Ar Šilutės kapinėse reikalingas kolumbariumas?

Jau į spalio pabaigą Šilutės miesto dvejose kapinėse žmonės tvarkė artimųjų kapus. Ypač daug žmonių su gėlėmis, žvakelėmis čia traukė artėjant Vėlinėms, Mirusiųjų pagerbimo dienai. Kaip puošti kapavietes? Ar gyvas gėles keisti dirbtinėmis, ar kapą apstatyti dešimtimis žvakučių?

Šilutėje kalbinti gėlių ir krepšelių pardavėjai, šiaip sutikti miestelėnai norėtų pokyčių kapinėse.

Eina garbaus amžiaus močiutė iš Šilutės turgaus, abiejose rankose nešdama į maišelius sudėtas dvi žydinčias geltonžiedes chrizantemas. Lynoja, vėjas. „Nešiu pasodinti į kapus“, – gal 70 metų perkopusi močiutė dar kelis šimtus metrų taip keliaus iki savo buto, lips laiptais į ketvirtą aukštą, o šiek tiek atgavusi jėgas pėstute kulniuos į Šilutės kapines.

„Mano žmogus ten atgulė. Vaikai, anūkai – visi užsieniuose. Kas jam gėlę pasodins? Tik aš…“ – sakė sukdamasi nuo vėjo šuorų. Pasidomėjus, kodėl pirko gyvas gėles, kai visur aplinkui prikrauta gražių dirbtinėmis gėlėmis išpuoštų su eglišakėmis supintų krepšelių, ji atsakė, kad gyva gėlė kaip gyvas prisiminimas, o kainos visų panašios – tai 3 ar 5, net 10, 15 eurų prašo už tą dirbtinį. Kai kur gyvos chrizantemos net pigiau atsieina.

„O jau koks jų grožis… Man tai geltonos prie širdies, baltų, rausvų, kitokių yra ir su dideliais žiedais, ir smulkiais. Ilgai rinkausi, sulyti spėjau“, – pašnekovei pritilus, radau progą paklausti, ką mananti apie mirusiųjų palaikų deginimą, kai artimieji parsiveža pelenus urnoje, net ir į žemę nebekasa. Tam skirti kolumbariumai, kur sudeda urnelę ir uždengia plokšte su pavarde bei gyvenimo datomis. „Štai ką pasakysiu. Per amžius laidojo į duobę. Kapas lieka, gėlę turi kur pasodinti. Dabar jau tokios mados atėjo… Jau ne, man apie tai nė nekalbėkite. Degintų? Net šiurpas ima. Nei kitam to linkėčiau, nei pati norėčiau“, – ir nuėjo net neatsisveikinusi.

Ko tik nebūna

Žinomas Šilutės krašto mokytojas Algirdas Navickas su žmona Birute artimųjų kapus lanko Tytuvėnuose ir Šilutėje. „Visko daug prikrauta, į tas dirbtines gėles negaliu žiūrėti“, – sakė Birutė, o jos vyras pridūrė, kad dėmesys yra gyva gėlė, užtenka ir vienos. Tėvų, senelių ir kitus kapus jie papuošė pasodinę po vieną gėlę, padėjo žvakučių.

Priminus, kad Šilutės dvejos kapinės jau užima beveik 12 hektarų, naujosiose (8,6 ha) vietos laidoti beliko gal porai metų, tad teks jas plėsti vėl imant gretimo miško. Gal reikėtų statyti kolumbariumą? „Seniai reikėjo. Tikrai ir labai reikia“, – pašnekovai ištarė vienu balsu. Jų nuomone, ir vietos esą, kapinėse tiek gražios erdvės, kai medžiai iškirsti.

Tačiau A. Navickas įsitikinęs, jog reikia paisyti velionio paskutinės valios ir laidoti taip, kaip jis pats pageidavo. Tekę būti laidotuvėse, kai dar gyvas žmogus buvo viską surikiavęs ir pasiruošęs iškeliauti Amžinybėn. „Tiek šilumos. Be raudų, pompastikos“, – prisiminė A. Navickas, o Birutė pridūrė, kad sunku būti laidotuvėse, kai velionį karste glosto, bučiuoja… „O kitas priėjęs apžiūri, koks kostiumas, ar batai nauji…“ – prisiminė A. Navickas ir ne pačias geriausias laidotuvių akimirkas.

Atėjo į madą kapą plokštėmis užkloti. „Kad neprisikeltų…“ – liūdnai tarė A. Navickas, netrukus pridūręs, jog dabar, kai daug žmonių išvažiavę į užsienį, retai gali kapus aplankyti, prižiūrėti, gal ir gerai, kad piktžolynai neužželia. Šilutiškiai svarstė, kad nebe retenybė, kai iš giminės belieka vienas žmogus. Kas po jo mirties tais kapais besirūpins?

