„Aš iškarpysiu meilę Lietuvai“

Pamario krašto tautodailininkei, auksinių rankų meistrei Rūtai Emigart Čiuželienei už ypatingus tautodailės darbus ir Pamario krašto garsinimą 2006 metais buvo įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija. 2014 m. ji pelnė II laipsnio diplomą respublikiniame tautodailininkų konkurse, laimėjo geriausio metų liaudies meistro nominaciją – „Aukso vainiką“. 2016 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu R. E. Čiuželienei suteiktas Meno kūrėjos statusas.

Tautodailininkė, auksinių rankų karpinių meistrė Rūta Emigart Čiuželienė. Nuotr. iš šeimos albumo.

Bėgantys metai nesustabdė noro ir užsidegimo savo gražiais karpiniais džiuginti žmones – rengti parodas ir dovanoti paveikslus. Artimiausiu metu penki naujausi karpiniai bus eksponuojami Šilutės rajono tautodailininkų parodoje Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Mergaitė iš Kukorų
Nepriklausomybės atkūrimo 30–mečio išvakarėse kalbinta R. E. Čiuželienė papasakojo, kad yra gimusi Kukorų kaime. Mokėsi ir baigė Saugų vidurinę mokyklą. Dar besimokant mokykloje jai tekdavo apiforminti visą vaizdinę medžiagą ne tik mokykloje, bet ir Saugų vaikų globos namuose, kultūros namuose bei bibliotekoje. Baigusi studijas Šiaulių pedagoginiame institute, dešimtį metų dirbo Kaipėdos 19-oje vidurinėje mokykloje. Persikėlusi gyventi į Šilutę, penkerius metus dirbo Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje dailės mokytoja. Ilgiausiai išdirbo Šilutės 3-ioje vidurinėje mokykloje, dabartinėje Martyno Jankaus pagrindinėje mokykloje.

Daug sieninės tapybos darbų buvo sukurta darbuojantis mokyklose ir už jų ribų. Gaila, kad dalies darbų neišliko renovuojant mokyklų pastatus. Mokytoja su mokinių piešiniais dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, olimpiadose, kur jie būdavo labai gerai vertinami ir apdovanojami padėkos raštais bei premijomis.

Šie R. E. Čiuželienės darbai netrukus bus eksponuojami Šilutės H. Šojaus muziejuje.

Karpiniai – sielos atgaiva
R. E. Čiuželienė pasakojo, kad kūrybinėje veikloje labiausiai patiko popieriaus karpiniai: „Tai nuo seno mano mėgstama sritis. Juose naudoju daug liaudies ir gamtos motyvų, Klaipėdos krašto pastatų siluetų, Ventės švyturio vaizdų – tai man labai artima. Mane liaudies motyvai lydėjo nuo mažų dienų, nes namuose buvo siuvinėjama, mezgama ir neriama. Ta patirtis man labai padėjo studijuojant. Anksčiau daugiau karpydavau žirklėmis, dabar pjaustau peiliuku. Kai karpau baltą popieriaus lapą, mažiau pavargsta akys“.

Pirmąsias karpinių parodas tautodailininkė surengė dar 1968 metais. Iš viso surengta apie penkiasdešimt personalinių parodų. Dalyvauja ir tautodailininkų parodose, mat nuo 1990 metų yra Tautodailininkų sąjungos narė. Menininkės darbų parodų būta ir užsienyje: Vokietijoje, Anglijoje, Austrijoje, Danijoje, Kanadoje. Daug darbų įsigyja privatūs asmenys ir įstaigos.

„Tokia jau esu“
Karpinių meistrė atviravo, kad kūrybinių idėjų jai niekada netrūksta, nuo mažų dienų jų užtenka sau ir dar draugams „paskolina“. „Savo mėgstamu darbu gyvenu kasdien tiek namuose, tiek lauke. Labai myliu gėles, silpnybę jaučiu akmenims, kurie į mūsų namus keliauja iš visur. Nors dabar jau mažiau“, – pasakojo ponia Rūta.

Paklausta, iš kur semiasi jėgų ir geros nuotaikos, ji atsakė: „Nuo mažumės buvau atsakinga, darbšti ir kruopšti, stengiausi padėti kitiems. To mane savo pavyzdžiu išmokė tėvai – namuose niekada nebuvo barnių, pykčio, jie buvo be galo darbštūs, paslaugūs. Tokia aš buvau visada ir namie, ir darbe. Būna, kad skauda, kad užvaldo graudulys, bet to niekas nemato. Tik tylesnė pasidarau“.

Dėmesio užtenka visiems
Paklausta, kaip į jos kūrybą reaguoja vyras Edmundas, pašnekovė atsako, kad nors jis yra matematikas, jam patinka jos kūryba, kai kada ir pataria, kad dar kokį paukščiuką ar gėlytę įkomponuotų… „Jis veža mane ir mano darbus į parodas, visur mane lydi, yra geras, nuoširdus. Ačiū jam“, – kalbėjo R. E. Čiuželienė. O aš, šio rašinio autorė, naudodamasi proga noriu padėkoti mokytojai už nuoširdžią pagalbą, kai šešerius metus teko dėstyti dailę. Jos nuoširdūs ir dalykiški patarimai, pokalbiai apie piešimo techniką ir mokinių darbų pavyzdžiai leido man rengti turiningas ir kokybiškas pamokas.

R. E. Čiuželienės karpinys „Šilutės paštas“.

Laisvė labai svarbi
Apie Neprikausomybės atkūrimo jubiliejų ponia Rūta sakė: „Kaime, kai dar buvau mokinė, mūsų namuose žiemos vakarais uždegus žibalinę lempą buvo garsiai skaitoma „Lietuvos istorija“. Apie Nepriklausomybę, Laisvę nieko nežinojom. 30 Nepriklausomybės metų yra daug. Šiandien mes galime džiaugtis, didžiuotis. Čia mano namai, gimtinė – šis kraštas labai brangus. Esu patenkinta savo rezultatais. Nesididžiuoju, esu paprasta, nuoširdi“.

2020-ieji – Tautodailės metai
„Tai, kad šie metai paskelbti Tautodailės metais, labai džiugina, o kartu ir įpareigoja. Esu Tautodailininkų sąjungos Šilutės sekcijos pirmininkė. Mano tikslas buvo visus surinkti į tvirtą komandą, parodyti, kad esame, kad kuriame, – kalbėjo pirmininkė. – Rengiame parodas ne tik savo mieste, rajone, bet ir svetur, dalyvaujame įvairiuose edukaciniuose renginiuose, kuriame. Šiuo metu ruošiamės Žemaitijos skyriaus tautodailininkų parodai Klaipėdoje, „Aukso vainiko“ konkursui. Stengiamės aplankyti ir kitų menininkų organizuojamas parodas.

Atsisveikindama palinkėjau kūrėjai dar daug gražių karpinių ir sėkmės buriant rajono tautodailininkus.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kepyklose – kūčiukų kepimo įkarštis. Krosnys bus užgesintos tik Kūčių vakarą

kūčiukų

30 sunkvežimių kūčiukų – tiek jų po Lietuvą pasklis vien iš kepyklos Panevėžyje, kur pastarosiomis savaitėmis krosnys negęsta net ir naktį. Išlaikyti lietuvišką kūčiukų kepimo tradiciją – itin atsakinga užduotis. Aukščiausios rūšies miltai ir aguonos, dėmesingai maišoma ir kildinama tešla, tiksliai formuojami mažieji „duonos kepaliukai“ ir jų kelionė į milžinišką krosnį. Kiekvienas kepėjų žingsnis yra gerai pamatuotas ir apskaičiuotas. „Per gana trumpą laikotarpį turime iškepti tiek kūčiukų, kad jų užtektų trims milijonams“, – sako kepyklą Panevėžyje valdančios bendrovės „AR Maistas“

Lumpėnų bibliotekai – 70. Istoriją kuriame kartu…

„2021 m. lapkričio 25 d. Pagėgių savivaldybės administracijos Lumpėnų seniūnijos laisvalaikio salėje atgimsta praeitis ir vėl ataidi iš glūdumos buvę metai“, – šiais žodžiais prasidėjo Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos 7 klasės mokinio Elijaus Andriukaičio skaityta Lumpėnų bibliotekos istorijos apžvalga, prikėlusi 7-is dešimtmečius menančią bibliotekos praeitį. Istorijos vingiais Renginio metu pakeliauta istorijos vingiais – prisimintos čia dirbusios bibliotekininkės, pastatų, glaudusių Lumpėnų biblioteką, istorija, apžvelgta vykdyta veikla. Išsamios apžvalgos baigiamąjį žodį tarė šventinį jubiliejinį renginį vedusi Pagėgių sav. Vydūno viešosios

Kaip bendrauti su sudėtingais lankytojais?

Kasdien kultūros sferos specialistai neišvengiamai susiduria su sudėtingais lankytojais. Ar išties lankytojas visada būna teisus? Lapkričio 25 dieną įvykusių mokymų „Sudėtingi lankytojai: bendravimas ir aptarnavimas“ metu Šilutės rajono kultūros darbuotojai bei Palangos miesto, Kretingos, Klaipėdos rajonų bibliotekininkai sužinojo, kaip išlikti ramiu bendraujant ir nepatekti į konfliktinę situaciją. Mokymų lektorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, verslo vadybos bei socialinės psichologijos profesionalas Juris Belte pateikė konfliktinių situacijų pavyzdžių ir apžvelgė bendravimo su lankytojais kultūros psichologinius aspektus. Dalyviai sužinojo apie

Sulaukėme žiemos: savaitgalį bus šalčio

Penktadienio rytą Šilutėje prireikė atidumo ir atsargumo: po vėjuoto ketvirtadienio, ypač jo vakaro, kai ir snyguriavo, iškritęs šlapias sniegas per naktį sušalo, tapo slidu. Sinoptikai praneša, kad savaitgalį taip pat sulauksime šalčio.  Penktadienio naktį slinkęs ciklonas didelę šalies dalį prausė lietumi, ūžavo smarkus vėjas, Šilutės krašte krito šlapias sniegas. Po tokio atlydžio ėmus plūsti šaltesniam orui pradėjo formuotis plikledis. Dieną irgi plūs vis šaltesnis oras, tad plikledis išsilaikys, prie ledo prišalęs sniegas vers elgtis atsargiau ir vairuotojus, ir pėsčiuosius. Temperatūra

Taip pat skaitykite