Atšilus orui, kauniečiai skuba atsikratyti nereikalingų daiktų

Kiekvieną pavasarį kauniečiai ir miesto svečiai plūsteli į šiame mieste organizuojamą Bagažinių turgų, kuriame gali išparduoti nebereikalingus savo daiktus. Nors turgus veikia visus metus, būtent atšilus sulaukiama daugiausia prekiautojų ir pirkėjų.

Tai lemia ne tik palankios ora sąlygos prekiauti po atviru dangumi, bet ir žmonių noras pasitikti vasarą atlaisvinus spintas, sandėliukus ir garažus nuo nebenaudojamų rūbų ir daiktų.
Praėjusį sekmadienį turgus buvo didžiausias šiais metais ir vienas iš didžiausių per visą jo veikimo laikotarpį – sulaukė apie 350 prekiautojų ir užėmė dvi aikšteles prekybos miestelyje „Urmas“, kur ir yra rengiamas kiekvieną sekmadienį jau septynerius metus.
„Buvome pirmieji, kurie Lietuvoje įgyvendino užsienyje populiarią idėją atvykti su automobiliais, atverti bagažines ir iš jų už nedidelę kainą išparduoti nebereikalingus savo daiktus. Ši idėja po truputį tapo neatsiejama sekmadienio tradicija Kaune, o dabar pritraukia vis daugiau pardavėjų ir pirkėjų ir iš kitų šalies miestų“, – apie sėkmingai prigijusią idėją pasakojo „Urmo“ marketingo vadovas Jonas Plenta.
Į Bagažinių turgų žmonės atveža parduoti išaugtus vaikų drabužėlius ir žaislus, savo rūbus, nebereikalingą buitinę techniką, perskaitytas knygas, nebenaudojamus indus, įvairius įrankius ar jų dalis. Čia daug ir įvairių interjero detalių, paveikslų, suvenyrų, rankdarbių – tiek naudotų, tiek naujų, rankų darbo dirbinių, kuriuos parduoda patys menininkai.
Bagažinių turguje galima aptikti ir nostalgiją keliančių, jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių daiktų, pavyzdžiui, tebeveikiantį legendinį lietuvišką mini televizorių „Šilelis“, medinius skaičiuotuvus, didelį senovinį lagaminą, laidinio ryšio telefono aparatą, kurie padėtų sukurti anų laikų teminį interjerą.
Nerijus Budrys, RsV agentūra „Promo Service“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Festivalio atidarymas – ant Kuršmarių kranto, saulei leidžiantis

Šeštasis tarptautinis Kintų muzikos festivalis atidarytas vokiečių kompozitoriaus Peter Michael Hamel koncertu Kuršių marių pakrantėje. Kintų muzikos festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad kūrėjas turėjo galimybę vieną koncertą surengti ir Lietuvoje. Minimalizmo pradininko 70-ąjį jubiliejų šiemet Europoje švenčia svarbiausios pasaulio koncertų salės bei festivaliai. Kompozitorius yra dirbęs kartu su įžymiausiais muzikos kūrėjais: John Cage, Terry Riley, La Monte Young ir Carl Orff, o koncertų geografija nusidriekia per visą pasaulį – nuo Paryžiaus ir Maskvos iki Tokijo, Niujorko ir Mumbajaus. Specialiu kompozitoriaus pageidavimu,

Kokie Natkiškiai be Oninių…

Ar dar yra tokių, kurie negirdėjo apie Natkiškiuose kas vasarą rengiamą šventę „Šventa Ona – duonos ponia“? Abejoju, mat šventė šiemet vyko jau 20 kartą. Kas bežino, kodėl būtent Oninės buvo pasirinktos pagrindine visos seniūnijos vasaros švente… Gal kad Onų, Onučių ir Onyčių nemažai apylinkėse gyvena? Pagal Natkiškių seniūnės Vilytos Sirtautienės sudarytą sąrašą jų priskaičiuojama penkiolika. Tiesa, ne visos į šventę atvyko, tačiau varduvių proga be dėmesio neliko. Antradienį seniūnė su socialine darbuotoja Rita Joneliene aplankė visas, kurias namuose rado ir

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia