Atrinko geriausius trakėnus

Lietuvos žirgyno filiale „Nemuno žirgynas“, Šilgaliuose, rugsėjo 15-16 d. vyko trakėnų veislės žirgų vertinimai ir darbingumo bandymai. Šiemet vertinimuose dalyvavo 30 Lietuvos žirgyne išaugintų trakėnų – po 15 eržilų ir kumelių.

Kiekvienais metais „Nemuno“ žirgyne vykstančių bandymų tikslas – įvertinti ir atrinkti geriausius Lietuvoje trakėnų veislės žirgus. Pirmąją renginio dieną buvo vertinamas žirgų eksterjeras ir judesiai ant kieto asfaltuoto kelio bei trikampėje aikštelėje. Antrąją dieną žirgai buvo šokdinami laisvėje be raitelio. Tokios užduoties metu vertinama žirgo jėga, šuolio technika, lankstumas, charakterio ypatumai. Geriausi eržilai ir kumelės bus pripažinti veisliniais ir gaus veisimo licencijas.
Eržilų bandymuose nugalėjo žirgas PRIZAS, šiam žirgui suteikta kergimo licencija. Žirgas bus ruošiamas sportui ir bus siekiama atskleisti geriausias jo darbines savybes. Eržilas išaugintas „Nemuno“ žirgyne. Dar keturiems trakėnams suteikta kergimo licencija (vienas iš jų užaugintas Vilniaus skyriuje).
Galutiniam vertinimui į ringą buvo išvesta ir 11 kumelių (visos išaugintos „Nemuno“ žirgyno filiale). Tarp kumelių komisija nugalėtoja pripažino KALOTĘ. Visos kumelės įrašytos į Trakėnų kumelių pirmąją (pagrindinę) kilmės knygą. Šioje knygoje įrašytos kumelės papildo Lietuvos žirgyno veislinę trakėnų bandą – net 70 proc. palikuonių savybių priklauso būtent nuo kumelių genetikos. 5 kumelės įvertintos teigiamai ir įrašytos į Trakėnų antrąją kumelių kilmės knygą. Jos taip pat yra tinkamos veisimui, tačiau dalis šių kumelių bus ruošiama sportui ir pardavimui.
Žirgus vertino komisija: Vokietijos trakėnų sąjungos ekspertas Neel-Heinrich School, Lenkijos trakėnų vertinimo ekspertas Tomasz Siedlanowski, Estijos žirgų vertinimo ekspertas Andres Kallaste, Lietuvos trakėnų vertinimo ekspertai Raminta Sakalauskienė ir Arūnas Jurgaitis.
Vertinimuose vadovautasi Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos selekcinėje programoje patvirtintomis vertinimo taisyklėmis.

Trakėnų žirgų veislė buvo išvesta XVIII a. viduryje, lietuviškas ir prūsiškas kumeles kryžminant su geriausiais įvairių veislių eržilais. Ši žirgų veislė išsiskiria išvystytu raumenynu, taisyklingu eksterjeru, grakštumu, gerais aliūrais ir lengvu šuoliu. Šiandien trakėnai priskiriami prie nykstančių žirgų veislių.
Genofondo saugojimo funkcijas šalyje LR žemės ūkio ministerijos pavedimu įgyvendina Lietuvos žirgynas. Šiuo metu žirgyne saugomi 304 trakėnai – tai yra pasaulyje didžiausia trakėnų veislės banda.

„Nemuno“ žirgyno inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite