„Aš iškarpysiu meilę Lietuvai“

Pamario krašto tautodailininkei, auksinių rankų meistrei Rūtai Emigart Čiuželienei už ypatingus tautodailės darbus ir Pamario krašto garsinimą 2006 metais buvo įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija. 2014 m. ji pelnė II laipsnio diplomą respublikiniame tautodailininkų konkurse, laimėjo geriausio metų liaudies meistro nominaciją – „Aukso vainiką“. 2016 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu R. E. Čiuželienei suteiktas Meno kūrėjos statusas.

Tautodailininkė, auksinių rankų karpinių meistrė Rūta Emigart Čiuželienė. Nuotr. iš šeimos albumo.

Bėgantys metai nesustabdė noro ir užsidegimo savo gražiais karpiniais džiuginti žmones – rengti parodas ir dovanoti paveikslus. Artimiausiu metu penki naujausi karpiniai bus eksponuojami Šilutės rajono tautodailininkų parodoje Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Mergaitė iš Kukorų
Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečio išvakarėse kalbinta R. E. Čiuželienė papasakojo, kad yra gimusi Kukorų kaime. Mokėsi ir baigė Saugų vidurinę mokyklą. Dar besimokant mokykloje jai tekdavo apiforminti visą vaizdinę medžiagą ne tik mokykloje, bet ir Saugų vaikų globos namuose, kultūros namuose bei bibliotekoje. Baigusi studijas Šiaulių pedagoginiame institute, dešimtį metų dirbo Kaipėdos 19-oje vidurinėje mokykloje. Persikėlusi gyventi į Šilutę, penkerius metus dirbo Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Ilgiausiai išdirbo Šilutės 3-ioje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje.

Daug sieninės tapybos darbų buvo sukurta darbuojantis mokyklose ir už jų ribų. Gaila, kad dalies darbų neišliko renovuojant mokyklų pastatus. Mokytoja su mokinių piešiniais dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, kur jie būdavo labai gerai vertinami ir apdovanojami padėkos raštais bei premijomis.

Šie R. E. Čiuželienės darbai netrukus bus eksponuojami Šilutės H. Šojaus muziejuje.

Karpiniai – sielos atgaiva
R. E. Čiuželienė pasakojo, kad kūrybinėje veikloje labiausiai patiko popieriaus karpiniai: „Tai nuo seno mano mėgstama sritis. Juose naudoju daug liaudies ir gamtos motyvų, Klaipėdos krašto pastatų siluetų, Ventės švyturio vaizdų – tai man labai artima. Mane liaudies motyvai lydėjo nuo mažų dienų, nes namuose buvo siuvinėjama, mezgama ir neriama. Ta patirtis man labai padėjo studijuojant. Anksčiau daugiau karpydavau žirklėmis, dabar pjaustau peiliuku. Kai karpau baltą popieriaus lapą, mažiau pavargsta akys“.

Pirmąsias karpinių parodas tautodailininkė surengė dar 1968 metais. Iš viso surengta apie penkiasdešimt personalinių parodų. Dalyvauja ir tautodailininkų parodose, mat nuo 1990 metų yra Tautodailininkų sąjungos narė. Menininkės darbų parodų būta ir užsienyje: Vokietijoje, Anglijoje, Austrijoje, Danijoje, Kanadoje. Daug darbų įsigyja privatūs asmenys ir įstaigos.

„Tokia jau esu“
Karpinių meistrė atviravo, kad kūrybinių idėjų jai niekada netrūksta, nuo mažų dienų jų užtenka sau ir dar draugams „paskolina“. „Savo mėgstamu darbu gyvenu kasdien tiek namuose, tiek lauke. Labai myliu gėles, silpnybę jaučiu akmenims, kurie į mūsų namus keliauja iš visur. Nors dabar jau mažiau“, – pasakojo ponia Rūta.

Paklausta, iš kur semiasi jėgų ir geros nuotaikos, ji atsakė: „Nuo mažumės buvau atsakinga, darbšti ir kruopšti, stengiausi padėti kitiems. To mane savo pavyzdžiu išmokė tėvai – namuose niekada nebuvo barnių, pykčio, jie buvo be galo darbštūs, paslaugūs. Tokia aš buvau visada ir namie, ir darbe. Būna, kad skauda, kad užvaldo graudulys, bet to niekas nemato. Tik tylesnė pasidarau“.

