Atidarytas naujas karinis miestelis Pajūryje: Lietuvos kariams suteikiamos sąlygos atitinka aukščiausius NATO standartus

Vasario 1 d. Pajūryje, Šilalės rajone, oficialiai atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, skirtas brg. gen. M. Pečiulionio artilerijos batalionui. Tai pirmas tokios apimties Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektas naujai pastatytas nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios.

Atidarymo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad karinių miestelių statybos – ypatingos reikšmės projektas, kuriuo siekiama užtikrinti fizinę infrastruktūrą nuolatiniam Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų dislokavimui, gerinti karių tarnybos sąlygas, kovinės technikos priežiūros galimybes bei didinti individualiam karių rengimui skirtos infrastruktūros kokybę.

„Šiandien atidarome Pajūrio karinį miestelį, netrukus Vilniaus rajone atidarysime dar vienus naujus namus, skirtus Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionui Rokantiškėse, pavasariop duris atvers naujas karinis miestelis Šiauliuose. Tai pirmieji naujai pastatyti kariniai miesteliai, suteikiantys kariams tokias sąlygas, kokias būtina turėti NATO kariuomenei. Tokie infrastruktūros projektai tiesiogiai prisideda prie nacionalinio saugumo stiprėjimo bei atgrasymo politikos tęstinumo“, – sakė A. Anušauskas.

Naujasis miestelis Pajūryje iškilo šalia modulinės konstrukcijos kareivinių, kuriose nuo 2019 m. dislokuoti ir tarnybą atlieka Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ brg. gen. M. Pečiuliono artilerijos bataliono kariai. Naujai pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: štabas, kareivinės, valgykla, medicinos punktas, uždarų patalpų bei lauko erdvių sporto kompleksas, ramovės pastatas, rikiuočių aikštė, įrengti keliai. Miestelyje taip pat iškilo ir nauji technikos parko statiniai. Bataliono dydžio vienetui skirto karinio miestelio plotas – 9,47 ha.

Karinių miestelių statybų projektai vykdomi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu ir apima ne tik infrastruktūros objektų statybas, bet ir statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui.

Pajūrio karinis miestelis vystomas bendradarbiaujant su UAB „Salvinta“, kuri priklauso UAB „Darnu Group“ įmonių grupei. Partnerystės sutartį su Krašto apsaugos ministerija pasirašė 2021 m. sausį. Pajūrio karinio miestelio statybos, ilgalaikė priežiūra bei aptarnavimas kainuos kiek daugiau nei 71 mln. eurų (su PVM). Per 12,5 metų laikotarpį už miestelio statybas, priežiūrą ir paslaugas kasmet bus mokama apie 5 mln. eurų suma (su PVM).

Pajūrio karinis  miestelis – ne vienintelis naujai pastatytas infrastruktūros objektas, skirtas Lietuvos kariuomenės karių tarnybos sąlygoms gerinti. Toks pat karinis miestelis netruktus bus atidarytas Rokantiškėse, Vilniaus rajone, o pavasarį planuojama kariuomenei perduoti dar vieną karinį miestelį Šiauliuose. Trys kariniai miesteliai suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų įgyvendinti Lietuvos kariuomenės infrastruktūros projektai.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite