Atrinko geriausius trakėnus

Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“, Šilgaliuose, rugsėjo 15-16 d. vyko trakėnų veislės žirgų vertinimai ir darbingumo bandymai. Šiemet vertinimuose dalyvavo 30 Lietuvos žirgyne išaugintų trakėnų – po 15 eržilų ir kumelių.

Kiekvienais metais „Nemuno“ žirgyne vykstančių bandymų tikslas – įvertinti ir atrinkti geriausius Lietuvoje trakėnų veislės žirgus. Pirmąją renginio dieną buvo vertinamas žirgų eksterjeras ir judesiai ant kieto asfaltuoto kelio bei trikampėje aikštelėje. Antrąją dieną žirgai buvo šokdinami laisvėje be raitelio. Tokios užduoties metu vertinama žirgo jėga, šuolio technika, lankstumas, charakterio ypatumai. Geriausi eržilai ir kumelės bus pripažinti veisliniais ir gaus veisimo licencijas.
Eržilų bandymuose nugalėjo žirgas PRIZAS, šiam žirgui suteikta kergimo licencija. Žirgas bus ruošiamas sportui ir bus siekiama atskleisti geriausias jo darbines savybes. Eržilas išaugintas „Nemuno“ žirgyne. Dar keturiems trakėnams suteikta kergimo licencija (vienas iš jų užaugintas Vilniaus skyriuje).
Galutiniam vertinimui į ringą buvo išvesta ir 11 kumelių (visos išaugintos „Nemuno“ žirgyno filiale). Tarp kumelių komisija nugalėtoja pripažino KALOTĘ. Visos kumelės įrašytos į Trakėnų kumelių pirmąją (pagrindinę) kilmės knygą. Šioje knygoje įrašytos kumelės papildo Lietuvos žirgyno veislinę trakėnų bandą – net 70 proc. palikuonių savybių priklauso būtent nuo kumelių genetikos. 5 kumelės įvertintos teigiamai ir įrašytos į Trakėnų antrąją kumelių kilmės knygą. Jos taip pat yra tinkamos veisimui, tačiau dalis šių kumelių bus ruošiama sportui ir pardavimui.
Žirgus vertino komisija: Vokietijos trakėnų sąjungos ekspertas Neel-Heinrich School, Lenkijos trakėnų vertinimo ekspertas Tomasz Siedlanowski, Estijos žirgų vertinimo ekspertas Andres Kallaste, Lietuvos trakėnų vertinimo ekspertai Raminta Sakalauskienė ir Arūnas Jurgaitis.
Vertinimuose vadovautasi Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos selekcinėje programoje patvirtintomis vertinimo taisyklėmis.

Trakėnų žirgų veislė buvo išvesta XVIII a. viduryje, lietuviškas ir prūsiškas kumeles kryžminant su geriausiais įvairių veislių eržilais. Ši žirgų veislė išsiskiria išvystytu raumenynu, taisyklingu eksterjeru, grakštumu, gerais aliūrais ir lengvu šuoliu. Šiandien trakėnai priskiriami prie nykstančių žirgų veislių.
Genofondo saugojimo funkcijas šalyje LR žemės ūkio ministerijos pavedimu įgyvendina Lietuvos žirgynas. Šiuo metu žirgyne saugomi 304 trakėnai – tai yra pasaulyje didžiausia trakėnų veislės banda.

„Nemuno“ žirgyno inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,