Atrinko geriausius trakėnus

Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“, Šilgaliuose, rugsėjo 15-16 d. vyko trakėnų veislės žirgų vertinimai ir darbingumo bandymai. Šiemet vertinimuose dalyvavo 30 Lietuvos žirgyne išaugintų trakėnų – po 15 eržilų ir kumelių.

Kiekvienais metais „Nemuno“ žirgyne vykstančių bandymų tikslas – įvertinti ir atrinkti geriausius Lietuvoje trakėnų veislės žirgus. Pirmąją renginio dieną buvo vertinamas žirgų eksterjeras ir judesiai ant kieto asfaltuoto kelio bei trikampėje aikštelėje. Antrąją dieną žirgai buvo šokdinami laisvėje be raitelio. Tokios užduoties metu vertinama žirgo jėga, šuolio technika, lankstumas, charakterio ypatumai. Geriausi eržilai ir kumelės bus pripažinti veisliniais ir gaus veisimo licencijas.
Eržilų bandymuose nugalėjo žirgas PRIZAS, šiam žirgui suteikta kergimo licencija. Žirgas bus ruošiamas sportui ir bus siekiama atskleisti geriausias jo darbines savybes. Eržilas išaugintas „Nemuno“ žirgyne. Dar keturiems trakėnams suteikta kergimo licencija (vienas iš jų užaugintas Vilniaus skyriuje).
Galutiniam vertinimui į ringą buvo išvesta ir 11 kumelių (visos išaugintos „Nemuno“ žirgyno filiale). Tarp kumelių komisija nugalėtoja pripažino KALOTĘ. Visos kumelės įrašytos į Trakėnų kumelių pirmąją (pagrindinę) kilmės knygą. Šioje knygoje įrašytos kumelės papildo Lietuvos žirgyno veislinę trakėnų bandą – net 70 proc. palikuonių savybių priklauso būtent nuo kumelių genetikos. 5 kumelės įvertintos teigiamai ir įrašytos į Trakėnų antrąją kumelių kilmės knygą. Jos taip pat yra tinkamos veisimui, tačiau dalis šių kumelių bus ruošiama sportui ir pardavimui.
Žirgus vertino komisija: Vokietijos trakėnų sąjungos ekspertas Neel-Heinrich School, Lenkijos trakėnų vertinimo ekspertas Tomasz Siedlanowski, Estijos žirgų vertinimo ekspertas Andres Kallaste, Lietuvos trakėnų vertinimo ekspertai Raminta Sakalauskienė ir Arūnas Jurgaitis.
Vertinimuose vadovautasi Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos selekcinėje programoje patvirtintomis vertinimo taisyklėmis.

Trakėnų žirgų veislė buvo išvesta XVIII a. viduryje, lietuviškas ir prūsiškas kumeles kryžminant su geriausiais įvairių veislių eržilais. Ši žirgų veislė išsiskiria išvystytu raumenynu, taisyklingu eksterjeru, grakštumu, gerais aliūrais ir lengvu šuoliu. Šiandien trakėnai priskiriami prie nykstančių žirgų veislių.
Genofondo saugojimo funkcijas šalyje LR žemės ūkio ministerijos pavedimu įgyvendina Lietuvos žirgynas. Šiuo metu žirgyne saugomi 304 trakėnai – tai yra pasaulyje didžiausia trakėnų veislės banda.

„Nemuno“ žirgyno inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.