Artimojo savižudybė: išgyvenimai, pasekmės, įveika

Lietuvoje 2020 m. nusižudė 624 žmonės. Viena savižudybė reikšmingai paliečia apie 10 nusižudžiusiojo artimųjų. Taigi vien 2020-aisiais Lietuvoje apie 6240 žmonių išgyveno labai sudėtingą, skausmingą įvykį, po kurio dažnai tęsiasi ilgas, painus ir daug psichologinių jėgų reikalaujantis gedulo procesas.

Savižudybė yra rimta pasaulinė visuomenės sveikatos problema – viena iš dvidešimties pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. O vėliausi skelbiami duomenys rodo, jog pasaulyje Lietuva vis dar yra viena iš pirmaujančių šalių savižudybių statistikoje. Po kiekviena iš šių mirčių dėl savižudybės slypi mažiau ištirta visuomenės sveikatos problema: šeimos nariai ir kiti artimieji, palikti su staigios mirties pasekmėmis, darančiomis įtaką jų fizinei ir psichikos sveikatai. Netekties, liūdesio ir vienišumo jausmas patiriamas po bet kurios artimo žmogaus mirties, tačiau išgyvenusieji artimojo savižudybę dažnai patiria kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio jausmus. Jų įveiką apsunkina savižudybės stigmos reiškinys, kuris lemia vengimą kalbėti apie netektį ir jos priežastis ir atsiribojimą nuo aplinkinių, taipogi, nepatogias, kartais net agresyvias aplinkinių reakcijas į nusižudžiusiojo artimojo gedulą. Moksliniai tyrimai rodo, kad artimojo savižudybė yra ne tik netektis, bet ir potencialiai psichiką traumuojantis patyrimas, todėl labai svarbu puoselėti prieinamas įvairiapusiškas pagalbos galimybes iškart po netekties.

Kadangi nėra vieno ar teisingo būdo gedėti, sunku aiškiai sudėlioti patarimus, kas galėtų padėti išgyventi tokį skaudų įvykį kaip artimojo savižudybė. Vis dėlto, galima suformuluoti keletą bendrų pasiūlymų, galinčių nukreipti ir suteikti vilties, kad patiriamas skausmas gali kiek nurimti:

  • Moksliniai tyrimai rodo, kad gedulo procesas vyksta tai intensyviai permąstant savo patirtį, tai nuo tos patirties atsitraukiant, tad pirmasis pasiūlymas yra leisti sau gedėti ir mąstyti bei jausti tiek, kiek jums norisi, bet taipogi leisti sau ir nemąstyti, susikoncentruoti į kitas veiklas, geriausia, sau malonias, atpalaiduojančias, raminančias.
  • Kalbėkite apie savo netektį. Įžodinti, perpasakoti savo patyrimą kuo daugiau kartų gali padėti ir sėkmingiau integruoti jį į savo gyvenimo istoriją. Žinoma, svarbu yra kalbėti su tais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti ir kurie gali jus išklausyti. Jeigu artimoje aplinkoje nerandate tokio žmogaus, nebijokite kreiptis į psichikos sveikatos specialistus (psichologą – privačiai arba jūsų poliklinikos psichikos sveikatos centre), kurie yra pasirengę jus išklausyti nešališkai. Gedint po artimojo savižudybės paramos jausmą gali suteikti ir savitarpio pagalbos grupės, kurias Lietuvoje įvairiuose miestuose organizuoja asociacija “Artimiems”.
  • Skirkite laiko savo tolesnio ryšio su mirusiojo atminimu kūrimui (jeigu to norisi). Nors jums teko išgyventi artimojo savižudybę ir ryšys su artimuoju gali atrodyti staigiai nutrauktas, žmogaus psichika dažnai negali greitai įsisąmoninti tokio staigaus trūkio tarp jūsų ir artimo žmogaus. Galimai todėl po netekties neretai aplanko sapnai apie artimąjį, kartais jo buvimas jaučiamas šalia, dienos metu prisimenami epizodai iš gyvenimo su mirusiu artimuoju. Visa tai yra normalu ir reikalinga, nes jūsų patirtas laikas kartu su artimuoju niekur nedingo, jį prisiminti gali būti vertinga. Tam svarbūs gali būti įvairūs asmeniniai ar jūsų išpažįstamos religijos siūlomi ritualai, kaip atsisveikinti ir kaip prisiminti mirusįjį. Tyrimuose atsiskleidžia, kad net ir nereligingiems žmonėms gali būti svarbu susikurti savitą ritualą, kurio tikslas – prisiminti, pagerbti mirusįjį bei ryšį su juo. Tai gali būti žvakės uždegimas reikšmingą datą, kapo lankymas, muzikos klausymas ir kiti, jums svarbūs veiksmai.
  • Jeigu turite pakankamai jėgų, padėkite kitiems. Pagalba kitiems gali padėti atkurti savivertės jausmą po netekties, pajausti ryšį su kitais žmonėmis, kartais, bent kažkiek įprasminti savo patirtį. Vienas iš pagalbos būdų galėtų būti dalyvavimas moksliniuose tyrimuose apie gedulą po artimojo savižudybės. Tyrimai rodo, kad nusižudžiusiųjų artimieji, dalyvaujantys moksliniuose tyrimuose, dažnai jaučiasi prisidedantys prie pagalbos kūrimo kitiems, panašią netektį patiriantiems žmonėms ir tai padeda netekties įprasminimo paieškose.

 

Vilniaus Filosofijos fakulteto Suicidologijos tyrimų centre šiuo metu yra vykdomas tyrimas su tikslu geriau suprasti, kokios yra asmenų, išgyvenusių sutuoktinio (-ės)/partnerio (-ės) savižudybę, patirtys, susijusios su dvasingumu. Jeigu jums teko išgyventi savo gyvenimo partnerio (-ės) ar sutuoktinio (-ės) savižudybę ir jaučiate, kad galėtumėte papasakoti apie šią netektį bei su dvasingumo ir/arba religingumo klausimais susijusius išgyvenimus, kviečiame jus apie tai pasikalbėti anonimiškai, gyvo arba nuotolinio susitikimo metu.

Jeigu sutiktumėte dalyvauti šiame tyrime, galite susisiekti su tyrėja Austėja Agniete Čepuliene elektroniniu paštu austeja.cepuliene@fsf.vu.lt arba šiuo telefono numeriu +37067808242. Jeigu žinote, kam šis kvietimas dalyvauti tyrime galėtų būti aktualus, labai prašome juo pasidalinti.

Katryna Spangelytė ir Austėja Agnietė Čepulienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite