Atrinktos Šilutės raj. mokyklos, gausiančios kokybės krepšelį

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino mokyklų sąrašą, kurios gaus kokybės krepšelį – tikslines  lėšas, skirtas mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti. Iš viso atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų, lėšos mokyklas pasieks jau 2019 m. Per dvejus metus bus skirta daugiau nei 24 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

„Kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių. Taip pat prisidės prie ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Pasak viceministro, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški. Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sako Gražvydas Kazakevičius.

Šilutės rajono savivaldybėje atrinktos 8 mokyklos, kurioms numatyta skirti kokybės krepšelį. Gerąja patirtimi atrinkta dalintis Usėnų pagrindinė mokykla, o konsultacinę ir finansinę paramą numatyta, kad gaus Šilutės Martyno Jankaus, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Saugų Jurgio Mikšo, Vilkyčių pagrindinės mokyklos ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, o stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos dalinsis gerąja savo patirtimi. Turinčioms silpną geros mokyklos raišką bus skiriamas didesnis krepšelis, nes jos įgyvendins daugiau veiklų, siekdamos geresnių veiklos rezultatų. Lėšos skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti ir pan.

Lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų  ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys.

Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, remdamasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo išvadomis su savivaldybe bei projekto vykdytoju parengs dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Kiekviena mokykla turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.

Mokyklas kokybės krepšeliui gauti atrinko speciali komisija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai.

Vieneriems mokslo metams savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, o savivaldybės iš savo biudžeto skirs likusius 15 proc. kokybės krepšelio lėšų. Vėliau savivaldybės lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai. Po vienerių mokslo metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.

ŠMM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite