo konteinerius primeta perdirbimui neskirtų atliekų. Pavyzdžiui, rūšiuodami stiklą, į konteinerį krauna ne tik stiklo tarą, bet ir langų stiklų atliekas. Svarbu žinoti, kad tokį stiklą reikia gabenti į Didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikšteles – rūšiavimo konteineriuose jam ne vieta“, – sako A. Betingis.


Šilutėje sudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti. Petro Skutulo  nuotr.

Šilutėje – dvigubai daugiau neišrūšiuoto plastiko

Į rūšiavimo konteinerius patenkančias atliekas surenka atliekų vežėjai, jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuomet perduoda perdirbėjams. Svarbu, kad būtų rūšiuojamos ir mišriosios (komunalinės) atliekos. Bendrame atliekų sraute visada randama nemažai pakuočių ar kitų atliekų, kurias būtų galima perdirbti.

Vis dėlto kasmet vykdomi mišrių atliekų tyrimai rodo, kad gyventojai galėtų rūšiuoti atidžiau. Praėjusių metų duomenimis, Šilutėje bendrame atliekų sraute rasta daugiau nei 18 proc. plastiko pakuočių atliekų. Pagėgiuose šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis – nesiekė 10 proc.

Didžiausi rūšiavimo mitai

Jei dar yra tokių gyventojų, kurie nerūšiuoja, nes mano, kad jų pastangos nueina perniek, atliekų tvarkymo specialistas A. Betingis pataria nepasiduoti skepsiui. Mitas, kad visas rūšiavimo konteinerių turinys yra supilamas į vieną talpą ir vežamas toje pačioje mašinoje.

„Tai tikrai nėra tiesa. Siūlyčiau patikrinti konteinerių išvežimo grafikus – matytumėte, kad prie kiekvieno plastiko, stiklo ar popieriaus konteinerio vykstama skirtingomis dienomis ir skirtingomis mašinomis. Viena šukšliavežė surenka plastiką, kita kitą dieną renka stiklą ir taip toliau“, – sako specialistas.

Dar vienas mitas yra tai, kad kiekvieną pakuotę prieš metant į rūšiavimo konteinerį reikia išplauti. Nors lengviau perdirbti plastiką, kai jis neužterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis, visiškai steriliai plauti pakuotės nereikia, pakaks ją perskalauti. Į plastiko konteinerį galima mesti įvairių užkandžių, traškučių, sulčių ar pieno pakuotes, skardines, dangtelius, kepimo skardas, kt. smulkias metalo atliekas. Daiktus iš kombinuotųjų medžiagų: dantų šepetėlius, skutimosi peiliukus ar pan. reikėtų mesti į mišriųjų atliekų konteinerį.
Užsak. Nr.2019/24.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite