Atrinktos Šilutės raj. mokyklos, gausiančios kokybės krepšelį

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino mokyklų sąrašą, kurios gaus kokybės krepšelį – tikslines  lėšas, skirtas mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti. Iš viso atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų, lėšos mokyklas pasieks jau 2019 m. Per dvejus metus bus skirta daugiau nei 24 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

„Kokybės krepšelis sumažins mokinių, nepasiekiančių pagrindinio pasiekimų lygmens, skaičių ir padidins mokinių, pasiekiančių aukštesnį pasiekimų lygmenį, skaičių. Taip pat prisidės prie ugdymo kokybės skirtumų mažinimo tiek tarp savivaldybių, tiek tarp atskirų bendrojo ugdymo mokyklų“, – sako švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Pasak viceministro, tarptautiniai nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai gana vidutiniški. Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų pasiekimų, skirtingų savivaldybių ir mokyklų, taip pat tarp miesto ir kaimo mokyklų.

„Mokinių pasiekimams įtaką turi socialinė, ekonominė, kultūrinė mokinių aplinka, mokyklos veiklos kokybė. Daugelyje šalių atlikti tyrimai rodo tą pačią tendenciją – geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Tačiau švietimo priemonėmis galima labai daug padėti vaikams, augantiems nepalankioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje“, – sako Gražvydas Kazakevičius.

Šilutės rajono savivaldybėje atrinktos 8 mokyklos, kurioms numatyta skirti kokybės krepšelį. Gerąja patirtimi atrinkta dalintis Usėnų pagrindinė mokykla, o konsultacinę ir finansinę paramą numatyta, kad gaus Šilutės Martyno Jankaus, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Saugų Jurgio Mikšo, Vilkyčių pagrindinės mokyklos ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčioms mokykloms bus suteikiama konsultacinė ir finansinė pagalba, o stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčios mokyklos dalinsis gerąja savo patirtimi. Turinčioms silpną geros mokyklos raišką bus skiriamas didesnis krepšelis, nes jos įgyvendins daugiau veiklų, siekdamos geresnių veiklos rezultatų. Lėšos skiriamos ugdymo aplinkai ir priemonėms, mokyklos veiklai tobulinti, mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai pagerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai, mokytojų kvalifikacijai, papildomiems etatams švietimo pagalbai teikti ir pan.

Lėšos daugiausia bus skiriamos 5–8 klasių mokinių pasiekimams gerinti. Atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt. Mokykloms atrinkti naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų  ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys.

Kiekviena mokykla, kuriai bus skiriamas kokybės krepšelis, remdamasi mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo išvadomis su savivaldybe bei projekto vykdytoju parengs dviejų mokslo metų trukmės mokyklos veiklos tobulinimo planą. Kiekviena mokykla turės konsultantą, kuris padės ir stebės, kaip sekasi planą įgyvendinti.

Mokyklas kokybės krepšeliui gauti atrinko speciali komisija, kurią sudarė Švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro, Švietimo informacinių technologijų centro, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo padalinių vadovų asociacijos, Tėvų forumo, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos atstovai.

Vieneriems mokslo metams savivaldybėms bus pervesta 85 proc. kokybės krepšelio lėšų, o savivaldybės iš savo biudžeto skirs likusius 15 proc. kokybės krepšelio lėšų. Vėliau savivaldybės lėšos bus kompensuojamos, jeigu bus įvykdyti tobulinimo plane numatyti susitarimai. Po vienerių mokslo metų mokyklos veiklos tobulinimo planas, atsižvelgus į situaciją, galės būti koreguojamas.

ŠMM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje pristatyti vardiniai dainininkės Ingos Valinskienės kvepalai „Aš laimINGA“

Balandžio 17-ąją, šilutiškiai turėjo unikalią progą išbandyti garsių, talentingų parfumerijos autorių sukurtus kvepalus. Šv. Velykų išvakarėse išskirtinio dizaino drabužių parduotuvėje „Stilinga kišenė” surengta kvepalų diena. Tądien Pamario krašto moterys kartu su aromatų verslo ir dėvėjimo eksperte Edita Vigelyte kalbėjosi apie kvepinimosi įpročius, parfumerinę etiką, tradicijas ir naujoves. Viena jų – pristatyti garsaus parfumerio Aisčio Mickevičiaus sukurti vardiniai, dainininkės, laidų vedėjos Ingos Valinskienės, kvepalai „Aš laimINGA“. Išskirtinai „kvepiantis“ interviu „Pamariui“ su Edita Vigelyte: –Šilutėje svečiuojatės ne pirmą kartą. Kartu su „Stilingos

Su Seimo nariu – apie referendumus ir Velykas

Trys savaitės beliko iki Lietuvos prezidento rinkimų ir tą pačią dieną, gegužės 12-ąją, rengiamų dviejų referendumų: dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Palyginus su įvykusių savivaldos rinkimų agitacijos mastais, kandidatų aktyvumu ir susitikimų su rinkėjais gausa, rengimosi gegužės 12 d. balsavimui beveik nesijaučia. Apie tai ir kitas aktualijas „Pamarys“ pakalbino Seimo narį Alfredą Stasį NAUSĖDĄ. Seimas pavasario sesiją pradėjo kovo 10 d., ji paprastai baigiasi birželio 30 d., tačiau bus pratęsta dėl prezidento rinkimų. Gegužės 12 d. –

Muziejuje pamokė kiaušinius marginti vašku

Balandžio 16-ąją Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pradėjo veikti velykaičių marginimo dirbtuvės, į kurias atvykę smalsiausi Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai kartu su pedagoge Nijole Titiene mokėsi Mažosios Lietuvos velykinių kiaušinių dažymo meno. Velykaičių simboliai Muziejininkė–etnografė Asta Bartkevičiūtė papasakojo, jog anuomet kiaušinius margindavo vašku, keliomis spalvomis, supažindino su marginimo raštais, kurių kiekvienas turėjo tam tikrą reikšmę. Pavyzdžiui, numargintas kiaušinis brūkšneliais, it paukščio pėdutėmis, simbolizavo auką. Jeigu kiaušinis buvo dažomas rombo forma, tai anuomet sakydavo, kad tai aktyvumo ženklas, o apskritimas – padeda