Ar vaikai mokysis namie, nelankydami mokyklos?

Ketvirtadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ketino pateikti Seimui Švietimo įstatymo pataisą, kurioje siūloma įtvirtinti ugdymosi šeimoje galimybę.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarų grupės įregistruotam Švietimo įstatymo papildymo projektui, vaikui būtų sudarytos galimybės mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t. y. ugdytis šeimoje.

Įstatyme siūloma numatyti, kad vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje. Pasirinkus ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pasirinkta mokykla abipusiu sutarimu pasirašytų mokymo sutartį.

Mokykla, prieš sudarydama mokymo sutartį, galėtų patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas ir įvertinti vaiko raidos bei žinių lygį. Tam ji galėtų pasitelkti reikalingus specialistus. Mokykla, su kuria būtų pasirašyta mokymo sutartis, teiktų vaikui konsultacijas, aprūpintų jį mokomąja medžiaga, vertintų jo pažangą ir pasiekimus, užtikrintų socializacijos poreikį.

„Tokiu būdu būtų suteikta daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi formą ir sudarytos palankios sąlygos jo savarankiškam mokymuisi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Mokymosi procese būtų naudojamos informacinės komunikacijos priemonės, vaikai turėtų galimybę naudotis mokyklos biblioteka ir pan. Toks mokymosi būdas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams labiau įsitraukti į vaikų mokymą“, – tikina projekto autoriai.
Anot jų, visuomenėje vyksta objektyvūs pokyčiai: vis daugiau tėvų dirba lanksčiu grafiku, nori įsitraukti į vaikų ugdymą ir pašalinti jiems nepriimtinus mokyklų trukdžius. Informacinių technologijų plėtra suteikia mokiniams didesnes galimybes naudotis švietimo ištekliais ir mokytis pagal lanksčią dienotvarkę.

„Daugumoje Europos šalių mokymasis šeimoje yra leidžiamas ir įteisintas. Mokymasis šeimoje yra įtvirtintas Airijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos konstitucijose. 2017 m. Lenkijoje (37 mln. gyventojų) mokymosi šeimoje būdu mokėsi 14 tūkst. mokinių, JK (66 mln. gyventojų) mokėsi 48 tūkst. mokinių. Latvijoje ir Estijoje mokymosi šeimoje būdu mokosi po 100 mokinių (neskaitant besimokančių nuotoliniu būdu). JAV (350 mln. gyventojų) 2016 m. šeimoje mokėsi 2,3 mln. mokinių (3 proc. visų šalies mokinių)“, – rašoma dokumento aiškinamajame rašte.

„Mokyklų sistema netenkina visų individualių mokinių poreikių: mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turėtų būti sudaryta galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę, ugdyti mokinio atsakomybę, savarankiškumą. Mokymasis turi vykti saugioje, mokiniui priimtinoje aplinkoje“, – mano projektą parengę parlamentarai.
Siūloma, kad ugdymosi šeimoje įgyvendinimo, taip pat finansavimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Parlamentarų duomenimis, šiuo metu ugdymasis šeimoje Lietuvoje gali būti aktualus 100–200 mokinių.

Projektą rengė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sudaryta darbo grupė iš Seimo narių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų, Mokymosi šeimoje asociacijos, Lietuvos tėvų forumo, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, VšĮ „Meda project“ atstovų.

Šiuo metu Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybės pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas vaiką lavinti šeimoje.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jeigu rudenį vėl smogtų COVID–19…

Nuspręsta, kad iki rugsėjo Šilutės rajono sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo, socialinių paslaugų ir kitos biudžetinės įstaigos turėtų sukaupti bent dviem mėnesiams būtinų asmens apsaugos priemonių. Kiek jų reikės, informaciją Savivaldybė turės šią savaitę. Tokį sprendimą priėmė liepos 21 d. posėdžiavusi Šilutės rajono ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. COVID-19 virusas tebeplinta, Lietuva, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ruošiasi galimai antrajai susirgimų bangai. Kasdien ir pastaruoju metu skelbiama apie naujus susirgimo atvejus Lietuvoje, tad virusas tebekelia grėsmę,

Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda

Dėl koronaviruso grėsmės paskelbti apribojimai itin pakoregavo automobilininkų planus dalyvauti įvairiose parodose ar sporto renginiuose, nemažai jų teko atšaukti. Tačiau pasibaigus karantinui ne vienas autoklubas ar automobilininkų asociacija suskubo rengti susitikimus. Veiklos penkmetį mininti Gargžduose gyvuojanti asociacija „Garažo raktai taip pat įsilieja į visuomeninę miesto veiklą. Rugpjūčio 22 d. Gargždų 767-ojo gimtadienio proga klubo nariai stengiasi suburti bendraminčius automobilininkus į parodą mieste, po atviru dangumi ir taip paminėti ne tik savo asociacijos sukaktį, bet tuo pačiu pagerbti ir svarbią miesto

Šilutės rajono lengvaatlečiai – ir Pamario krašto, ir Lietuvos čempionai

Pasaulinė koronaviruso pandemija paveikė kone visas sritis, tarp jų ir sportą. Karantino metu Šilutės sporto mokyklos treneriai buvo priversti išeiti atostogų, o sportininkai – mankštintis namuose. Į liepą buvo nukelta daugybė varžybų, Lietuvos ir Europos čempionatai, kuriuose šiuo metu kiekvieną savaitgalį dalyvauja ir Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos sportininkai. Džiugu tai, kad lengvaatlečių užsispyrimo laimėti nepalaužė koronavirusas – įvairiuose čempionatuose lengvaatlečiai ir toliau pelno prizines vietas. Apie Šilutės sporto mokyklos lengvaatlečių pergales, jų galimybes „Pamarys“ kalbėjosi su lengvosios atletikos trenere

Tūkstančiai žmonių atrado Šilutę: vyko tradicinė ėjimo šventė

Nuo šeštadienio ryto Šilutės centre, greta nuostabaus Hugo Šojaus dvaro, rinkosi aktyvaus laisvalaikio ir sveikatingumo entuziastai iš visos šalies. Juos čia subūrė tradicinis, nemokamas ėjimo renginys „IKI Ėjimo varžybos 2020“. 10,5 kilometrų renginio maršrutas nusidriekė Šilutės gatvėmis ir parkais, unikalioje renginio apsipirkimo erdvėje vien už žingsnius buvo parduota dešimtys tūkstančių vaisių, daržovių bei kitų produktų, o jauniausią ir vyriausią ėjimo entuziastus skyrė net 85-eri metai. „Nereali diena Šilutėje! Turėjome daugiau nei 10 startų – dalyviai startavo grupelėmis po kelis šimtus.