Artimojo savižudybė: išgyvenimai, pasekmės, įveika

Lietuvoje 2020 m. nusižudė 624 žmonės. Viena savižudybė reikšmingai paliečia apie 10 nusižudžiusiojo artimųjų. Taigi vien 2020-aisiais Lietuvoje apie 6240 žmonių išgyveno labai sudėtingą, skausmingą įvykį, po kurio dažnai tęsiasi ilgas, painus ir daug psichologinių jėgų reikalaujantis gedulo procesas.

Savižudybė yra rimta pasaulinė visuomenės sveikatos problema – viena iš dvidešimties pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje. O vėliausi skelbiami duomenys rodo, jog pasaulyje Lietuva vis dar yra viena iš pirmaujančių šalių savižudybių statistikoje. Po kiekviena iš šių mirčių dėl savižudybės slypi mažiau ištirta visuomenės sveikatos problema: šeimos nariai ir kiti artimieji, palikti su staigios mirties pasekmėmis, darančiomis įtaką jų fizinei ir psichikos sveikatai. Netekties, liūdesio ir vienišumo jausmas patiriamas po bet kurios artimo žmogaus mirties, tačiau išgyvenusieji artimojo savižudybę dažnai patiria kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio jausmus. Jų įveiką apsunkina savižudybės stigmos reiškinys, kuris lemia vengimą kalbėti apie netektį ir jos priežastis ir atsiribojimą nuo aplinkinių, taipogi, nepatogias, kartais net agresyvias aplinkinių reakcijas į nusižudžiusiojo artimojo gedulą. Moksliniai tyrimai rodo, kad artimojo savižudybė yra ne tik netektis, bet ir potencialiai psichiką traumuojantis patyrimas, todėl labai svarbu puoselėti prieinamas įvairiapusiškas pagalbos galimybes iškart po netekties.

Kadangi nėra vieno ar teisingo būdo gedėti, sunku aiškiai sudėlioti patarimus, kas galėtų padėti išgyventi tokį skaudų įvykį kaip artimojo savižudybė. Vis dėlto, galima suformuluoti keletą bendrų pasiūlymų, galinčių nukreipti ir suteikti vilties, kad patiriamas skausmas gali kiek nurimti:

  • Moksliniai tyrimai rodo, kad gedulo procesas vyksta tai intensyviai permąstant savo patirtį, tai nuo tos patirties atsitraukiant, tad pirmasis pasiūlymas yra leisti sau gedėti ir mąstyti bei jausti tiek, kiek jums norisi, bet taipogi leisti sau ir nemąstyti, susikoncentruoti į kitas veiklas, geriausia, sau malonias, atpalaiduojančias, raminančias.
  • Kalbėkite apie savo netektį. Įžodinti, perpasakoti savo patyrimą kuo daugiau kartų gali padėti ir sėkmingiau integruoti jį į savo gyvenimo istoriją. Žinoma, svarbu yra kalbėti su tais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti ir kurie gali jus išklausyti. Jeigu artimoje aplinkoje nerandate tokio žmogaus, nebijokite kreiptis į psichikos sveikatos specialistus (psichologą – privačiai arba jūsų poliklinikos psichikos sveikatos centre), kurie yra pasirengę jus išklausyti nešališkai. Gedint po artimojo savižudybės paramos jausmą gali suteikti ir savitarpio pagalbos grupės, kurias Lietuvoje įvairiuose miestuose organizuoja asociacija “Artimiems”.
  • Skirkite laiko savo tolesnio ryšio su mirusiojo atminimu kūrimui (jeigu to norisi). Nors jums teko išgyventi artimojo savižudybę ir ryšys su artimuoju gali atrodyti staigiai nutrauktas, žmogaus psichika dažnai negali greitai įsisąmoninti tokio staigaus trūkio tarp jūsų ir artimo žmogaus. Galimai todėl po netekties neretai aplanko sapnai apie artimąjį, kartais jo buvimas jaučiamas šalia, dienos metu prisimenami epizodai iš gyvenimo su mirusiu artimuoju. Visa tai yra normalu ir reikalinga, nes jūsų patirtas laikas kartu su artimuoju niekur nedingo, jį prisiminti gali būti vertinga. Tam svarbūs gali būti įvairūs asmeniniai ar jūsų išpažįstamos religijos siūlomi ritualai, kaip atsisveikinti ir kaip prisiminti mirusįjį. Tyrimuose atsiskleidžia, kad net ir nereligingiems žmonėms gali būti svarbu susikurti savitą ritualą, kurio tikslas – prisiminti, pagerbti mirusįjį bei ryšį su juo. Tai gali būti žvakės uždegimas reikšmingą datą, kapo lankymas, muzikos klausymas ir kiti, jums svarbūs veiksmai.
  • Jeigu turite pakankamai jėgų, padėkite kitiems. Pagalba kitiems gali padėti atkurti savivertės jausmą po netekties, pajausti ryšį su kitais žmonėmis, kartais, bent kažkiek įprasminti savo patirtį. Vienas iš pagalbos būdų galėtų būti dalyvavimas moksliniuose tyrimuose apie gedulą po artimojo savižudybės. Tyrimai rodo, kad nusižudžiusiųjų artimieji, dalyvaujantys moksliniuose tyrimuose, dažnai jaučiasi prisidedantys prie pagalbos kūrimo kitiems, panašią netektį patiriantiems žmonėms ir tai padeda netekties įprasminimo paieškose.

 

Vilniaus Filosofijos fakulteto Suicidologijos tyrimų centre šiuo metu yra vykdomas tyrimas su tikslu geriau suprasti, kokios yra asmenų, išgyvenusių sutuoktinio (-ės)/partnerio (-ės) savižudybę, patirtys, susijusios su dvasingumu. Jeigu jums teko išgyventi savo gyvenimo partnerio (-ės) ar sutuoktinio (-ės) savižudybę ir jaučiate, kad galėtumėte papasakoti apie šią netektį bei su dvasingumo ir/arba religingumo klausimais susijusius išgyvenimus, kviečiame jus apie tai pasikalbėti anonimiškai, gyvo arba nuotolinio susitikimo metu.

Jeigu sutiktumėte dalyvauti šiame tyrime, galite susisiekti su tyrėja Austėja Agniete Čepuliene elektroniniu paštu austeja.cepuliene@fsf.vu.lt arba šiuo telefono numeriu +37067808242. Jeigu žinote, kam šis kvietimas dalyvauti tyrime galėtų būti aktualus, labai prašome juo pasidalinti.

Katryna Spangelytė ir Austėja Agnietė Čepulienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Broniaus Bagdono knygos „Pagėgių krašto kaimai. II dalis“ sutiktuvės Stoniškiuose

Spalio 23 d., stoniškiečiai ir buvę gyventojai, šiuo metu gyvenantys Klaipėdoje, Kaune, rinkosi į jaukiai papuoštą Stoniškių seniūnijos kultūros namų salę. Įvykis neeilinis – pristatoma jau antroji stoniškiečio kultūrininko, pedagogo, literato Broniaus Bagdono surinktos kraštotyrinės medžiagos pagrindu išleista knyga ,,Pagėgių krašto kaimai“ 2 dalis. Pernai, Pagėgių savivaldybės kultūros centro pastangomis, buvo išleista pirmoji leidinio dalis, o šįmet suspėjome išleisti ir antrąją. Didžiausias dėmesys ir pagarba buvo skirta garbaus amžiaus knygos autoriui. Vilniaus folkloro ansamblis „Labingis“ (vad. Milda Ričkutė) savo dainomis,

Norite atrodyti jaunai ir visuomet pasitikėti savimi? Pradėkite nuo rankų… 

Darbo sauga yra labai svarbi, todėl turime darbe ir ne tik elgtis atsakingai. Renkantis darbo drabužius, reikia atkreipti dėmesį į patogumą, prigludimą prie kūno ir palaikymui skirtą temperatūrą. Svarbios drabužių medžiagos ir dizainas padės prisitaikyti prie visų reikalingų įrankių. Renkantis darbo batus, svarbu pasirinkti tinkamą batų dydį ir patogumo lygį, taip pat pasirinkti batus, tinkamus ilgalaikiam nešiojimui.  Turime atkreipti dėmesį ir į savo rankas darbe Svarbu nepamiršti pasirūpinti savo rankomis drėkinamuoju kremu. Jis gali apsaugoti nuo saulės, drėkinti ir apsaugoti

Produktyvumo priešai darbe

Darbo vieta turi skatinti produktyvumą, bet neįmanoma tikėtis, kad darbuotojas taip jausis visas 8 darbo valandas. Deja, tikrovėje darbuotojai išbūna tikrai darbingi vos kelias valandas. Užsitęsus darbui iš namų taip pat pastebėta, kad darbingumas krito. Kokie dalykai labiausiai trukdo susikaupti darbui? Asmeninės žinutės ir pokalbiai. Nebent tai rimtas atvejis, darbo metu telefonu geriau nesinaudoti. Net kelios minutės asmeninei žinutei ar pokalbiui atima iš jūsų produktyvumo. Darbo metu apsiribokite tik komunikacija, reikalinga darbui, o asmeninius reikalus stenkitės palikti iki darbo pabaigos.

Kokybiškos nerūdijančio plieno jungtys

Reikalingos nerūdijančio plieno jungtys, kitos metalo vamzdžių izoliacinės dalys? Pas specializuotus tiekėjus rasite labai daug ir įvairių sau tinkamų. Jungtys iš nerūdijančio plieno yra tvirtos ir patikimos, užtikrina  vamzdžių sandarumą ir gali būti pritaikytos pagal jūsų specifinius pramonės poreikius. Apie visa tai – toliau šiame straipsnyje.   Nerūdijančio plieno privalumai Nerūdijantis plienas yra vienas iš patvariausių ir aplinkos sąlygoms atspariausių metalų, kuriuo galima pasikliauti. Nerūdijančio plieno jungtys atsparios korozijai, jos užtikrina visokeriopą vamzdžių apsaugą ir sandarumą, todėl sistemos veikia sklandžiai,

Taip pat skaitykite