Atrinko geriausius trakėnus

Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“, Šilgaliuose, rugsėjo 15-16 d. vyko trakėnų veislės žirgų vertinimai ir darbingumo bandymai. Šiemet vertinimuose dalyvavo 30 Lietuvos žirgyne išaugintų trakėnų – po 15 eržilų ir kumelių.

Kiekvienais metais „Nemuno“ žirgyne vykstančių bandymų tikslas – įvertinti ir atrinkti geriausius Lietuvoje trakėnų veislės žirgus. Pirmąją renginio dieną buvo vertinamas žirgų eksterjeras ir judesiai ant kieto asfaltuoto kelio bei trikampėje aikštelėje. Antrąją dieną žirgai buvo šokdinami laisvėje be raitelio. Tokios užduoties metu vertinama žirgo jėga, šuolio technika, lankstumas, charakterio ypatumai. Geriausi eržilai ir kumelės bus pripažinti veisliniais ir gaus veisimo licencijas.
Eržilų bandymuose nugalėjo žirgas PRIZAS, šiam žirgui suteikta kergimo licencija. Žirgas bus ruošiamas sportui ir bus siekiama atskleisti geriausias jo darbines savybes. Eržilas išaugintas „Nemuno“ žirgyne. Dar keturiems trakėnams suteikta kergimo licencija (vienas iš jų užaugintas Vilniaus skyriuje).
Galutiniam vertinimui į ringą buvo išvesta ir 11 kumelių (visos išaugintos „Nemuno“ žirgyno filiale). Tarp kumelių komisija nugalėtoja pripažino KALOTĘ. Visos kumelės įrašytos į Trakėnų kumelių pirmąją (pagrindinę) kilmės knygą. Šioje knygoje įrašytos kumelės papildo Lietuvos žirgyno veislinę trakėnų bandą – net 70 proc. palikuonių savybių priklauso būtent nuo kumelių genetikos. 5 kumelės įvertintos teigiamai ir įrašytos į Trakėnų antrąją kumelių kilmės knygą. Jos taip pat yra tinkamos veisimui, tačiau dalis šių kumelių bus ruošiama sportui ir pardavimui.
Žirgus vertino komisija: Vokietijos trakėnų sąjungos ekspertas Neel-Heinrich School, Lenkijos trakėnų vertinimo ekspertas Tomasz Siedlanowski, Estijos žirgų vertinimo ekspertas Andres Kallaste, Lietuvos trakėnų vertinimo ekspertai Raminta Sakalauskienė ir Arūnas Jurgaitis.
Vertinimuose vadovautasi Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos selekcinėje programoje patvirtintomis vertinimo taisyklėmis.

Trakėnų žirgų veislė buvo išvesta XVIII a. viduryje, lietuviškas ir prūsiškas kumeles kryžminant su geriausiais įvairių veislių eržilais. Ši žirgų veislė išsiskiria išvystytu raumenynu, taisyklingu eksterjeru, grakštumu, gerais aliūrais ir lengvu šuoliu. Šiandien trakėnai priskiriami prie nykstančių žirgų veislių.
Genofondo saugojimo funkcijas šalyje LR žemės ūkio ministerijos pavedimu įgyvendina Lietuvos žirgynas. Šiuo metu žirgyne saugomi 304 trakėnai – tai yra pasaulyje didžiausia trakėnų veislės banda.

„Nemuno“ žirgyno inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite