Ar važiuosime legendiniu traukiniu „Rytų Ekspresas“?

geležinkeliu

Priekulės geležinkelio stotis.

Tviskanti prabanga, gurmaniškas meniu, įspūdingi vaizdai pro langą, elegantiškos damos ir ponai… Būtent taip įsivaizduojame kelionę įžymiuoju traukiniu „Rytų Ekspresas“. Toks traukinys keliauja tarp Paryžiaus ir Stambulo. Ar toks traukinys gali kursuoti ir Lietuvoje?

Būtent tai ir siekė išsiaiškinti projekto „Didysis Lietuvos geležinkelio žiedas“ iniciatoriai.

„Traukinys ir jo techninės galimybės yra svarbu, tačiau ne mažiau svarbu, ar mes turime ką parodyti turistams“, – sako projekto iniciatorius Udrius Armalis. Tokių kelionių metu turistai ne tik mėgaujasi lėta kelione ir prabanga, bet ir keliauja į ekskursijas, susipažįsta su šalia esančiomis istorinėmis ir kultūrinėmis įžymybėmis.

Bene įspūdingiausias geležinkelio ruožas – per Pagėgius ir Šilutę

Projekto iniciatorių nuomone „Rytų ekspreso“ traukinio kelionei Lietuvoje labiausiai tinkamas yra Klaipėda – Šiauliai – Pagėgiai –Šilutė – Klaipėda ruožas. Šis ruožas – vienas iš įspūdingiausių Lietuvoje. Keliaujant juo važiuojama per įžymųjį Lyduvėnų geležinkelio tiltą, pralekiama per skirtingas istorines epochas ir kertama keletą, jau buvusių, valstybių sienų.

Bet, kaip ir kiekvienas darbas, taip ir šis turi savo pradžią. O pirmas būtinas darbas – rasti visas istorines stotis ir stoteles bei įvertinti, kurios gi iš jų gali sudominti turistus.

Geležinkelis Klaipėda – Šiauliai – Pagėgiai – Klaipėda statytas įvairiu istoriniu periodu. Taip ruožas nuo Šilėnų iki Kužių statytas caro laikais, ruožai Šilėnai – Laugsargiai, kaip ir Bajorai – Kretinga statyti I pasaulinio karo metu, o ruožas Kretinga – Kužiai – jau pirmos Nepriklausomybės metu.

Visgi sudėtingiausia senųjų stočių ir stotelių paieška buvo ruožuose Pagėgiai – Laugsargiai ir Pagėgiai – Klaipėda – Bajorai. Šie ruožai statyti Prūsijos valdymo laikotarpiu, tad informacijos apie stotis ir stoteles  reikėjo ieškoti ir Vokietijos archyvuose.

Gal norėtumėt pamatyti Klampynę

Būtent šiame ruože rasta daugybė nuostabių istorijų. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad dabartiniai Kukorai iš tiesų yra Kurkoraičiai? O Dituvos stotelė ne tik kad šiuo metu yra kitoje vietoje, bet ir iki karo vadinosi Ditava? Tačiau įdomiausią istoriją turi dabartiniai Giruliai – ši stotelė kelis kartus keitė pavadinimą. Pirminis šios stotelės pavadinimas buvo Girininkija (Försterei (Memel)), vėliau pervadinta į Klampynę, ir tik vėliau tapo Giruliais. Didžiausią nuostabą sukėlė pavadinimas Klampynė. Ir tik atvertus istorinius šaltinius išaiškėjo šio pavadinimo kilmė.

Miškus aplink dabartinę Klaipėdą sodino komercijos tarybos narys Johann Adolph Klempow. Būtent jo rūpesčiu Klaipėda turi puikų mišką, kuris ne tik saugo miestą nuo užpustymo smėliu, bet ir yra puiki miestiečių ir miesto svečių poilsio zona. Tad argi nebūtų nuostabu, jei būtent Girulių geležinkelio stotelė butų pervadinta į Johann Adolph Klempow stotelę?

Visgi, šio projekto metu liko neįminta ir keletas mįslių, pavyzdžiui, ar Klaipėdoje buvo Švyturio (Leuchtturm) stotis? Daug klausimų kilo ir bandant išsiaiškinti stoteles tarp Tauragės ir Batakių (Ežerona, Ąžuolynas)  – kiek jų ten iš tiesų buvo ir kokiose vietose. Tad šias mįsles reikės įminti kitų tyrinėjimų metu.

Yra ir sudegusių geležinkelio stotelių

Ar šiuo metu istorinės stotys ir stotelės gali pritraukti „Rytų ekspreso“ turistus? Ir taip ir ne, nes deja, laikas iš tiesų negailestingas senoms stotims – tik nedaugelis iš jų gali didžiuotis savo pirmykščiu grožiu. Labiausiai šiame ruože yra nukentėjusios medinės stotelės – viena iš jų sudegusi, kita – visiškai apleista.

Vis dėlto yra ir nemažai stočių ir stotelių kurios spindi pirmykščiu grožiu, o kai kurie geležinkelio pastatai nuostabiai restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui.

Beje, vykstant šiuo geležinkelio maršrutu galima gerėtis ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, bet ir aplankyti sutvarkytus kultūros ir paveldo paminklus. Vienas iš tokių objektų, kuris įsikūręs prie pat geležinkelio ir traukia turistus jau šiandien, – tai Plungės dvaras.

Ar Lietuvoje gali važinėti įžymusis „Rytų ekspresas“? Atsakymas: „Taip“. Ir tai tik priklauso nuo mūsų pačių norų ir pastangų. Galbūt vieną dieną tai ir įvyks?

Na, o jeigu norite virtualiai susipažinti su visais galimais būsimo „Rytų ekspreso“ sustojimais ar juos aplankyti, jums tereikia internete susirasti adresą: https://www.superkeliones.lt/didysis-lietuvos-gelezinkelio-ziedas/

Šį projektą rėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Dėkojame už šios idėjos palaikymą!

Informaciją pateikė Udrius Armalis

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite