Ateities mokytojo profesija: kaip išlikti besikeičiančioje rinkoje?

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo (-si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.
Numatant ir rengiantis atliepti ateities kartų poreikius ir šalies darbo rinką, būsimiesiems pedagogams Lietuvoje jau pernai buvo pasiūlyta unikali, į pasaulines mokymo tendencijas orientuota integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa. Pasak Šiaulių universiteto docentės dr. Violetos Šlekienės, tokių studijų programų nevykdo jokia kita šalies aukštoji mokykla, o pagal naująją programą rengiamų specialistų poreikis Lietuvoje tik didės.
Mokinio gabumus atskleis integruotas požiūris
Pasak dr. V. Šlekienės, kadangi tampame vis greitesni, daugiafunkcionalesni, t. y. pasitelkiame naujausią techninę įrangą, įrankius ir komunikacijos metodus, šiandienos mokiniams turime skiepyti ir holistinį pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, užsienio šalyse, ypač Skandinavijoje, jau seniai vaikai mokomi pagal pažangiausią tarpdisciplininę mokymo (-si) koncepciją. Pastaroji išsiskiria tuo, jog mokomieji dalykai yra dėstomi integruotai kaip visuma, o ne atsieti vienas nuo kito.
„Integruotas tarpdalykinis mokymas leidžia išskirti mokinio asmeninius polinkius neapeinant konkrečių mokslo sričių, pvz., matematikos ar chemijos. Individualaus mąstymo būdo nepaisymas šiandien yra laikomas tokia pat klaida, kaip ir griežtas mokinių dalijimas į vadinamuosius tiksliukus ir humanitarus, – sakė dr. V. Šlekienė. – Ir nors pirmose klasėse mokiniai dar neturi jokio supratimo, kuriai iš šių kategorijų jie turėtų priklausyti, mokyklose neretai skiepijamas nepalankumas vienai ar kitai žinių sričiai.“
Pasak jos, tai, kad daugumai mokinių humanitarinių mokslų dalykai kelia didesnį susidomėjimą nei tikslieji mokslai, dar nereiškia, jog reikia pamiršti antruosius. Priešingai, siekiant išsiaiškinti mokinio poreikius ir gabumus, kur kas tikslingiau galvoti, kaip ir vienus, ir kitus pateikti kuo patraukliau ir kompleksiškai.
„Kietųjų“ pedagogų ženkliai mažės
Šiaulių universiteto docentė pastebi, jog tol, kol švietimo sistemos požiūriu būsime nutolę nuo itin pažengusių skandinavų, kietaisiais vadinami gamtos ir tikslieji mokslai, pavyzdžiui, fizika, chemija ar biologija ne tik kad toliau moksleiviams bus nepatrauklūs, bet greitu metu pristigs ir šios srities edukologijos specialistų.
„Remiantis Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis šiandien siekia 48-erius metus, o tarp pedagogines studijas besirenkančių jaunuolių populiariausios yra ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei kūno kultūros pedagogikos studijų programos. Tuo tarpu per pastaruosius kelerius metus fizikos ir chemijos mokytojus rengiančių programų nepasirinko nė vienas žmogus. Lyg to būtų maža, prognozuojama, kad jau nuo 2018–2020 m. Lietuvoje pritrūks fizikos mokytojų, chemijos ir kt. šios srities pedagogų“, – kalbėjo dr. V. Šlekienė.
Pagreitį davė švietimo aktualijos
Tuo tarpu Šiaulių universitete šiandien siūloma unikali integruotų gamtos mokslų pedagogikos bakalauro studijų programa yra tiesiogiai orientuota tiek į Lietuvos, tiek į pasaulio švietimo sistemos aktualijas.
„Gamtos mokslų integravimas pamažu tampa viena iš prioritetinių mūsų šalies švietimo sričių, o šios studijų programos sukūrimas kartu yra ir neabejotinai tvirtas pagrindas pasaulyje pripažintai integruoto ugdymo koncepcijai plėtoti“, – pasakojo Integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkė dr. V. Šlekienė.
Ši koncepcija, geriau žinoma STEAM vardu, apima ne tik gamtos mokslus, bet ir technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas bei menų ir dizaino kryptį. O štai Šiaulių mieste planuojamas įkurti Šiaulių apskrities atviros prieigos STEAM centras taps potencialia mokslo baze būsimiesiems integruotų gamtos mokslų pedagogikos specialistams ugdyti.
Rimti varžovai vieno dalyko specialistams

 

Dr. Violeta Šlekienė (asm. archyvo nuotr.)

