Atrinktos Šilutės raj. mokyklos, gausiančios kokybės krepšelį

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino mokyklų sąrašą, kurios gaus kokybės krepšelį – tikslines  lėšas, skirtas mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti. Iš viso atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų, lėšos mokyklas pasieks jau 2019 m. Per dvejus metus bus skirta daugiau nei 24 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

„Kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių. Taip pat prisidės prie ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Pasak viceministro, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški. Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sako Gražvydas Kazakevičius.

Šilutės rajono savivaldybėje atrinktos 8 mokyklos, kurioms numatyta skirti kokybės krepšelį. Gerąja patirtimi atrinkta dalintis Usėnų pagrindinė mokykla, o konsultacinę ir finansinę paramą numatyta, kad gaus Šilutės Martyno Jankaus, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Saugų Jurgio Mikšo, Vilkyčių pagrindinės mokyklos ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, o stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos dalinsis gerąja savo patirtimi. Turinčioms silpną geros mokyklos raišką bus skiriamas didesnis krepšelis, nes jos įgyvendins daugiau veiklų, siekdamos geresnių veiklos rezultatų. Lėšos skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti ir pan.

Lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų  ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys.

Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, remdamasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo išvadomis su savivaldybe bei projekto vykdytoju parengs dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Kiekviena mokykla turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.

Mokyklas kokybės krepšeliui gauti atrinko speciali komisija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai.

Vieneriems mokslo metams savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, o savivaldybės iš savo biudžeto skirs likusius 15 proc. kokybės krepšelio lėšų. Vėliau savivaldybės lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai. Po vienerių mokslo metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.

ŠMM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės