Atmatos žiotyse pradėta statyti apžvalgos bokštą 

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis FB paskelbė, kad Rusnės saloje, Uostadvaryje, prasidėjo apžvalgos bokšto statyba.

„Noriu pasidžiaugti, kad jau prasidėjo apžvalgos bokšto statyba Rusnės saloje, Uostadvaryje, prie Atmatos upės žiočių. Apžvalgos bokšto aukštis bus 28 metrai. Naują apžvalgos bokštą išvysime 2022 metų gegužę. Šis apžvalgos bokštas bus vienintelis Lietuvoje, pastatytas tokioje unikalioje vietoje. Užlipus atsivers vaizdas į gražiausius mūsų krašto vaizdus – į Atmatos ir Minijos upes, Krokų Lanką, Kniaupo įlanką, Ventės ragą bei marias“, – rašė V. Laurinaitis.

Pastatys 2022 metų gegužę

Bokšto statybas vis trukdė įvairios abejonės, derybos, ieškojimai. Ilgokai nesutarta, kurioje vietoje statyti bokštą, kilo abejonių dėl finansavimo ir kt.

Bokštas buvo žadėtas 2016 m., vėliau minėti kiti metai…

Taip sulaukėme dar vienos datos – bokštas bus pastatytas iki 2022 metų gegužės. Darbai jau pradėti. Apžvalgos bokšto projekto užsakovas yra Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. Kai bokštas bus pastatytas, jo priežiūra teks Šilutės rajono savivaldybei.

Po bene metus vykusių diskusijų ir žvalgybų nuspręsta statiniui skirti vietą ten, kur Atmata įteka į Kuršių marias. Už šią vietą pasisakė dauguma Rusnės bendruomenės atstovų, Nemuno deltos regioninio parko administracija.

Vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila buvo pastebėjęs, kad aplink būsimą apžvalgos bokštą yra lygumos, tad beveik 30 metrų aukščio tikrai užteks pamatyti apylinkių grožį. Kiekvienas papildomas metras reikštų daug papildomų iššūkių, nes bokštas bus statomas ypač sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis, techniškai tą padaryti būsią labai sudėtinga.

12 metrų poliai

Iš geologinių tyrimų ataskaitos aišku, kad gruntas vietovėje yra ypač minkštas. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti apie 12 metrų, bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje, išskirtinė ir bokšto forma, kokios Lietuvoje dar nėra, ji – trikampė. Kvadratinių, apvalių, pailgų apžvalgos bokštų Lietuvoje yra, bet trikampio, ir tokio aštraus – dar nėra. Toks yra Lauros Gaižutytės, Mindaugo Karanevskio, Kristijono Nenartavičiaus, Austėjos Balčiūnaitės ir Martyno Norvilos parengtas bokšto projektas.

Apžvalgos bokštas suprojektuotas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Trys kryptys – trys ir sienos. Gamtinės sąlygos lėmė ir daugiau techninių sprendimų. Kadangi būsimo bokšto vietoje gali būti labai vėjuota, struktūra turi būti „kiaura“.

Gamtinė specifika lemia, kad, deja, nepavyks jo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Tokioje vietoje nėra galimybių įrengti keltuvo į bokštą – jie paprasčiausiai nemontuojami tokiomis sąlygomis. Tačiau bokšto prieigų aikštelę numatoma pakelti apie pusantro metro nuo žemės paviršiaus ir joje įrengti neįgaliesiems skirtas vietas. Judėjimo negalią turintiesiems taip pat bus pritaikytas ir naujas 900 metrų ilgio takas, kuris palei Atmatą drieksis per rezervatą.

Parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite