„Aš iškarpysiu meilę Lietuvai“

Pamario krašto tautodailininkei, auksinių rankų meistrei Rūtai Emigart Čiuželienei už ypatingus tautodailės darbus ir Pamario krašto garsinimą 2006 metais buvo įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija. 2014 m. ji pelnė II laipsnio diplomą respublikiniame tautodailininkų konkurse, laimėjo geriausio metų liaudies meistro nominaciją – „Aukso vainiką“. 2016 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu R. E. Čiuželienei suteiktas Meno kūrėjos statusas.

Tautodailininkė, auksinių rankų karpinių meistrė Rūta Emigart Čiuželienė. Nuotr. iš šeimos albumo.

Bėgantys metai nesustabdė noro ir užsidegimo savo gražiais karpiniais džiuginti žmones – rengti parodas ir dovanoti paveikslus. Artimiausiu metu penki naujausi karpiniai bus eksponuojami Šilutės rajono tautodailininkų parodoje Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Mergaitė iš Kukorų
Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečio išvakarėse kalbinta R. E. Čiuželienė papasakojo, kad yra gimusi Kukorų kaime. Mokėsi ir baigė Saugų vidurinę mokyklą. Dar besimokant mokykloje jai tekdavo apiforminti visą vaizdinę medžiagą ne tik mokykloje, bet ir Saugų vaikų globos namuose, kultūros namuose bei bibliotekoje. Baigusi studijas Šiaulių pedagoginiame institute, dešimtį metų dirbo Kaipėdos 19-oje vidurinėje mokykloje. Persikėlusi gyventi į Šilutę, penkerius metus dirbo Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Ilgiausiai išdirbo Šilutės 3-ioje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje.

Daug sieninės tapybos darbų buvo sukurta darbuojantis mokyklose ir už jų ribų. Gaila, kad dalies darbų neišliko renovuojant mokyklų pastatus. Mokytoja su mokinių piešiniais dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, kur jie būdavo labai gerai vertinami ir apdovanojami padėkos raštais bei premijomis.

Šie R. E. Čiuželienės darbai netrukus bus eksponuojami Šilutės H. Šojaus muziejuje.

Karpiniai – sielos atgaiva
R. E. Čiuželienė pasakojo, kad kūrybinėje veikloje labiausiai patiko popieriaus karpiniai: „Tai nuo seno mano mėgstama sritis. Juose naudoju daug liaudies ir gamtos motyvų, Klaipėdos krašto pastatų siluetų, Ventės švyturio vaizdų – tai man labai artima. Mane liaudies motyvai lydėjo nuo mažų dienų, nes namuose buvo siuvinėjama, mezgama ir neriama. Ta patirtis man labai padėjo studijuojant. Anksčiau daugiau karpydavau žirklėmis, dabar pjaustau peiliuku. Kai karpau baltą popieriaus lapą, mažiau pavargsta akys“.

Pirmąsias karpinių parodas tautodailininkė surengė dar 1968 metais. Iš viso surengta apie penkiasdešimt personalinių parodų. Dalyvauja ir tautodailininkų parodose, mat nuo 1990 metų yra Tautodailininkų sąjungos narė. Menininkės darbų parodų būta ir užsienyje: Vokietijoje, Anglijoje, Austrijoje, Danijoje, Kanadoje. Daug darbų įsigyja privatūs asmenys ir įstaigos.

„Tokia jau esu“
Karpinių meistrė atviravo, kad kūrybinių idėjų jai niekada netrūksta, nuo mažų dienų jų užtenka sau ir dar draugams „paskolina“. „Savo mėgstamu darbu gyvenu kasdien tiek namuose, tiek lauke. Labai myliu gėles, silpnybę jaučiu akmenims, kurie į mūsų namus keliauja iš visur. Nors dabar jau mažiau“, – pasakojo ponia Rūta.

Paklausta, iš kur semiasi jėgų ir geros nuotaikos, ji atsakė: „Nuo mažumės buvau atsakinga, darbšti ir kruopšti, stengiausi padėti kitiems. To mane savo pavyzdžiu išmokė tėvai – namuose niekada nebuvo barnių, pykčio, jie buvo be galo darbštūs, paslaugūs. Tokia aš buvau visada ir namie, ir darbe. Būna, kad skauda, kad užvaldo graudulys, bet to niekas nemato. Tik tylesnė pasidarau“.

Dėmesio užtenka visiems
Paklausta, kaip į jos kūrybą reaguoja vyras Edmundas, pašnekovė atsako, kad nors jis yra matematikas, jam patinka jos kūryba, kai kada ir pataria, kad dar kokį paukščiuką ar gėlytę įkomponuotų… „Jis veža mane ir mano darbus į parodas, visur mane lydi, yra geras, nuoširdus. Ačiū jam“, – kalbėjo R. E. Čiuželienė. O aš, šio rašinio autorė, naudodamasi proga noriu padėkoti mokytojai už nuoširdžią pagalbą, kai šešerius metus teko dėstyti dailę. Jos nuoširdūs ir dalykiški patarimai, pokalbiai apie piešimo techniką ir mokinių darbų pavyzdžiai leido man rengti turiningas ir kokybiškas pamokas.

R. E. Čiuželienės karpinys „Šilutės paštas“.

Laisvė labai svarbi
Apie Neprikausomybės atkūrimo jubiliejų ponia Rūta sakė: „Kaime, kai dar buvau mokinė, mūsų namuose žiemos vakarais uždegus žibalinę lempą buvo garsiai skaitoma „Lietuvos istorija“. Apie Nepriklausomybę, Laisvę nieko nežinojom. 30 Nepriklausomybės metų yra daug. Šiandien mes galime džiaugtis, didžiuotis. Čia mano namai, gimtinė – šis kraštas labai brangus. Esu patenkinta savo rezultatais. Nesididžiuoju, esu paprasta, nuoširdi“.

2020-ieji – Tautodailės metai
„Tai, kad šie metai paskelbti Tautodailės metais, labai džiugina, o kartu ir įpareigoja. Esu Tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė. Mano tikslas buvo visus surinkti į tvirtą komandą, parodyti, kad esame, kad kuriame, – kalbėjo pirmininkė. – Rengiame parodas ne tik savo mieste, rajone, bet ir svetur, dalyvaujame įvairiuose edukaciniuose renginiuose, kuriame. Šiuo metu ruošiamės Žemaitijos skyriaus tautodailininkų parodai Klaipėdoje, „Aukso vainiko“ konkursui. Stengiamės aplankyti ir kitų menininkų organizuojamas parodas.

Atsisveikindama palinkėjau kūrėjai dar daug gražių karpinių ir sėkmės buriant rajono tautodailininkus.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Monografija VIEŠVILĖ – jau spaustuvėje

2020 m. gruodžio 8 d. į spaustuvę išsiųsta jau baigta parengti 40-oji 2 dalių „Lietuvos valsčių“ serijos monografija „VIEŠVILĖ“ (I d. – 1420 p., II d. – 1410 p.). Labai gaila, kad, nežiūrint gražių pažadų, Pagėgių savivaldybė (kuriai prieškariu ir pokario metais priklausėme ir mes), savivaldybės taryba iki šiol taip ir nerado galimybės paremti minėtą leidinį, nors leidinyje bus išsamiai aprašyti 23 kaimai esantys dešiniajame Jūros upės krante. Tai Kriokiškiai, Aušgiriai, Pagenaičiai, Žukai, Vėžininkai, Sokaičiai, Nosėdai, Mociškiai, Baltupėnai, Adomiškių, Lindikų,

Ką minėsime šiais metais?

Kasmet Lietuvoje minimos iškilių asmenybių sukaktys, reikšmingos istorijos datos. Primename, ką Seimo nutarimais minėsime 2021-aisiais. Šilutės rajono gyventojams verta žinoti, kad anapus marių esanti kaimynė Neringa šiemet yra Lietuvos kultūros sostinė, tad, jeigu COVID-19 plitimas bus sutramdytas, neliks suvaržymų, Neringoje vyks gausybė įvairių renginių. Iš Šilutės vertės ten plaukti ne tik dėl ramaus poilsio, bet ir pasisemti kultūros. Seimo nutarimai, kam skirti šie metai Sausio 23 d. sukako 100 metų, kai gimė viena žymiausių pasaulio archeologių Marija Gimbutienė, padėjusi pagrindus

Patarimai persirgusiems COVID-19

Gydytojai primena COVID-19 persirgusiems asmenims, kad šios ligos sukelti simptomai išlieka net tris mėnesius. Dažniausiai – didelis nuovargis, dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, kosulys, sutrikusios uoslės, skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas bei galvos svaigimas. Skaičiuojama, kad tokie simptomai gali varginti 10-20 proc. pacientų, persirgusių COVID-19. 7-8 pacientai iš dešimties persirgusių skundžiasi nuovargiu. Ir nėra svarbu, ar pacientas jaunas, buvo sportininkas. Jėgas iš daugelio pasiglemžia sumažėjęs kūno svoris, sumenkęs fizinis pajėgumas, apatiška psichologinė būsena, sutrikęs miegas arba didelis mieguistumas. Pastebima,

Visoje Lietuvoje pūgos, o Pamaryje – tarsi pavasarį…

gismeteo.lt pranešė: „Antradienį numatomi itin nemalonūs orai. Įsismarkaus vakarų, šiaurės vakarų krypties vėjas. Gūsiai stiprės iki 14–18 metrų per sekundę, kils pūgos. Tiek naktį, tiek dieną daug kur numatomas sniegas. Daugiausia snigs šalies rytuose, kai kur ir vidurio Lietuvoje. Mažiau kritulių klius pajūriui, kraštiniams šiaurės vakariniams šalies rajonams. Matomumas bus prastas. Naktį temperatūra svyruos nuo –3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Dienos metu daug kur bus apie nulį, kiek šilčiau prie jūros“. 2021.01.26 14.32 val. LRT.lt informavo: „Vienas didžiausių

Taip pat skaitykite