Dėl paminklų, deja, į protą dar neateita. Dideli, brangūs. Yra ir ne vieną dešimtį tūkstančių kainuojančių, yra ir pigesnių. Galima rinktis. Esą Vilniuje teko matyti stiklinių paminklų su įvairiais raštais…

„Turėtų būti nustatyta vienoda tvarka visiems“, – sakė šilutiškiai, sutikdami, kad laidotuvės, paminklas, kapo puošimas yra gyvųjų rungtynės, kas brangiau, daugiau, išskirtiniau už kitus…

Pasiūla – didelė

Dirbtinių gėlių ir eglišakių krepšelius laisvalaikiu daranti ir Šilutėje juos pardavinėjanti Irma sakė, kad kainos svyruoja nuo 3 iki 15 eurų. Perka. Ir jaunesni žmonės, o viena vyresnio amžiaus moteris net tris nupirkusi. „Pagal piniginę… Dėl kainos nesipiktina. Mano krepšeliai su tikromis eglišakėmis, ne vien dirbtinės gėlės. Gyvos gėlės po šalnų nuvysta, o šis krepšelis ilgai bus gražus“, – sakė moteris, taip pat pritarianti, kad kapinės Lietuvoje vis plečiamos, labai tiktų statyti kolumbariumus. „Aš esu už tai, kad vietą taupytume. Iš Tytuvėnų atvykau, ten likęs senelės kapas. Tik tiek…“ – sakė 35 metų moteris, kuri mano, kad laimingi yra tie, kurie turi sveikatos.

Įvairių spalvų ir smuklių bei stambių žiedų chrizantemas pardavinėjantis vyras nustebino kainomis – nuo pusantro euro ir daugiau. „Patys auginame, nepardavinėjame iš kitų nupirktų, todėl ir kaina tokia. Galima rinktis. Va tik 3 eurai, jeigu 4 žiedai – 3,5 euro. Esu iš Tauragės rajono. Tai mūsų šeimos verslas“, – sakė Saulius, kurio nuomone, iki kolumbariumų dar nepriaugome.

„Gal ir būtų geriau, nes daug žmonių išvažiavę iš Lietuvos, palaikus parveža kremuotus urnose. Nelieka kam ir kapus prižiūrėti. Turiu tokių pažįstamų. Tos plokštės ant kapų, manau, slaviškos tradicijos. Turiu tėvų kapus, uošvių. Mes visada sodiname tik gyvas gėles. Dvi, keturias“, – pasakojo Saulius.

Šilutiškė Eugenija pardavinėjo trijų spalvų chrizantemas, pasodintas viename indelyje. Tokius daigelius pirkusi, pati užauginusi. Vazonėlis kainuoja 3, 4, 5 eurai. Gyvena Traksėdžiuose, sode ir augina įvairias gėles: begonijas, surfinijas ir kt. Pavasarį turi našlaičių, jų irgi žmonės perka kapams puošti. Jos padarytų krepšelių su dirbtinėmis gėlėmis kainos – 8, 10 eurų.

„Apie kolumbariumą nieko negaliu pasakyti, nes yra kapinėse palaidoti mūsų tėvai, ir mūsų vieta bus ten. Kai iš užsienio parsiveža artimųjų palaikus urnose, gal įkasa kapuose šalia savo artimųjų. Daug kas ir dabar taip daro. Būna kaip ir šeimos kapas. Turiu tris kapus. Puošiu savo užaugintomis gyvomis gėlėmis“, – pasakojo šilutiškė.

Įvairių spalvų viržių vazonėliai – irgi kapų gėlės. Anot juos pardavinėjusios moters, labiau renkasi baltus.

Jolanta iš Žemaičių Naumiesčio pasakojo, kad augina ne tik gėlių, bet ir daržovių. Pati taip pat  puoš kelis kapus, tačiau tik gyvomis gėlėmis. Jas ir daržoves auginti – sunkus verslas, pajamos ne tokios, kokių norėtųsi, o darbo tenka įdėti daug.

Gražių chrizantemų Šilutėje pardavinėjo ir iš gėlininkystės bei daržininkystės ūkio Žalpių kaime atvykęs Arūnas. Vera priminti, kad Linos ir Arūno Šedžių ūkis šiemet Šilutės rajono „Metų ūkio“ konkurse laimėjo trečiąją vietą. Jų gėlių kainos – kuklios: 2, 4 eurai už vieną baltažiedę chrizantemą. Šilutėje vėjuotą ir lietingą dieną prekyba buvo vangi, tačiau nemažai žmonių gėlių atvažiuoja į jų sodybą. Pasak Arūno, pardavinės ir prie kapinių. Ten nuperka daug, patogu, nei nešti toli, nei vežti. Šiemet vien chrizantemų užauginę apie pusę tūkstančio kelmelių.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų