Artėjančiuose prezidento rinkimuose aiškėja lyderiai

Jau gegužės mėnesį Lietuva rinks naują prezidentą. Jis tikrai bus naujas, kadangi Dalia Grybauskaitė trečiosios kadencijos siekti paprasčiausiai negali pagal nustatytus įstatymus.

Jei prieš pastaruosius dvejus rinkimus dabartinė prezidentė buvo laikoma dabartinė šalies vadovė, tai dabar situacija kitokia. Apklausos ir prognozės išskiria tris ryškius lyderius, tačiau yra neatmetamos ir kitų kandidatų galimybės.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kandidatus laimėti 2019-ųjų rinkimus.

Lyderiu laikomas ekonomistas Gitanas Nausėda

Ilgus metus SEB banko vyriausiojo patarėjo pareigas užėmęs ekonomistas Gitanas Nausėda su prezidento postu siejamas jau ne vienerius metus. Buvo spėjama, kad jis šio posto sieks dar 2014-aisias, tačiau tuomet G. Nausėda veikiausiai pabūgo D. Grybauskaitės konkurencijos.

Visgi, apklausos visuomet leido suprasti, kad jei G. Nausėda galiausiai kandidatuos, jis bus vienas rimčiausių kandidatų. Kol kas apklausos šiam kandidatui itin palankios, be to itin sėkmingai šį kandidatą vertina ir „Betsafe“ lažybininkų statymai.

G. Nausėda į rinkimus eina be partijų paramos. Ilgą laiką jis buvo siejamas su Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais (TS-LKD), tačiau galiausiai jis atsisakė dalyvauti partijos išankstiniuose rinkimuose. Tokiu būdu jis siekia pritraukti į savo rinkėjų gretas ir tuos rinkėjus, kurie už konservatorius nebalsuoja.

Miestai ir jaunimas už Ingridą Šimonytę?
Buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė – vienintelė prezidento posto siekianti moteris. Ji laimėjo TS-LKD vidinius rinkimus, kai tiesiog sutriuškino diplomatą Vygaudą Ušacką.
Apklausos I. Šimonytei taip pat gana palankios. Tiesa, jos reitingai buvo itin aukšti tuomet, kai ji paskelbė apie savo dalyvavimą, tuo tarpu dabar didelio kilimo jau kurį laiką nėra.
Spėjama, kad šią kandidatę palaikys jaunimas bei pasiturintys miestų gyventojai. Kita vertus, pasak politologų, jai koją gali pakišti faktorius, jog daug kas Lietuvoje nemėgsta konservatorių ir tiesiog principingai nebalsuoja nei už šią partiją, nei už jos kandidatus.

Rimtos premjero Sauliaus Skvernelio galimybės
Saulius Skvernelis apie kandidatavimą prezidento rinkimuose pranešė bene paskutinis. Visgi, kad premjeras dalyvaus šiuose rinkimuose kalbos sklido jau seniai.

Šio politiko reitingai aukštumose buvo prieš dvejus metus, bet dabartinės jo galimybės taip pat vertinamos puikiai. Pagal apklausas S. Skvernelis atsilieka nuo dviejų jau minėtų kandidatų, tačiau pagrindiniai jo rinkėjai turėtų būti pensinio amžiaus žmonės, be to kaimų ir miestelių gyventojai. Realu, kad G. Nausėdos ir I. Šimonytės rinkėjai persipins tarpusavyje, todėl labai realu, kad S. Skvernelį antrajame rinkimų ture mes išvysime.

Po didžiojo trejeto – Arvydas Juozaitis
Arvydas Juozaitis nėra žinomas jaunajai kartai, tačiau žmonės, menantys sąjūdžio laikus, jį puikiai atsimena. Nepriklausomybės akto signataras ilgą laiką buvo dingęs iš Lietuvos politinio žemėlapio, bet 2018-ųjų vasarą pradėjo savo rinkiminę kampaniją.

Filosofas A. Juozaitis rinkimų greičiausiai nelaimės, tačiau beveik neabejojama, kad jam turėtų atitekti visai solidus rinkėjų procentas.

LSDP kelia Povilą Andriukaitį
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) į prezidentus iškėlė Europos Sąjungos komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį. Šis politikas taip pat greičiausiai nelaimės prezidento rinkimų, bet tikrai gali atimti dalį balsų iš kitų kandidatų.

Įdomu tai, jog pats kandidatas tiki, kad jam rinkimai gali susiklostyti itin sėkmingai. Galbūt tai atneš sėkmę?

Kiti kandidatai pasiduoti taip pat neketina
Į prezidentus taip pat bando eiti Naglis Puteikis, Mindaugas Puidokas, Valentinas Mazuronis ir net Petras Gražulis. Jų reitingai maži, bet kaip sakoma – niekada negali žinoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite