Atsisveikinimas su ausų krapštukais: kova su plastiko atliekomis ES, Šilutėje ir Pagėgiuose

Nuo 2021 m. liepos Europos Sąjungoje nebus galima prekiauti ausų krapštukais, šiaudeliais, indais, įrankiais ir kitais vienkartinio naudojimo plastikiniais gaminiais. Tokį sprendimą šiais metais paskelbė Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, pradėję plastiko mažinimo politiką šalyse narėse. Specialistai sako, kad nauji reikalavimai atveria naujas galimybes mokslui ir verslui, o gyventojams – tai dar vienas priminimas pasitempti ir dar atsakingiau rūšiuoti.

Nauji iššūkiai ir galimybės

Birželį paskelbtoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo įtvirtintos priemonės, kurios ne tik sumažins vienkartinių plastikinių gaminių keliamą poveikį aplinkai (ypač vandens ekosistemoms), bet ir paskatins perėjimą prie žiedinės ekonomikos, kuriant naujus tvaresnius verslo modelius, gaminius ir medžiagas.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, žiedinės ekonomikos priemonės bendromis Europos Sąjungos valstybių narių pastangomis turi tapti vienu iš esminių įrankių, padedančių pereiti prie mažiau išteklių naudojančios visuomenės ir pasiekti klimato kaitos bei darnaus vystymosi tikslus.

Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad be iššūkių, direktyvoje įtvirtinti reikalavimai atveria ir naujų galimybių Lietuvos verslui bei mokslui – skatina inovatyvių technologijų kūrimą ir taikymą.

Lietuva jau prisitaiko

„Vienas iš sėkmingų jau veikiančių Lietuvoje žiedinės ekonomikos pavyzdžių – 2016 m. įdiegta vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tapusi pavyzdžiu įvairioms pasaulio šalims, siekiančioms įgyvendinti žiedinės ekonomikos principais grįsta atliekų valdymą“, – teigia A. Bagočiutė.

Dėl šios sistemos Lietuvai labai gerai sekasi surinkti vienkartines gėrimų pakuotes iš plastiko – 2018 m. PET pakuočių surinkta net 94 proc. Europos Sąjungoje ir pasaulyje – tai viena efektyviausių ir pažangiausių užstato sistemų, kuri labai praverčia perdirbant pakuočių atliekas. Taromatuose surenkama švari žaliava, kuri gali būti perdirbama.

Tačiau tai, ką surenka užstato sistema – tik dalis plastikinių pakuočių atliekų. Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis (2017 m.), Lietuvoje buvo surinkta ir kitų atliekų pirminio apdorojimo metu susidarė 93,3 tūkst. tonų plastiko, daugiau nei pusė jų – 57 proc. – buvo plastiko pakuočių atliekos.

Šių metų liepą Aplinkos ministerijos užsakymu surengta gyventojų apklausa parodė, kad atliekas rūšiuoja dauguma žmonių: 52 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys visas atliekas. Toks rezultatas geriausias nuo 2015 m.: tais metais rūšiuojančių buvo 40, 2016 m. – 43, 2017 m. 42, 2018 m. – 74 proc.

Pagėgių gyventojai rūšiuoja

Pasak Tauragės regiono Atliekų tvarkymo centro (TRATC), atsakingo už atliekų tvarkymą Pagėgių mieste, Atliekų tvarkymo priežiūros vyr. specialisto Aivaro Betingio, rūšiuoti linkę ir Pagėgių gyventojai.

„Rūšiavimas vyksta sklandžiai, o prieigą prie plastiko ar kitų rūšiavimo konteinerių turi beveik 100 proc. Tauragės regiono gyventojų“, – teigia specialistas.

Pasak jo, Pagėgiuose situacija nėra išskirtinė: čia gyventojai yra nusiteikę rūšiuoti atliekas, tik ne visuomet turi reikiamų žinių.

„Būna, kad į rūšiavimo konteinerius primeta perdirbimui neskirtų atliekų. Pavyzdžiui, rūšiuodami stiklą, į konteinerį krauna ne tik stiklo tarą, bet ir langų stiklų atliekas. Svarbu žinoti, kad tokį stiklą reikia gabenti į Didelių gabaritų atliekų tvarkymo aikšteles – rūšiavimo konteineriuose jam ne vieta“, – sako A. Betingis.


Šilutėje sudarytos tinkamos sąlygos atliekoms rūšiuoti. Petro Skutulo  nuotr.

Šilutėje – dvigubai daugiau neišrūšiuoto plastiko

Į rūšiavimo konteinerius patenkančias atliekas surenka atliekų vežėjai, jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuomet perduoda perdirbėjams. Svarbu, kad būtų rūšiuojamos ir mišriosios (komunalinės) atliekos. Bendrame atliekų sraute visada randama nemažai pakuočių ar kitų atliekų, kurias būtų galima perdirbti.

Vis dėlto kasmet vykdomi mišrių atliekų tyrimai rodo, kad gyventojai galėtų rūšiuoti atidžiau. Praėjusių metų duomenimis, Šilutėje bendrame atliekų sraute rasta daugiau nei 18 proc. plastiko pakuočių atliekų. Pagėgiuose šis skaičius buvo beveik perpus mažesnis – nesiekė 10 proc.

Didžiausi rūšiavimo mitai

Jei dar yra tokių gyventojų, kurie nerūšiuoja, nes mano, kad jų pastangos nueina perniek, atliekų tvarkymo specialistas A. Betingis pataria nepasiduoti skepsiui. Mitas, kad visas rūšiavimo konteinerių turinys yra supilamas į vieną talpą ir vežamas toje pačioje mašinoje.

„Tai tikrai nėra tiesa. Siūlyčiau patikrinti konteinerių išvežimo grafikus – matytumėte, kad prie kiekvieno plastiko, stiklo ar popieriaus konteinerio vykstama skirtingomis dienomis ir skirtingomis mašinomis. Viena šukšliavežė surenka plastiką, kita kitą dieną renka stiklą ir taip toliau“, – sako specialistas.

Dar vienas mitas yra tai, kad kiekvieną pakuotę prieš metant į rūšiavimo konteinerį reikia išplauti. Nors lengviau perdirbti plastiką, kai jis neužterštas maisto ar kitomis biologinėmis atliekomis, visiškai steriliai plauti pakuotės nereikia, pakaks ją perskalauti. Į plastiko konteinerį galima mesti įvairių užkandžių, traškučių, sulčių ar pieno pakuotes, skardines, dangtelius, kepimo skardas, kt. smulkias metalo atliekas. Daiktus iš kombinuotųjų medžiagų: dantų šepetėlius, skutimosi peiliukus ar pan. reikėtų mesti į mišriųjų atliekų konteinerį.
Užsak. Nr.2019/24.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu