Ateities mokytojo profesija: kaip išlikti besikeičiančioje rinkoje?

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo (-si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.
Numatant ir rengiantis atliepti ateities kartų poreikius ir šalies darbo rinką, būsimiesiems pedagogams Lietuvoje jau pernai buvo pasiūlyta unikali, į pasaulines mokymo tendencijas orientuota integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa. Pasak Šiaulių universiteto docentės dr. Violetos Šlekienės, tokių studijų programų nevykdo jokia kita šalies aukštoji mokykla, o pagal naująją programą rengiamų specialistų poreikis Lietuvoje tik didės.
Mokinio gabumus atskleis integruotas požiūris
Pasak dr. V. Šlekienės, kadangi tampame vis greitesni, daugiafunkcionalesni, t. y. pasitelkiame naujausią techninę įrangą, įrankius ir komunikacijos metodus, šiandienos mokiniams turime skiepyti ir holistinį pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, užsienio šalyse, ypač Skandinavijoje, jau seniai vaikai mokomi pagal pažangiausią tarpdisciplininę mokymo (-si) koncepciją. Pastaroji išsiskiria tuo, jog mokomieji dalykai yra dėstomi integruotai kaip visuma, o ne atsieti vienas nuo kito.
„Integruotas tarpdalykinis mokymas leidžia išskirti mokinio asmeninius polinkius neapeinant konkrečių mokslo sričių, pvz., matematikos ar chemijos. Individualaus mąstymo būdo nepaisymas šiandien yra laikomas tokia pat klaida, kaip ir griežtas mokinių dalijimas į vadinamuosius tiksliukus ir humanitarus, – sakė dr. V. Šlekienė. – Ir nors pirmose klasėse mokiniai dar neturi jokio supratimo, kuriai iš šių kategorijų jie turėtų priklausyti, mokyklose neretai skiepijamas nepalankumas vienai ar kitai žinių sričiai.“
Pasak jos, tai, kad daugumai mokinių humanitarinių mokslų dalykai kelia didesnį susidomėjimą nei tikslieji mokslai, dar nereiškia, jog reikia pamiršti antruosius. Priešingai, siekiant išsiaiškinti mokinio poreikius ir gabumus, kur kas tikslingiau galvoti, kaip ir vienus, ir kitus pateikti kuo patraukliau ir kompleksiškai.
„Kietųjų“ pedagogų ženkliai mažės
Šiaulių universiteto docentė pastebi, jog tol, kol švietimo sistemos požiūriu būsime nutolę nuo itin pažengusių skandinavų, kietaisiais vadinami gamtos ir tikslieji mokslai, pavyzdžiui, fizika, chemija ar biologija ne tik kad toliau moksleiviams bus nepatrauklūs, bet greitu metu pristigs ir šios srities edukologijos specialistų.
„Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis šiandien siekia 48-erius metus, o tarp pedagogines studijas besirenkančių jaunuolių populiariausios yra ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei kūno kultūros pedagogikos studijų programos. Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus fizikos ir chemijos mokytojus rengiančių programų nepasirinko nė vienas žmogus. Lyg to būtų maža, prognozuojama, kad jau nuo 2018–2020 m. Lietuvoje pritrūks fizikos mokytojų, chemijos ir kt. šios srities pedagogų“, – kalbėjo dr. V. Šlekienė.
Pagreitį davė švietimo aktualijos
Tuo tarpu Šiaulių universitete šiandien siūloma unikali integruotų gamtos mokslų pedagogikos bakalauro studijų programa yra tiesiogiai orientuota tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio švietimo sistemos aktualijas.
„Gamtos mokslų integravimas pamažu tampa viena iš prioritetinių mūsų šalies švietimo sričių, o šios studijų programos sukūrimas kartu yra ir neabejotinai tvirtas pagrindas pasaulyje pripažintai integruoto ugdymo koncepcijai plėtoti“, – pasakojo Integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkė dr. V. Šlekienė.
Ši koncepcija, geriau žinoma STEAM vardu, apima ne tik gamtos mokslus, bet ir technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas bei menų ir dizaino kryptį. O štai Šiaulių mieste planuojamas įkurti Šiaulių apskrities atviros prieigos STEAM centras taps potencialia mokslo baze būsimiesiems integruotų gamtos mokslų pedagogikos specialistams ugdyti.
Rimti varžovai vieno dalyko specialistams

 

Dr. Violeta Šlekienė (asm. archyvo nuotr.)

Lietuvoje atitikmens neturinti, naujoji integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa skirta ruošti specialistus, kurie nori įgyti fizikos, biologijos, chemijos ir pedagogikos mokslo žinių. Taip pat ugdyti ir kitas ateities pedagogams būtinas kompetencijas: holistinį mąstymą, mokinių skirtybių ir galimybių pažinimą, išmanų žinių perteikimą, motyvavimą ir kt.
„Šią studijų programą baigę absolventai bus pasirengę dirbti pedagogais ir gebės organizuoti integruotą gamtos mokslų ugdymo procesą. Kitaip tariant, jau mokykloje galės ugdyti gamtos mokslų specialistus, jau dabar trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, – sakė dr. V. Šlekienė.
Lina Bivainienė, ŠU Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos vadovė, el. p. lina.bivainiene@su.lt

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite