Artėjant šildymo sezonui ekspertai primena apie gaisrų pavojų: ką būtina žinoti?

Nors šiemet džiugina išties vasariškas rugsėjis, neišvengiamai artėja šaltesni orai ir šildymo sezonas. Jo metu kiekvienais metais padaugėja patalpose kylančių gaisrų, kurie pridaro didelių nuostolių.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė skaičiuoja, kad šiemet dėl ugnies sukeltų žalų įmonės klientams jau išmokėta apie 1,2 mln. eurų išmokų. Ši suma neabejotinai išaugs, nes, kaip pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, dažniausia gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastimi išlieka netinkama krosnių, dūmtraukių, židinių ir kitų kietojo kuro šildymo įrenginių eksploatacija.

Per šildymo sezoną – 1500 gaisrų

A. Gudžiausko teigimu, per šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose vidutiniškai kyla apie 1500 gaisrų. 2022-2023 metų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį šis skaičius siekė 1420. Iš jų daugiau kaip tūkstantis kilo būtent dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros ir eksploatacijos.

„Kartu su neatsakinga elektros prietaisų eksploatacija ir neatsargiu gyventojų elgesiu šildymo sistemos nepriežiūra metai iš metų išlieka pagrindinėmis gaisrų namuose priežastimis. Tai reiškia, kad tinkamos prevencijos priemonės didelės dalies gaisrų leistų išvengti“, – sako A. Gudžiauskas.

M. Čebelienė pažymi, kad gaisrų metu patirti nuostoliai dažniausiai siekia nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Ekspertės teigimu, gaisras yra viena skaudžiausių nelaimių ne tik finansiškai, bet ir emociškai, nes gyventojai dažnai praranda jiems asmeniškai brangius daiktus, netenka ilgą laiką kurtų ir puoselėtų namų – jau nekalbant apie gaisro sukeliamą išgąstį ir psichologinį šoką.

„Pastebime, kad gaisrų metų patiriami nuostoliai tampa vis didesni. Tai yra susiję su tuo, kad gyventojai namuose sukaupia daugiau turto, dėl ugnies netenka brangesnių daiktų, o taip pat su aukšta infliacija, dėl kurios padidėja remonto ir namų atstatymo kaštai. Dėl to siekiant sumažinti finansines rizikas savo namus svarbu apdrausti pakankama apimtimi. Visgi visų svarbiausia – laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių ir tinkamai prižiūrėti krosnis, dūmtraukius, katilines ir elektrinius šildymo prietaisus“, – sako M. Čebelienė.

Šildymo sezonui pataria ruoštis iš anksto

A. Gudžiauskas pabrėžia, kad šildymo sezonui svarbu ruoštis iš anksto. Jo teigimu, neretai gyventojai šildymo prietaisus prisimena tik tuomet, kai orai gerokai atvėsta ir reikia skubiai pradėti šildytis.

„Prieš pradedant šildymo sezoną būtina išvalyti ne tik kieto kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Taip pat svarbu atlikti bandomąjį kūrenimą, malkas į krosnį dedant mažais kiekiais ir stebint, ar šildymo sistemoje nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus defektus reikia nedelsiant pašalinti“, – sako A. Gudžiauskas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialisto teigimu, šildantis kietuoju kuru ar elektriniais prietaisais taip pat labai svarbu laikytis esminių saugumo taisyklių, kurias gyventojai neretai pamiršta. Visų pirma, šalia šildymo įrenginio neturėtų būti laikomos degios medžiagos ir daiktai. Be to, šildymui turėtų būti naudojamas tik sausas kuras ir tik toks, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Krosnies įkūrimui negalima naudoti degiųjų skysčių.

„Taip pat svarbu, kad grindys prieš pakurą būtų apsaugotos nedegiomis medžiagomis, o visa šildymo sistema įrengta griežtai laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kūrenant krosnį svarbu per anksti neuždaryti sklendės, nes patalpose gali pradėti kauptis žmonių gyvybei pavojingos smalkės. Galiausiai, patalpose, kuriose kūrenama krosnis, negalima be priežiūros palikti vaikų“, – sako A. Gudžiauskas.

M. Čebelienė pažymi, kad daugėja gaisrų, kylančių nuo elektrinių šildymo prietaisų. Anot draudimo ekspertės, reikėtų pasirūpinti, kad elektriniai šildytuvai nesiliestų prie užuolaidų, sienų ar baldų, būtų jungiami į tvarkingus elektros lizdus ar prailgintuvus. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad į vieną elektros jungtį nėra sujungiamą per daug galingų įrenginių.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite