Atgimsta Žukų bažnyčia

Bendra nuotrauka Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje po koncerto.

Į užmarštį po truputį nueina tie laikai, kai gražuolė Žukų liuteronų evangelikų bažnyčia sovietų okupacijos metais buvo išniekinta, išprievartauta, išjuokta, įžeista ir įskaudinta. Nebeliko altoriaus vietoje sukrautų šviežiai nudirtų galvijų odų dvokiančios krūvos, dar visokio kolūkinio šlamšto. Nebeliko ir tos nelabosios žmogystos, kuri kauptuku daužė bažnyčios vitražus… Žmonės pasakoja, kad Dievas ją nubaudė. Gal ir taip, gal ir ne, bet išsivalė maldos namai, iš naujo buvo pašventinti, bažnyčia atgyja, atgimsta, tvarkoma. Svarbiausia, kad stogas yra naujas ir patikimas (nors su jo remontu, atnaujinimu, pakeitimu būta nemažai vargo), o visa kita – pamažėl.

Pasak Žukų parapijos klebono Ediko Šulco, šiemet sukanka 20 metų, kai bažnyčia grąžinta tikriesiems jos šeimininkams – parapijiečiams. Tiesa, jų čia nėra daug, tačiau bažnyčią lanko ne tik liuteronai. Čia atvyksta ir katalikai, ir nelabai tikintys žmonės, mat kunigas Edikas Šulcas ne vien tik pamaldas bažnyčioje organizuoja, ne vien tik melstis kviečia žmones. Į Žukų bažnyčią jau buvo atvykę ir literatūrinę popietę surengė Tauragės literatų klubas „Žingsniai“. Tai buvo šiltas ir prasmingas renginys. Na, o spalio 6 dieną bažnyčioje vėl kunigo kvietimu svečiavosi gospelo choras GLORIJA iš Tauragės, vadovaujamas Rasos Levickaitės–Šerpytienės.
Simpatiškas meno kolektyvas, švariai dainuojantis pasaulietines dainas ir giedantis sakralinę vokalinę muziką, pasirenkantis subtilų repertuarą paperka klausytojus ir savo scenine, vizualine kultūra, subtiliu vadovės Rasos humoro jausmu, kai ji pasakoja apie savo dainininkus ir solistus. Viskas daroma taip paprastai (bet ne prastai), natūraliai, kad nori ar nenori iškart pasijunti jaukiai ir įsimyli šį chorą. Jis kaskart sugeba nustebinti.
Taip buvo ir šį kartą Žukų evangelikų liuteronų bažnyčioje, kur kunigo, didelio kultūros puoselėtojo ir entuziasto Ediko Šulco kvietimu gospelo choras GLORIJA surengė koncertą kaimo bendruomenei ir gausiai atvykusiems svečiams. Atvykome ir mes, penki klubo „Žingsniai“ nariai. Kaip neatvyksi, jei choro vadovė Rasa, solistė Vilma yra tikros literatų klubo pagalbininkės ir labai dažnai savo dainomis papuošia literatūrinius renginius, o kunigas Edikas kviečia mus ne tik į Žukus, bet ir į Lauksargių bei Skaudvilės parapijas.
Atvyko ir nuolat savo dėmesiu kultūrai stebinantis Pagėgių meras Virginijus Komskis (tenka daug renginių stebėti, dalyvauti Pagėgių krašte ir nė vieno renginio nemačiau be mero su dovanomis), atvyko LR Seimo narys Ričardas Juška, Viešvilės katalikų parapijos klebonas Kęstutis Pajaujis ir dar daug kitų svečių iš Tauragės ir aplinkinių vietovių.
Puikiai praleidome popietę, o su kunigu Ediku Šulcu, kai kuriais choristais aptarėme ir tolesnius bendradarbiavimo reikalus ir turime vėl konkrečių sumanymų. Tikimės juos realizuoti. Kunigas E. Šulcas pasikalbėjo ir su valdžios vyrais apie bažnyčios vidaus atstatymo darbus. Jie juda į priekį ir, pasak Pagėgių savivaldybės mero, čia viskas daroma protingai, neužsiprašoma kažkokių fantastinių finansinių išteklių, didžiulių sumų, nes savivaldybės kišenė taip pat nėra visada pilna.
Koncertu, Žukų bendruomenės, bažnyčios veikla susižavėjęs LR Seimo narys Ričardas Juška taip pat žada nelikti abejingas šiai bažnyčiai. Ko jai reikia, čia neverta vardinti – daug ko dar reikia, tačiau svarbu, kad žmonės čia renkasi, o bažnyčia pamažu darosi ir subtiliu kultūros židinėliu.
Tiesa, vietos šeimininkės iškepė nuostabaus kugelio, kuriuo buvome visi pavaišinti. Dėkui už įstabų koncertą, pakvietimą ir už vaišes.

Eugenijus ŠALTIS
Astos Andriulienės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais. Klubo vizija Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis

Rusniškiai nesiliauja stebinę: estakados darbininkams numezgė vilnones kojines

Ketvirtadienį estakadą tiesiančios statybų bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai ant sumontuoto sijų karkaso iškėlė pabaigtuvių vainiką. Ta proga Rusnės salos moterys numezgė statybininkams šiltas vilnones kojines. „Tądien estakados darbininkai užkėlė penkias paskutiniąsias sijas iš 170-ies, todėl norėjome juos pradžiuginti pietumis, šiltomis kojinėmis. Juk kelio ruožas bus rekonstruojamas ir žiemą, todėl norime, kad estakados vyrai būtų šiltai aprengti. Jei reikės numegsime ir pirštines”, – apie šią staigmeną pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Tai ne pirmasis siurprizas darbininkams iš Rusnės salos gyventojų. Dar

Pirmadienio rytas ne visiems Šilutėje buvo geras

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai su specializuotų padalinių vadovais, Šilutėje surengė reidą. Spalio 22-osios rytą nuo 7.10 iki 9.00 val. Tilžės ir Žemaičių Naumiesčio gatvių sankryžoje, Cintjoniškių ir Geležinkelio, Rusnės ir Tulpių, Žalgirio ir Tulpių, Klaipėdos ir Pramonės, Klaipėdos ir Aukštumalės gatvių sankryžose policijos pareigūnai tikrino vairuotojų blaivumą, kaip jie laikosi eismo taisyklių. Pareigūnus labai nustebino, kai Klaipėdos gatvėje sustabdžius maršrutinį autobusą ,,Kintai – Šilutė“,  paaiškėjo, kad autobusą vairuoja vyras, neturintis teisės vairuoti tos

Artimųjų kapams lankyti turėsime dvi laisvas dienas?

Seimas siūlo lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vėlines į nedarbo dienų sąrašą siūlė įtraukti ir Etninės kultūros globos taryba“, – pažymi projekto iniciatoriai. Po pristatymo