Lietuvoje atitikmens neturinti, naujoji integruotų gamtos mokslų pedagogikos studijų programa skirta ruošti specialistus, kurie nori įgyti fizikos, biologijos, chemijos ir pedagogikos mokslo žinių. Taip pat ugdyti ir kitas ateities pedagogams būtinas kompetencijas: holistinį mąstymą, mokinių skirtybių ir galimybių pažinimą, išmanų žinių perteikimą, motyvavimą ir kt.
„Šią studijų programą baigę absolventai bus pasirengę dirbti pedagogais ir gebės organizuoti integruotą gamtos mokslų ugdymo procesą. Kitaip tariant, jau mokykloje galės ugdyti gamtos mokslų specialistus, jau dabar trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, – sakė dr. V. Šlekienė.
Lina Bivainienė, ŠU Komunikacijos, rinkodaros, neakademinės veiklos tarnybos vadovė, el. p. lina.bivainiene@su.lt

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną – apie saugumą keliuose visiems eismo dalyviams

Rugsėjo 26 d., sekmadienį,  Lietuvoje jau dvyliktą kartą bus minima Keliaujančiųjų ir vairuotojų diena. Jos tikslas – priminti visiems apie pagarbą vieni kitiems kelyje, pagalvoti, ar mes, kiekvienas iš mūsų, tinkamai elgiamės kelyje. Anot VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcijos) direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, svarbiausia – kiekvieno atsakomybė už save patį ir kitą žmogų. Todėl minėdami Keliaujančiųjų ir vairuotojų dieną primename, kad saugumas priklauso tik nuo mūsų pačių. Vienas neatsakingas poelgis – viršytas greitis, vairavimas apsvaigus, važiavimas neprisisegus

Martyno Pekarsko „Pilis“ – personalinė paroda Kintuose

Spalio 1 d. penktadienį, 17.00  val. „Kintai Arts“ rezidencijoje (Kintai, Kuršių g. 30) atidaroma Martyno Pekarsko personalinė kūrybos paroda “Pilis”. Šioje parodoje autorius pristato savo poros metų darbo Kintuose – studijoje miške – rezultatus. Tarp didelio formato eksponatų tapyba, muzikiniu metodu atlikti piešiniai, „ready-made“ artefaktai, tekstai. „Neišeik pro duris ir pažinsi pasaulį. Nedirsčiok pro langą ir išvysi kelius. Juo toliau nukaksi, juo mažiau žinosi. Tad išmintingas žmogus neina ir žino; nežiūri ir permato; neveikia ir nuveikia“. Laozi Parodos autorius:  – Aš

COVID-19: „Šilutės rajone situacija grėsminga“

Taip šiandien, rugsėjo 24-os rytą, sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė. Kadangi praėjusios paros, rugsėjo 23 d., duomenis Statistikos departamentas skelbia po pusės dešimtos, R. Jovaišaitė paminėjo statistiką, sietiną su rugsėjo 22 d. situacija. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 550,7 susirgimo atvejo. Šilutės rajone šis skaičius siekia 1008,4 atvejo, tai penkta vieta Lietuvoje, prasčiau tik Rietavo, Telšių, Klaipėdos miesto ir Palangos savivaldybių teritorijose. Užtat Raseinių rajone šis skaičius tėra 137,2… Lietuvoje per savaitę iš atliktų tyrimų

Meras praskleidė Savivaldybės detektyvo uždangą

Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio rugsėjo 17 d. potvarkiu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Ir po pirmojo komisijos narių susirinkimo niekas nieko neaiškino. Pirmininkė dėl nedarbingumo nedalyvavo, kiti keturi nariai informacijos siūlė kreiptis vis į savo kolegas… Tai ir beliko pavadinti itin slaptu detektyvu Šilutės rajono savivaldybėje. Tuomet rašėme: 2021 m. rugsėjo 17 d. mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu sudaryta Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Kieno ir kokį nusižengimą tirs ši komisija? Paslaptis! Daugiau išsiaiškinti nieko nepavyko…   Visas ankstesnis straipsnis

Taip pat skaitykite