Atsisveikinimas su ausų krapštukais: kova su plastiko atliekomis ES, Šilutėje ir Pagėgiuose

Nuo 2021 m. liepos Europos Sąjungoje nebus galima prekiauti ausų krapštukais, šiaudeliais, indais, įrankiais ir kitais vienkartinio naudojimo plastikiniais gaminiais. Tokį sprendimą šiais metais paskelbė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, pradėję plastiko mažinimo politiką šalyse narėse. Specialistai sako, kad nauji reikalavimai atveria naujas galimybes mokslui ir verslui, o gyventojams – tai dar vienas priminimas pasitempti ir dar atsakingiau rūšiuoti.

Nauji iššūkiai ir galimybės

Birželį paskelbtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo įtvirtintos priemonės, kurios ne tik sumažins vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai (ypač vandens ekosistemoms), bet ir paskatins perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant naujus tvaresnius verslo modelius, gaminius ir medžiagas.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, žiedinės ekonomikos priemonės bendromis Europos Sąjungos valstybių narių pastangomis turi tapti vienu iš esminių įrankių, padedančių pereiti prie mažiau išteklių naudojančios visuomenės ir pasiekti klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslus.

Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad be iššūkių, direktyvoje įtvirtinti reikalavimai atveria ir naujų galimybių Lietuvos verslui bei mokslui – skatina inovatyvių technologijų kūrimą ir taikymą.

Lietuva jau prisitaiko

„Vienas iš sėkmingų jau veikiančių Lietuvoje žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu įvairioms pasaulio šalims, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįsta atliekų valdymą“, – teigia A. Bagočiutė.

Dėl šios sistemos Lietuvai labai gerai sekasi surinkti vienkartines gėrimų pakuotes iš plastiko – 2018 m. PET pakuočių surinkta net 94 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri labai praverčia perdirbant pakuočių atliekas. Taromatuose surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama.

Tačiau tai, ką surenka užstato sistema – tik dalis plastikinių pakuočių atliekų. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko, daugiau nei pusė jų – 57 proc. – buvo plastiko pakuočių atliekos.

Šių metų liepą Aplinkos ministerijos užsakymu surengta gyventojų apklausa parodė, kad atliekas rūšiuoja dauguma žmonių: 52 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys visas atliekas. Toks rezultatas geriausias nuo 2015 m.: tais metais rūšiuojančių buvo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. 42, 2018 m. – 74 proc.

Pagėgių gyventojai rūšiuoja

Pasak Tauragės regiono Atliekų tvarkymo centro (TRATC), atsakingo už atliekų tvarkymą Pagėgių mieste, Atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialisto Aivaro Betingio, rūšiuoti linkę ir Pagėgių gyventojai.

„Rūšiavimas vyksta sklandžiai, o prieigą prie plastiko ar kitų rūšiavimo konteinerių turi beveik 100 proc. Tauragės regiono gyventojų“, – teigia specialistas.

Pasak jo, Pagėgiuose situacija nėra išskirtinė: čia gyventojai yra nusiteikę rūšiuoti atliekas, tik ne visuomet turi reikiamų žinių.

„Būna, kad į rūšiavimo konteinerius primeta perdirbimui neskirtų atliekų. Pavyzdžiui, rūšiuodami stiklą, į konteinerį krauna ne tik stiklo tarą, bet ir langų stiklų atliekas. Svarbu žinoti, kad tokį stiklą reikia gabenti į Didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikšteles – rūšiavimo konteineriuose jam ne vieta“, – sako A. Betingis.


Šilutėje sudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti. Petro Skutulo  nuotr.

Šilutėje – dvigubai daugiau neišrūšiuoto plastiko

Į rūšiavimo konteinerius patenkančias atliekas surenka atliekų vežėjai, jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuomet perduoda perdirbėjams. Svarbu, kad būtų rūšiuojamos ir mišriosios (komunalinės) atliekos. Bendrame atliekų sraute visada randama nemažai pakuočių ar kitų atliekų, kurias būtų galima perdirbti.

Vis dėlto kasmet vykdomi mišrių atliekų tyrimai rodo, kad gyventojai galėtų rūšiuoti atidžiau. Praėjusių metų duomenimis, Šilutėje bendrame atliekų sraute rasta daugiau nei 18 proc. plastiko pakuočių atliekų. Pagėgiuose šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis – nesiekė 10 proc.

Didžiausi rūšiavimo mitai

Jei dar yra tokių gyventojų, kurie nerūšiuoja, nes mano, kad jų pastangos nueina perniek, atliekų tvarkymo specialistas A. Betingis pataria nepasiduoti skepsiui. Mitas, kad visas rūšiavimo konteinerių turinys yra supilamas į vieną talpą ir vežamas toje pačioje mašinoje.

„Tai tikrai nėra tiesa. Siūlyčiau patikrinti konteinerių išvežimo grafikus – matytumėte, kad prie kiekvieno plastiko, stiklo ar popieriaus konteinerio vykstama skirtingomis dienomis ir skirtingomis mašinomis. Viena šukšliavežė surenka plastiką, kita kitą dieną renka stiklą ir taip toliau“, – sako specialistas.

Dar vienas mitas yra tai, kad kiekvieną pakuotę prieš metant į rūšiavimo konteinerį reikia išplauti. Nors lengviau perdirbti plastiką, kai jis neužterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis, visiškai steriliai plauti pakuotės nereikia, pakaks ją perskalauti. Į plastiko konteinerį galima mesti įvairių užkandžių, traškučių, sulčių ar pieno pakuotes, skardines, dangtelius, kepimo skardas, kt. smulkias metalo atliekas. Daiktus iš kombinuotųjų medžiagų: dantų šepetėlius, skutimosi peiliukus ar pan. reikėtų mesti į mišriųjų atliekų konteinerį.
Užsak. Nr.2019/24.

 

Hits: 388

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutės pareigūnas ne tarnybos metu sulaikė du pažeidėjus

Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas balandžio 8 d. apie 10.41 val., ne tarnybos metu, Šilutės r., Barzdūnų k., pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį automobilį „Seat“, kurio vairuotojui, pareigūno žiniomis, yra atimta teisė vairuoti. Pareigūnas siekdamas užkirsti kelią galimai nelaimei, priėjo prie automobilio vairuotojo ir prisistatė esantis policijos pareigūnas. Bendraujant su pažeidėju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl pareigūnas nedelsdamas iškvietė kolegų ekipažą. Atvykus pareigūnams, 49-erių vairuotojui nustatytas sunkus (2,72 prom.) girtumas. Šio pareigūno pastangomis nuo pelnytos

Jei nenaudoji automobilio ir laikai jį kieme

Seimas pritarė siūlymui griežtinti atsakomybę už neeksploatuojamų automobilių laikymą bendrojo naudojimo kiemuose. Ne tik didžiųjų miestų gyventojai turi bėdų dėl gyvenamųjų namų kiemuose ir jų prieigose laikomų automobilių, kurie ten stovi metų metus, nes daugelis jau netinka važiuoti dėl savo blogos būklės, o gal savininkai tiesiog neturi kur kitur jų laikyti. Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siekiama reglamentuoti ne tik neeksploatuojamų, bet ir negalimų eksploatuoti transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. Pasak projekto iniciatoriaus

Ką reikia žinoti apie universalias padangas?

Universalios padangos dėl savo ypatumų dar yra vadinamos visasezonėmis – savotiškas kompromisas tiems, kas nenori rūpintis padangų keitimu keičiantis sezonams. Iš esmės jų išvaizda ir ženklinimas niekuo per daug nesiskiria nuo specializuotų variantų, tačiau čia taip pat galima sutikti įprastus ženklus 205/55 R16, tačiau yra šiokių tokių protektoriaus skirtumų. Jomis vairuotojai gali važinėti ištisus metus tiek šiltu, tiek ir šaltu oru, įvairiais keliais. Universalios padangos leidžia sutaupyti šiek tiek pinigų, tačiau ar jos gali prilygti specializuotiems gaminiams? Vienareikšmiškai – ne.

Šilutėje veikia vakcinavimo centras

Šilutės r. savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia, kad Šilutėje pradeda balandžio 14 d. pradeda veikti vakcinavimo centras Šilutėje, jis bus Atgimimo al. 3, Vydūno gimnazijos sporto salėje. Pranešama, kad šiuo metu skiepijami 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Asmenys, kurie dar nebuvo pakviesti skiepytis savo gydymo įstaigoje, gali registruotis tel. +370 642 65 960 arba internetu https://forms.gle/4zwSdJKWhU3ZyPgu9     Hits: 22

Taip pat skaitykite