Dėmesio užtenka visiems
Paklausta, kaip į jos kūrybą reaguoja vyras Edmundas, pašnekovė atsako, kad nors jis yra matematikas, jam patinka jos kūryba, kai kada ir pataria, kad dar kokį paukščiuką ar gėlytę įkomponuotų… „Jis veža mane ir mano darbus į parodas, visur mane lydi, yra geras, nuoširdus. Ačiū jam“, – kalbėjo R. E. Čiuželienė. O aš, šio rašinio autorė, naudodamasi proga noriu padėkoti mokytojai už nuoširdžią pagalbą, kai šešerius metus teko dėstyti dailę. Jos nuoširdūs ir dalykiški patarimai, pokalbiai apie piešimo techniką ir mokinių darbų pavyzdžiai leido man rengti turiningas ir kokybiškas pamokas.

R. E. Čiuželienės karpinys „Šilutės paštas“.

Laisvė labai svarbi
Apie Neprikausomybės atkūrimo jubiliejų ponia Rūta sakė: „Kaime, kai dar buvau mokinė, mūsų namuose žiemos vakarais uždegus žibalinę lempą buvo garsiai skaitoma „Lietuvos istorija“. Apie Nepriklausomybę, Laisvę nieko nežinojom. 30 Nepriklausomybės metų yra daug. Šiandien mes galime džiaugtis, didžiuotis. Čia mano namai, gimtinė – šis kraštas labai brangus. Esu patenkinta savo rezultatais. Nesididžiuoju, esu paprasta, nuoširdi“.

2020-ieji – Tautodailės metai
„Tai, kad šie metai paskelbti Tautodailės metais, labai džiugina, o kartu ir įpareigoja. Esu Tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė. Mano tikslas buvo visus surinkti į tvirtą komandą, parodyti, kad esame, kad kuriame, – kalbėjo pirmininkė. – Rengiame parodas ne tik savo mieste, rajone, bet ir svetur, dalyvaujame įvairiuose edukaciniuose renginiuose, kuriame. Šiuo metu ruošiamės Žemaitijos skyriaus tautodailininkų parodai Klaipėdoje, „Aukso vainiko“ konkursui. Stengiamės aplankyti ir kitų menininkų organizuojamas parodas.

Atsisveikindama palinkėjau kūrėjai dar daug gražių karpinių ir sėkmės buriant rajono tautodailininkus.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Metų ūkis 2020“. Juškaičiuose – pasaulinio lygio naujovės

Rugsėjui artėjant į pabaigą, jau daug metų tradiciškai Žemaičių Naumiestyje rengiama rajono ūkininkų rudens šventė. Šioje šventėje paskelbiami ir pagerbiami Šilutės r. savivaldybės konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai ir prizininkai. Šiais metais konkurso komisija skelbia: konkurso „Metų ūkis 2020“ nugalėtoju pripažintas Tomo Kazlausko mišrus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis (Mažių k., Juknaičių sen.). Antroji vieta atiteko Žemaičių Naumiestyje augalininkystės ūkį vystančiam Vytautui Kuzmai. Trečiąja vieta dalijasi mėsinius galvijus auginantys Lina ir Mindaugas Balčiauskiai (Juškaičių k., Gardamo sen.) bei Vida ir Algimantas Kliučinskai

Vaistininkams kalbėti uždrausta?!

Rugsėjo 22-osios popietės pora valandų įstrigo ilgam: tai buvo Šilutės vaistinių darbuotojų nesikalbėjimo su žurnalistu arba „nusikalbėjimo“ metas… Kokį stabdį turi įjungti vaistininkas, kad taip nepasielgtų su vaistų pirkti atėjusiu asmeniu? Net atsakyti į klausimą, ką mano apie Seime planuojamą ligoninių valdiškų vaistinių steigimą, privačių vaistinių darbuotojai negali – jiems uždrausta… Matyt, uždrausta „kietai“. Nusistebėjus, kad menka „politika“ atsakyti į klausimą, ar reikėtų ligoninėse steigti valdiškas vaistines, ne vienas tyliai paaiškino, kad atsakęs gali netekti darbo… Vaistinė Gluosnių g., Šilutėje,

Mokyti(s) su parama lengviau

Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko dienų ir kitokių informavimo renginių

Nauji įpročiai – dėl visų gerovės

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais.    Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių