Atsisveikinimas su ausų krapštukais: kova su plastiko atliekomis ES, Šilutėje ir Pagėgiuose

Nuo 2021 m. liepos Europos Sąjungoje nebus galima prekiauti ausų krapštukais, šiaudeliais, indais, įrankiais ir kitais vienkartinio naudojimo plastikiniais gaminiais. Tokį sprendimą šiais metais paskelbė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, pradėję plastiko mažinimo politiką šalyse narėse. Specialistai sako, kad nauji reikalavimai atveria naujas galimybes mokslui ir verslui, o gyventojams – tai dar vienas priminimas pasitempti ir dar atsakingiau rūšiuoti.

Nauji iššūkiai ir galimybės

Birželį paskelbtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo įtvirtintos priemonės, kurios ne tik sumažins vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai (ypač vandens ekosistemoms), bet ir paskatins perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant naujus tvaresnius verslo modelius, gaminius ir medžiagas.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, žiedinės ekonomikos priemonės bendromis Europos Sąjungos valstybių narių pastangomis turi tapti vienu iš esminių įrankių, padedančių pereiti prie mažiau išteklių naudojančios visuomenės ir pasiekti klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslus.

Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad be iššūkių, direktyvoje įtvirtinti reikalavimai atveria ir naujų galimybių Lietuvos verslui bei mokslui – skatina inovatyvių technologijų kūrimą ir taikymą.

Lietuva jau prisitaiko

„Vienas iš sėkmingų jau veikiančių Lietuvoje žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu įvairioms pasaulio šalims, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįsta atliekų valdymą“, – teigia A. Bagočiutė.

Dėl šios sistemos Lietuvai labai gerai sekasi surinkti vienkartines gėrimų pakuotes iš plastiko – 2018 m. PET pakuočių surinkta net 94 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri labai praverčia perdirbant pakuočių atliekas. Taromatuose surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama.

Tačiau tai, ką surenka užstato sistema – tik dalis plastikinių pakuočių atliekų. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko, daugiau nei pusė jų – 57 proc. – buvo plastiko pakuočių atliekos.

Šių metų liepą Aplinkos ministerijos užsakymu surengta gyventojų apklausa parodė, kad atliekas rūšiuoja dauguma žmonių: 52 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys visas atliekas. Toks rezultatas geriausias nuo 2015 m.: tais metais rūšiuojančių buvo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. 42, 2018 m. – 74 proc.

Pagėgių gyventojai rūšiuoja

Pasak Tauragės regiono Atliekų tvarkymo centro (TRATC), atsakingo už atliekų tvarkymą Pagėgių mieste, Atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialisto Aivaro Betingio, rūšiuoti linkę ir Pagėgių gyventojai.

„Rūšiavimas vyksta sklandžiai, o prieigą prie plastiko ar kitų rūšiavimo konteinerių turi beveik 100 proc. Tauragės regiono gyventojų“, – teigia specialistas.

Pasak jo, Pagėgiuose situacija nėra išskirtinė: čia gyventojai yra nusiteikę rūšiuoti atliekas, tik ne visuomet turi reikiamų žinių.

„Būna, kad į rūšiavimo konteinerius primeta perdirbimui neskirtų atliekų. Pavyzdžiui, rūšiuodami stiklą, į konteinerį krauna ne tik stiklo tarą, bet ir langų stiklų atliekas. Svarbu žinoti, kad tokį stiklą reikia gabenti į Didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikšteles – rūšiavimo konteineriuose jam ne vieta“, – sako A. Betingis.


Šilutėje sudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti. Petro Skutulo  nuotr.

Šilutėje – dvigubai daugiau neišrūšiuoto plastiko

Į rūšiavimo konteinerius patenkančias atliekas surenka atliekų vežėjai, jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuomet perduoda perdirbėjams. Svarbu, kad būtų rūšiuojamos ir mišriosios (komunalinės) atliekos. Bendrame atliekų sraute visada randama nemažai pakuočių ar kitų atliekų, kurias būtų galima perdirbti.

Vis dėlto kasmet vykdomi mišrių atliekų tyrimai rodo, kad gyventojai galėtų rūšiuoti atidžiau. Praėjusių metų duomenimis, Šilutėje bendrame atliekų sraute rasta daugiau nei 18 proc. plastiko pakuočių atliekų. Pagėgiuose šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis – nesiekė 10 proc.

Didžiausi rūšiavimo mitai

Jei dar yra tokių gyventojų, kurie nerūšiuoja, nes mano, kad jų pastangos nueina perniek, atliekų tvarkymo specialistas A. Betingis pataria nepasiduoti skepsiui. Mitas, kad visas rūšiavimo konteinerių turinys yra supilamas į vieną talpą ir vežamas toje pačioje mašinoje.

„Tai tikrai nėra tiesa. Siūlyčiau patikrinti konteinerių išvežimo grafikus – matytumėte, kad prie kiekvieno plastiko, stiklo ar popieriaus konteinerio vykstama skirtingomis dienomis ir skirtingomis mašinomis. Viena šukšliavežė surenka plastiką, kita kitą dieną renka stiklą ir taip toliau“, – sako specialistas.

Dar vienas mitas yra tai, kad kiekvieną pakuotę prieš metant į rūšiavimo konteinerį reikia išplauti. Nors lengviau perdirbti plastiką, kai jis neužterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis, visiškai steriliai plauti pakuotės nereikia, pakaks ją perskalauti. Į plastiko konteinerį galima mesti įvairių užkandžių, traškučių, sulčių ar pieno pakuotes, skardines, dangtelius, kepimo skardas, kt. smulkias metalo atliekas. Daiktus iš kombinuotųjų medžiagų: dantų šepetėlius, skutimosi peiliukus ar pan. reikėtų mesti į mišriųjų atliekų konteinerį.
Užsak. Nr.2019/24.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų