Atsikeli ir varai. Su džiaugsmu

Noriu, kad mano vaikas norėtų eiti į mokyklą. Su džiaugsmu ir maloniu nerimu laukiu susitikimo su mokiniais kaip mokytoja. Prieš kiekvieną rugsėjį galvoju, ką naujo noriu jiems ir sau palinkėti prieš pradedant įdomų etapą – naujus mokslo metus. Šiemet sakysiu: „Būkite drąsūs!“
Būkite drąsūs, mokiniai, būkite drąsūs, kolegos mokytojai!
Su mokiniais tai lyg ir aišku: jiems reiks drąsos pasitikėti savimi, mokytojais, bendraklasiais. Rieškučiomis semti ne tik mokslo žinias, įgūdžius, bet ir patirtį bendraujant, kuriant projektus, dalyvaujant įvairiose veiklose ir ne tik mokykloje, bet ir bendruomenės labui. Deja, turiu pridurti, kad šiemet prireiks drąsos nusimesti stereotipus apie mokyklą ir matyti ją kaip galimybę.

O štai mokytojams drąsos prireiks daugiau nei bet kada iki šiol. Būti nesibaigiančiai reformuojamos perreformuojamos sistemos dalimi, netapti auka; imtis atsakomybės už vaiko norą eiti į mokyklą, norą mokytis, patirti su mokiniu jo pažinimo sėkmės džiaugsmą negalvojant apie rezultatus – egzaminus, kurie ne visada pradžiugina, labai nelengva. Tai gali tik labai stiprios asmenybės – Mokytojai. Ne paslaugos davėjai, o Mokytojai. Nesutinku, kad mokykloje liko dirbti tik nevykėliai, nesugebantys susirasti geriau apmokamo darbo, ar kokie nors mokyklų patriotai. Nemėgstantiems savo darbo, o gal ir nemylintiems gyvenimo bus sunku paaiškinti, ką reiškia džiaugsmas būti Mokytoju.
Ar vaikas norės mokytis, ar su džiaugsmu eis į mokyklą, priklauso ir nuo tėvų. Įvairiais vaikų brandos etapais būna visko: neatliktų namų darbų, praleistų pamokų ir t. t. Pamenu tokį šeimos pokalbį: vakarienės metu vyresnioji dukra – tada dar paauglė, – pasakodama apie savo dieną mokykloje, kažko nepatenkinta metė: „Ai, kvailiai tie mokytojai…“ Visi nutilome, tėvas ir sako: „Tai ir tavo mama kvaila? Juk ji irgi mokytoja…“ Žinoma, be ašarų neapsieita, juk mūsų vaikams, kaip ir mums, sunku būti neteisiems, prisipažinti klydus.
Nei dėl drausmės, nei dėl prastesnių pažymių nereikėtų iškart kaltinti mokytojo. Jis juk pirmasis pastebi šiuos dalykus ir praneša tėvams, rašydamas pastabą, bet ne iš piktos valios, bet atvirkščiai, iš rūpesčio dėl mokinio. Nekaltinkite mokytojų, verčiau bendradarbiaukime ir dirbkime kartu, kad jūsų vaikas galėtų pasiekti geriausių rezultatų.
Prisiminkite, kad kai klasėje sėdi 30 mokinių, nėra lengva pamoka sudominti kiekvieną vaiką, juk jie visi tokie skirtingi ir unikalūs! Situacija mokyklose tikrai nedžiugina: klasės sausakimšos, o jei kaime ir mažesnės, tai vienas mokytojas moko toje pat klasėje sėdinčius skirtingų specialiųjų poreikių mokinius. Kuo nors nepatenkinti tėvai bet kada gali ateiti ar paskambinti mokytojui ir išlieti savo nepasitenkinimą; mokyklos administracija, pribauginta visokių tikrintojų, dažnai ne tik neapgina mokytojo, bet ir pati „kviečia ant kilimėlio“. Ar dirbsi gerai, ar blogai – nuo to mokytojo darbo krūvis ir atlyginimas nepriklauso.

Apie atlyginimo dydį iš pagarbos savo profesijai ir kolegoms nutylėsiu. Taip, jis didesnis už pardavėjos ir valytojos. Kaip žiūrėsi. Pamenu, kartą vienas ponas paklausė, ar aš uždirbu tūkstantį. Sakau: „Ne“. „Tai ką tu toje gimnazijoje veiki 20 metų?!“ Sutrikusi iš netikėtumo nesuvokiau jo paklausti: ar mano, kaip mokytojos, kaip žmogaus, vertingumas priklauso nuo to, ar aš uždirbu tūkstantį? Jei aš dar vis mokytoja – tai sąmoningas mano apsisprendimas. Esu tikra – kaip ir daugelio Mokytojų.
Kodėl mokytojas uždirba per mažai, žinome patys ir laukiame iš Lietuvos valdžios ryžtingų sprendimų švietimo srityje. Ir kuo greičiau, kol nesulaukėte mokytojų streikų. Ir ne tik dėl atlyginimų, bet dėl „reformų“, griaunančių švietimo sistemą ir pasitikėjimą Valstybe.
Pažįstu daug drąsių mokytojų, kurie su džiaugsmu ir sveiku nerimu pasitiks Jūsų vaikus klasėje netrukus ir mokys juos pažinti ne tik raides, skaičius ar formules, bet ir save. Mokys būti sąmoningus, būti teisingus, nepasiduodančius stereotipams. Žadins Jūsų vaikų smalsumą ir, svarbiausia, – mokys mylėti gyvenimą ir žmones. Jei to mokysime kartu, Mokykla bus šventovė.
Atsikeli ir su džiaugsmu varai į mokyklą.

Sandra Tamašauskienė,
mokytoja, Šilutės r. savivaldybės tarybos narė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus