Ar vaikžudystės šmėkla neklaidžioja po Šilutės rajoną?

Sausio 2-osios naktį Saviečių kaime (Kėdainių r.) 36 metų tėvas išvijo iš namų 26 metų basą sugyventinę, ketverių bei šešerių metų amžiaus vaikai nenukentėjo, o dvejų metų berniukas ir keturių mėnesių mergaitė buvo sumesti į šulinį…

Kražiuose lapkritį nužudytos socialinės darbuotojos atminimą uždegusios žvakutę pagerbė ir Šilutės socialinių paslaugų centro darbuotojos.

Kražiuose lapkritį nužudytos socialinės darbuotojos atminimą uždegusios žvakutę pagerbė ir Šilutės socialinių paslaugų centro darbuotojos.

Šalia šulinio uždegtos žvakutės – kaip ir lapkritį Kražiuose, Kelmės rajone, kur teistas nuolat girtaujantis vyras, būdamas neblaivus, nužudė 4 moteris, iš jų vieną 52 metų socialinę darbuotoją. Žvakelės užgeso, kraupus nužudymas blėsta iš atminties, niekas nepasikeitė: socialinės darbuotojos, beje, šį pavojingą darbą Lietuvoje dirba tik moterys, ir toliau gyvena baimėje bei tykant pavojui: jų kasdienybė susidurti su alkoholikais, psichikos ligoniais, žiaurumu, smurtu. Tačiau į socialines darbuotojas vėl atsigręžta po vaikžudystės Kėdainių rajone. Kas ir ko nepadarė, kas dirbo blogai, kas kaltas, ką daryti? Ne nelaimės dieną, bet po visų šventinio savaitgalio dienų prasidėjo valdžios surengti pasitarimai ir „priemonės“.
Ar bus 25-a institucija?
Vyriausybinė komisija iki vasario vidurio parengs privalomą tvarką, kaip savivaldybėse reikia dirbti su socialinės rizikos šeimomis. Siūloma įsteigti vaiko teisių apsaugos inspekciją – gali būti jau 25 institucija, ginanti vaikus. Iš Seimo pasigirdo, kad reikia ne naujos institucijos, bet daugiau galių ir lėšų esamoms. Seniūnai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, savivaldos socialinės paramos, vaiko teisių apsaugos skyriai, socialines paslaugas teikiančios kitos įstaigos dirba tik darbo dienomis. Turi seniūnijos po vieną socialinį darbuotoją, kuris rūpinasi tik socialinės rizikos šeimomis, kurių tenka globoti po keliolika, nors realu būtų dirbti tik su keliomis. Retenybė, kad šie socialiniai darbuotojai turėtų tarnybinį transportą. Nors savivaldybėms perdavus skirstyti pašalpas, kompensacijas už vandenį, šildymą ir kt., rajonai ir miestai giriasi sutaupę milijonus eurų, nesteigiama nei daugiau socialinių darbuotojų etatų, nei didinamos jų menkos algos, nei perkama transporto, apsaugos priemonių. Pasigirdo siūlymų, kad smurto artimoje aplinkoje bylos būtų išnagrinėtos per trumpą laiką, kad pageidaujantiems gydytis nuo alkoholizmo būtų kompensuojami vaistai.
Faktas: į socialinės rizikos šeimas, kur girtaujama beveik nuolat, kur smurtaujama irgi beveik nuolat, bet kuriuo paros metu, visada, kai tik kviečiama, vyksta tik policija, greitoji medicinos pagalba ar ugniagesiai gelbėtojai. Šios struktūros budi visą parą. Visos kitos biurokratų struktūros sujuda tik atsitikus nelaimei ir tai – tik darbo dieną, darbo valandomis.
580 Šilutės rajono vaikų gyvena 258 socialinės rizikos šeimose, girtaujančiose ir smurtaujančiose. Kokios, pavyzdžiui, buvo jų kalėdinės ir naujametinės šventės?
2015 metų pabaiga Šilutės rajone
Gruodžio 21 d. policijos įvykių suvestinėje paskelbta, kad Petrelių kaime (Saugų sen.) sūnus smurtavo prieš motiną, Kugelių kaime (Juknaičių sen.) vyras sulaužė sugyventinei ranką. Laisvės alėjoje (Šilutėje) vyras smurtavo prieš sugyventinę. Juškaičių kaime (Gardamo sen.) neblaivus vyras puolė brolį. Juknaičiuose neblaivus vyras peiliu dūrė broliui į pilvą. Knygnešių g. (Šilutėje) neblaivus vyras už plaukų tąsė ir mušė žmoną, smūgis teko ir sūnui. Pašiliškių kaime (Gardamo sen.) vyras kumščiu trenkė dukrai. Švėkšnoje vyras mušė sugyventinę. Gruodžio 29 d. Kalkiškės kaime (Švėkšnos sen.) vyras kumščiu daužė ir už plaukų tąsė sugyventinę, pagaliu į galvą trenkė sugyventinės motinai. Kintuose vyras kakta trenkė žmonai per veidą ir sulaužė nosį…
Naujametinio savaitgalio įvykiai: 2 promiles įpūtusi moteris Rusnėje po konflikto peiliu į nugarą dūrė 46 metų vyrui. Stadiono g. (Šilutėje) vyrą mušė sugyventinės brolis, galbūt lūžo žandikaulis. Rusnės g. (Šilutėje) vyras mušė ir spardė sugyventinę. Drebulių kaime (Švėkšnos sen.) vyras sugyventinę mušė ranka ir du kartus į galvą tvojo pagalve…

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė jau neįsitikinusi, kad Šilutės rajono 258-iose socialinės rizikos šeimose augantys 580 vaikų yra visiškai saugūs.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė jau neįsitikinusi, kad Šilutės rajono 258-iose socialinės rizikos šeimose augantys 580 vaikų yra visiškai saugūs.

Ko siekiama?
Šilutės r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vedėja Indra Pranaitienė informavo, kad jeigu Lietuvoje vaikų priežiūrai būtų taikomi tokie reikalavimai kaip Norvegijoje, panašu, kad mūsų rajone iš šeimų reikėtų paimti 580 vaikų – tiek jų auga 258-iose socialinės rizikos šeimose.
Lietuvoje yra 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose auga 20 tūkst. vaikų. I. Pranaitienė teigia, kad, atvykusi į girtaujančių smurtautojų namus, policija gali ir privalo paimti iš tos aplinkos vaiką ir perduoti jį Saugų vaikų globos namams. Toliau (darbo metu) rūpintųsi Vaiko teisių apsaugos skyrius: ieškotų vaiko giminių, susisiektų su seniūnija, mokykla, medikais ir t. t. Darbo dienomis iš neblaivių tėvų vaikus paima ir VTAS darbuotojos. Tačiau, anot I. Pranaitienės, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija siekia, kad vaikas kuo ilgiau būtų auginamas šeimoje, kad daugėtų šeimai teikiamų socialinių paslaugų, paramos. Neaiškus tikslas, kurio siekiama.
Esą VTAS miestų ir rajonų savivaldybėse nuolat sulaukia kaltinimų: blogai, kad vaiką paėmė iš šeimos, blogai, kad neapėmė ir atsitiko nelaimė. Šilutės policija po iškvietimų į šeimas dėl smurto artimoje aplinkoje informuoja VTAS, kuri kaupia informaciją apie tą šeimą, prireikus vyksta į ją ir sprendžia, ar šeimą įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, ar jai būtinas lankantis socialinis darbuotojas. Kitas informacijos šaltinis – seniūnai, seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai, Savivaldybės Socialinės paramos skyrius, medikai. Būna ir pavienių skambučių, tačiau I. Pranaitienė teigia, kad apie skriaudžiamus vaikus kartais praneša kaimų gyventojai, o mieste to nėra.
I. Pranaitienė ir skyriuje dirbančios 5 specialistės rūpinasi vaikų globa, įvaikinimu, atstovauja vaikams teismuose ir t.t. Jeigu gavus informacijos nustatoma, kad šeima nesirūpina vaikais, girtauja, VTAS siūlo Savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu įtraukti šeimą į socialinės rizikos šeimų sąrašą, o po to šia šeima jau rūpinasi socialiniai darbuotojai. Jie šeimą lanko, sprendžia, kaip šeimai išleisti gaunamas pajamas, kad vaikai nebūtų alkani, pataria, moko tvarkytis ir t.t. Girtavimas, deja, nėra lengvai sustabdomas.
Pernai iki spalio pradžios Šilutės policija gavo 784 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, tai 200 daugiau negu 2014 metų analogišku laiku, tačiau pradėti tik 136 ikiteisminiai tyrimai, daugelis smurtautojų su nukentėjusiais susitaikė…

Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis dėl plintančio girtavimo ir smurto Lietuvą pavadino balansuojančia ant ribos.

Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis dėl plintančio girtavimo ir smurto Lietuvą pavadino balansuojančia ant ribos.

„Balansuojame ant ribos“
Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis informavo, kad pernai VTAS darbuotojos darbo metu iš girtaujančių ir smurtaujančių šeimų gal penkis kartus buvo atvežę vaikų, policija nakties metu – du kartus. „Balansuojame ant ribos? Visa Lietuva balansuoja ant ribos. Tiek alkoholizmo, smurto, kad neįmanoma nieko pakeisti. Dabar rajone yra vaikų globos namai, yra kur tuos nelaimingus vaikus atvežti, o juk ką tik buvo šaukta, kad vaikų globos namai jau nereikalingi, juose blogai… Ką daryti?“ – klausimu pokalbį užbaigė E. Judeikis.
Lietuva yra trečioje vietoje po Moldovos ir Baltarusijos pagal suvartojamo alkoholio kiekį, net Rusija jau atsidūrė labiausiai girtaujančių valstybių ketvirtoje vietoje. Tokius duomenis paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 84

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite