Ateities mokytojo profesija: kaip išlikti besikeičiančioje rinkoje?

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo (-si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.
Numatant ir rengiantis atliepti ateities kartų poreikius ir šalies darbo rinką, būsimiesiems pedagogams Lietuvoje jau pernai buvo pasiūlyta unikali, į pasaulines mokymo tendencijas orientuota integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa. Pasak Šiaulių universiteto docentės dr. Violetos Šlekienės, tokių studijų programų nevykdo jokia kita šalies aukštoji mokykla, o pagal naująją programą rengiamų specialistų poreikis Lietuvoje tik didės.
Mokinio gabumus atskleis integruotas požiūris
Pasak dr. V. Šlekienės, kadangi tampame vis greitesni, daugiafunkcionalesni, t. y. pasitelkiame naujausią techninę įrangą, įrankius ir komunikacijos metodus, šiandienos mokiniams turime skiepyti ir holistinį pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, užsienio šalyse, ypač Skandinavijoje, jau seniai vaikai mokomi pagal pažangiausią tarpdisciplininę mokymo (-si) koncepciją. Pastaroji išsiskiria tuo, jog mokomieji dalykai yra dėstomi integruotai kaip visuma, o ne atsieti vienas nuo kito.
„Integruotas tarpdalykinis mokymas leidžia išskirti mokinio asmeninius polinkius neapeinant konkrečių mokslo sričių, pvz., matematikos ar chemijos. Individualaus mąstymo būdo nepaisymas šiandien yra laikomas tokia pat klaida, kaip ir griežtas mokinių dalijimas į vadinamuosius tiksliukus ir humanitarus, – sakė dr. V. Šlekienė. – Ir nors pirmose klasėse mokiniai dar neturi jokio supratimo, kuriai iš šių kategorijų jie turėtų priklausyti, mokyklose neretai skiepijamas nepalankumas vienai ar kitai žinių sričiai.“
Pasak jos, tai, kad daugumai mokinių humanitarinių mokslų dalykai kelia didesnį susidomėjimą nei tikslieji mokslai, dar nereiškia, jog reikia pamiršti antruosius. Priešingai, siekiant išsiaiškinti mokinio poreikius ir gabumus, kur kas tikslingiau galvoti, kaip ir vienus, ir kitus pateikti kuo patraukliau ir kompleksiškai.
„Kietųjų“ pedagogų ženkliai mažės
Šiaulių universiteto docentė pastebi, jog tol, kol švietimo sistemos požiūriu būsime nutolę nuo itin pažengusių skandinavų, kietaisiais vadinami gamtos ir tikslieji mokslai, pavyzdžiui, fizika, chemija ar biologija ne tik kad toliau moksleiviams bus nepatrauklūs, bet greitu metu pristigs ir šios srities edukologijos specialistų.
„Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis šiandien siekia 48-erius metus, o tarp pedagogines studijas besirenkančių jaunuolių populiariausios yra ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei kūno kultūros pedagogikos studijų programos. Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus fizikos ir chemijos mokytojus rengiančių programų nepasirinko nė vienas žmogus. Lyg to būtų maža, prognozuojama, kad jau nuo 2018–2020 m. Lietuvoje pritrūks fizikos mokytojų, chemijos ir kt. šios srities pedagogų“, – kalbėjo dr. V. Šlekienė.
Pagreitį davė švietimo aktualijos
Tuo tarpu Šiaulių universitete šiandien siūloma unikali integruotų gamtos mokslų pedagogikos bakalauro studijų programa yra tiesiogiai orientuota tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio švietimo sistemos aktualijas.
„Gamtos mokslų integravimas pamažu tampa viena iš prioritetinių mūsų šalies švietimo sričių, o šios studijų programos sukūrimas kartu yra ir neabejotinai tvirtas pagrindas pasaulyje pripažintai integruoto ugdymo koncepcijai plėtoti“, – pasakojo Integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkė dr. V. Šlekienė.
Ši koncepcija, geriau žinoma STEAM vardu, apima ne tik gamtos mokslus, bet ir technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas bei menų ir dizaino kryptį. O štai Šiaulių mieste planuojamas įkurti Šiaulių apskrities atviros prieigos STEAM centras taps potencialia mokslo baze būsimiesiems integruotų gamtos mokslų pedagogikos specialistams ugdyti.
Rimti varžovai vieno dalyko specialistams

 

Dr. Violeta Šlekienė (asm. archyvo nuotr.)

Lietuvoje atitikmens neturinti, naujoji integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa skirta ruošti specialistus, kurie nori įgyti fizikos, biologijos, chemijos ir pedagogikos mokslo žinių. Taip pat ugdyti ir kitas ateities pedagogams būtinas kompetencijas: holistinį mąstymą, mokinių skirtybių ir galimybių pažinimą, išmanų žinių perteikimą, motyvavimą ir kt.
„Šią studijų programą baigę absolventai bus pasirengę dirbti pedagogais ir gebės organizuoti integruotą gamtos mokslų ugdymo procesą. Kitaip tariant, jau mokykloje galės ugdyti gamtos mokslų specialistus, jau dabar trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, – sakė dr. V. Šlekienė.
Lina Bivainienė, ŠU Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos vadovė, el. p. lina.bivainiene@su.lt

 

 

 

Hits: 339

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite