Atnaujintoje Ventės rago ornitologijos stotyje – turistų antplūdis

FONDASPraėjo beveik mėnuo, kai Ventės rage buvo atidaryta atnaujinta Ventės rago ornitologijos stotis bei naujai pastatytas lankytojų centras, kuris šiuo metu dirba visą savaitę. Stoties darbuotojai skaičiuoja, jog per tris savaites Ventės rage pabuvojo per 15 tūkst. žmonių.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys prie naujojo lankytojų centro, kuriame jau pabuvojo per 5000 ekskursantų.

Lankytojai nenuobodžiauja
Po rekonstruotos Ventės rago ornitologinės stoties atidarymo tepraėjo vos trys savaitės, o lankytojai čia plaukia miniomis. Pasak Ventės rago ornitologijos stoties vedėjo Vytauto Jusio, naujai pastatytame centre turistų būna kasdien.
„Per šias tris savaites vien lankytojų centre sulaukėme per 5000 lankytojų. Dideli turistų srautai atneša ir nemažai pajamų, – sakė V. Jusys. – Šiuo metu naujasis lankytojų centras veikia visą savaitę, net ir pirmadieniais, kas stebina svečius. Daugelis muziejų pirmadieniais nedirba, todėl kai kurie turistai stebisi, kodėl mes dirbame. Tačiau žmonės čia atvažiuoja ir pirmadienį“.

Kristina ir Saulius Arbačiauskai iš Vilniaus:
– Ventės rage buvome pernai, tačiau čia vyko statytos, todėl nelabai ką matėme. Dabar viskas atnaujinta, džiaugiamės tuo, ką matome. Čia juk vienas iš labiausiai lankytinų Lietuvos objektų, tad privalu apsilankyti…

Naujovėmis džiaugiasi ne tik turistai, bet ir čia dirbantys specialistai. Po rekonstrukcijos Ventės rago ornitologijos stotyje atsirado naujas lankytojų centras. Senosiose, dabar taip pat rekonstruotose, Ornitologijos stoties patalpose, kur anksčiau buvo nedidelė ekspozicija, liko administracijos ir darbo kabinetai, o naujajame pastate įrengta paukščių migracijos ekspozicija ir apžvalgos aikštelė.
Centre pateikiama informacija apie paukščių žiedavimą Lietuvoje ir pasaulyje, Ventės rago žiedavimo stoties istorija. Modernioje, naujoje salėje lankytojai gali ekrane stebėti transliuojamus vaizdus, kurie supažindina su paukščių migracija, jų žiedavimu. Tarp nuotraukų galima pamatyti ir V. Jusio darytas paukščių fotografijas, kurių, kaip jis pats sakė, turįs per 60 tūkstančių. Eksponuojama daug paukščių iškamšų, kai kurios iš jų labai senos. Ventės rage nutiesti nauji takai, virš informacinio stendo iškilo apžvalgos bokštas. Į jį be vargo gali patekti ir neįgalieji, mat rekonstruota atsižvelgiant ir į neįgaliųjų poreikius. Beje, žvelgiant iš apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai į Kuršių neriją, Kuršių marias, Nemuno deltą. Tolimuosius vaizdus galima stebėti moderniais monokliais. Nerekonstruotas liko tik Ventės rago molas.
Iškilmių metu rangovai pasakojo, kad iš pradžių planuota pakloti ant jo naują dangą, tačiau suabejota, ar ji atlaikys ledonešį.
Rezultatu liko patenkinti visi
Pagal Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų paramos programą buvo įgyvendinamas projektas „Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija“. Projekto užsakovas –
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, o pagrindinis darbų rangovas – AB „Panevėžio statybos trestas“. Įgyvendinus Europos Sąjungos ir šalies biudžeto lėšomis finansuotą projektą, kurio metu investuota apie 3,8 mln. eurų, naujai pastatytas bei įrengtas lankytojų centras, jame įruošta paukščių migracijos ekspozicija, išvystyta informacinė sistema, aplinka pritaikyta lankymui, sukurta lankytojų aptarnavimo infrastruktūra.
Liepos 30 dieną iškilmių metu AB „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas Jevgenijus Kleinovas pasakojo, kad dirbti rekonstravimo darbus buvo įdomu. Teko daryti tai, ko anksčiau nedarė, susidurti su iššūkiais. Šiek tiek teko pavargti statant paukščių gaudyklę. Paaiškėjo, kad teks koreguoti projektą, supaprastinant konstrukciją.
Naujoji 25 metrų aukščio ir daugiau nei 120 metrų ilgio gaudyklė pakeitė dvi senas, kurios buvo išardytos iki rekonstrukcijos. Viena, pastatyta 1978 metais, buvo susidėvėjusi ir kėlė pavojų darbuotojams, jos remontuoti nebeapsimokėjo. Kitos gaudyklės nebeatstatė, nes jos ir taip jau 15 metų niekas nenaudojo.

Monika Butkutė ir Nerijus Keršis iš Kauno. Vaikinas prisipažino, jog Ventės rage paskutinį kartą lankėsi mokyklos laikais, o mergina čia atvyko pirmą kartą:
– Kai čia atvažiuoji, ieškai kažko seno, atpažįstamo, kas anuomet buvo, o tai buvo prieš 20 metų. Dabar stotis labai pasikeitusi. Labai gražu.

Rezultatu patenkinti liko visi, dar apie 150 tūkst. eurų pavyko sutaupyti.
Projekto tikslas pasiektas
Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi Ventės rago ornitologijos stotis, eina didysis paukščių migracijos kelias. Kai kada per Ventės ragą praskrenda net iki 300 tūkst. sparnuočių per parą. Nuo įkūrimo Ventės rago ornitologijos stotyje sužieduota apie 2,5 mln. paukščių, daugiau kaip 200 rūšių.
Šiuo metu Lietuvoje saugomų teritorijų plotas sudaro 15,6 % (1,02 mln. ha) šalies teritorijos – tai yra mažiau nei numatyta Nacionalinėje darnios plėtros strategijoje. Saugomų teritorijų sistemą sudaro 6 valstybiniai rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė, 372 valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai ir apie 668 paveldo objektų. Daugelyje šių teritorijų silpnai išvystyta pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra labai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei.
Projektas Ventės rage buvo skirtas pradėti rekonstrukciją, įrengti ekspoziciją, išplėtoti informacinę sistemą bei pritaikyti aplinką lankytojams. Įgyvendinus šį projektą, sukurta infrastruktūra lankytojams, sureguliuoti jų srautai, sutvarkyta, pritaikyta visuomenei viena iš saugomų teritorijų, tinkamai eksponuojami, prižiūrimi lankomi, saugomi objektai, informacija pateikiama nedarant žalos biologinei įvairovei.

Ona ir Petras Bagdonai su anūke Lauryte iš Saugų:
– Ventės rage mes lankomės jau daug metų. Tai mūsų šeimos tradicija. Šiemet atsivežėme ir savo anūkę. Atnaujinta stotis paliko labai didelį įspūdį. Stotis puikiai sutvarkyta, dabar čia gražu.

Šis projektas prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos būklės gerinimo, užtikrina gamtos paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

Viktorija ŠIMKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite