Ar užteks milijonų mokytojų algoms?

Šilutės rajono mokytojai jau gauna atlyginimus už rugsėjo mėnesio darbą pagal turimus etatus. Pažadėti papildomi milijonai eurų savivaldybėms pervesti gerokai vėluojant.

Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė spalio 2 d. „Pamariui“ patvirtino, kad mokytojų atlyginimams didinti dar šiemet savivaldybėms pažadėta paskirstyti per 17 mln. Eur, kitais metais ir vėliau – gerokai didesnes sumas.
„Tų pinigų dar nėra. Nežinome, kiek jų gausime, kada sulauksime“, – kalbėjo B. Tekorienė. Spalio 9 d. vedėja informavo, kad Savivaldybė gavo 206 300 eurų. Esą paskirstyta ne 17 mln. Eur, bet daugiau. Apie pažadėtus papildomai dar 10 mln. Eur kol kas B. Tekorienė nieko nežino, galbūt juos Švietimo ir mokslo ministerija dalins vėliau.
„Už rugsėjo mėnesio darbą mokytojai jau gavo padidintus atlyginimus, jie išmokėti iš rajono biudžete švietimui skirtų lėšų. Gavus papildomai skirtųjų, jų turėtų užtekti ir šių metų padidintiems atlyginimams ir priemonėms įsigyti“, – informavo B. Tekorienė. Jos nuomone, jeigu mokykloje sumažėjo mokinių, klasių komplektų, vadinasi, sumažėjo ir pamokų, nukentėjo ir kai kurių pedagogų darbo krūvis. Tokiu atveju šie pedagogai negali tikėtis ir stipriai padidintos algos. „Pamarys“ vis praneša, kad Šilutės rajone mokinių sumažėja kasmet. Prieš rugsėjo 1–ąją šiemet laukta 4818 mokinių, tačiau prasidėjus mokslo metams jų susirinko dar keliomis dešimtimis mažiau.
Mokytojų atlyginimai neturi vėluoti
Taip spalio pradžioje paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija. Esą pirmąją spalio savaitę pedagogams pradedami mokėti pirmieji šiais mokslo metais atlyginimai, suskaičiuoti pagal naują – etatinio darbo – užmokesčio modelį. Jau visos mokyklos švietimo registre patvirtino mokinių skaičius, pagal kuriuos skaičiuojami atlyginimai. Savivaldybės iždo lėšų gaus spalio pradžioje ir perves mokykloms. Šiuo metu mokyklos turi pakankamai lėšų, tad atlyginimus gali mokėti be trukdžių.
Lyginant su praėjusiais metais, mokytojų darbo užmokesčio fondas vidutiniškai didėja 12 proc. Praėjusiais metais visą darbo krūvį, t. y. 36 val. per savaitę, turėjo tik 5 proc. šalies pedagogų, net 30 proc. mokytojų dirbo mažesniu nei pusės etato (18 val. per savaitę) krūviu. Nuo rugsėjo mokytojai gaus atlygį ir už visas atliekamas veiklas, tad apmokamų valandų gausėja, tačiau nebūtinai susidarys visas etatas. Tikslus mokytojų ir jų etatų skaičius taps žinomas šį mėnesį, kai tik savivaldybės švietimo registrui pateiks statistines ataskaitas.
Vydūno gimnazijoje
Šilutės Vydūno gimnazijos direktorė Marina Stirbienė „Pamariui“ sakė, kad rugsėjo 20 d. jų įstaigoje mokėti avansai, o iki spalio 10 d. – atlyginimai už rugsėjo mėnesio darbą. Gimnaziją lanko 390 gimnazistų, yra 42 mokytojai, tarp jų – ir turintys antraeilių pareigų. Direktorės nuotaikos optimistinės, nors teko su kolektyvu ilgai ir daug tartis, jau viskas suguldyta į naujus dokumentus: mokytojas gali susipažinti su savo darbo krūviu ir kitomis veiklomis, kurios surašytos jam skirtame apraše. Gimnazijoje buvo ir šiemet yra 15 klasių komplektų. Jeigu kam vienos kokios pamokos, kitos neliko, nes mokiniai ir renkasi kai kurių dalykų pamokas, gimnazijos administracija pedagogams pasiūlė rinktis iš 10-12 naujų veiklų, pavyzdžiui, įvairių projektų įgyvendinimas, renginių organizavimas, kokios nors veiklos kuravimas ir t. t. Kas norėjo, ėmėsi papildomai veiklų ir atlyginimas nesumažėjo, kas norėjo pailsėti, veiklų nepasirinko. Anot direktorės, tų veiklų buvę tiek pasiūlyta… Nemažai gimnazijos pedagogų atlyginimas už rugsėjį siekia 1000 Eur neišskaičiavus mokesčių, daugiau negu pusės gimnazijos mokytojų krūvis viršija vieną etatą. M. Stirbienė pastebėjo, kad kolektyvo žmonės gauna įvairios informacijos, bendrauja su kolegomis iš kitų Šilutės ar Lietuvos mokyklų, pasigirsta lyginimų, kad ten moka daugiau… Nepaisant diskusijų, atmosfera gimnazijoje esanti darbinga.
Pamario pagrindinėje mokykloje
Į Pamario pagrindinę mokyklą rugsėjo pradžioje atėjo 814 mokinių, tai tik vienu mažiau negu pernai. Dirba 64 mokytojai, antraeilininkų nėra, išskyrus neformalaus ugdymo specialistus. „Atlyginimų mažėjimo nėra, o didėjimas – įvairus: 10, 40, 50 eurų. Jeigu mokytojo krūvis nemažėja, alga – irgi. Gal 9 mokytojams paskaičiuota per 1000 eurų neišskaičiavus mokesčių. Anot kolegų, tai nėra atlyginimų padidinimas, tai tik tas pats kitaip pavadinta…“ – sakė direktorius Jonas Bendžius.
Jeigu mokytojas turi didelį krūvį, jo atlyginimas išaugo 60-70 Eur. Yra du laisvi etatai. J. Bendžius neslėpė, kad rugsėjį tematė dokumentus, juos kūrė, tvarkė, skaičiavo, o mokymo reikalai liko nuošaliau. „Tapau buhalteriu, popierių rašytoju… Labai rūpi mokymo reikalai, ten man svarbiau, o laiko nebelieka“, – apgailestavo J. Bendžius.
Kaimo mokyklose
Usėnų pagrindinė mokykla rudenį sulaukė 107 mokinių, dabar liko 102. Direktorė Liucija Jasevičienė sakė, kad dirba 18 mokytojų, trečdalis – antraeilininkai, kurie vaikus moko 2-3 mokyklose. Jeigu Usėnų mokykloje mokytojas dirba pirmaeilėse pareigose, jis dar turi pamokų ir kitose mokyklose – taip gyvena daugiau negu pusė Usėnų pagrindinės mokyklos pedagogų.
„Buvo baimės, nepasitikėjimo, bet jau esame pasiruošę mokėti iš naujo paskaičiuotus atlyginimus. Trims mokytojams uždarbis sumažėjo, nes sumažėjo krūvis. Kitiems atlyginimai padidėjo nuo 1 iki 100 eurų. Keturi mokytojai gauna per 1000 eurų neišskaičiavus mokesčių – tai pradinių klasių, lietuvių kalbos ir matematikos. Kas dirba 2-3 mokyklose, irgi susirenka atlyginimą. Nėra blogai, tik įvairių formalumų buvo labai daug, vis baugu, kad ką nors būsime padarę blogai. Turime įvairių naujų veiklų: prailginto darbo grupę, darbo grupę mokyklos veiklai tobulinti ir kita. Mokytojai rinkosi šių ir kitų papildomų veiklų ir algos nenukentėjo“, – sakė direktorė L. Jasevičienė.
Vilkyčių pagrindinėje mokykloje yra 165 mokiniai, 25 mokytojai, pusė iš jų – antraeilininkai. Mokyklos direktorė Inga Kirkickienė sakė, kad mokytojų atlyginimai padidėjo, jeigu pamokų kam sumažėjo, prisidėjo įvairių veiklų. Per 1000 eurų, neišskaičiavus mokesčių, gauna 4 mokytojai, yra gaunančių ir 1070 Eur, 900 Eur. Kas dirba ne tik Vilkyčių mokykloje, jų atlyginimas – sudėtinis. „Dėl atlyginimo pykčio nekilo, siūlėme mokytojams įvairių veiklų, jeigu pamokų sumažėjo, tarėmės, derinomės, mes bėdų neturime“, – sakė I. Kirkickienė.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite