Ar Savivaldybės tarybos nariai sąžiningai moka mokesčius?

Šilutės r. savivaldybė šiemet planavo gauti 18 mln. 54 tūkst. eurų pajamų, pusmečio planas įvykdytas 98,5 proc. – negauta 265 tūkst. eurų planuotų pajamų arba apytiksliai vieno milijono Lt. Gyventojų pajamų mokesčių surinkimo planas įvykdytas 94,4 proc. – negauta 394 tūkst. eurų įplaukų.

„Pamarys“ domisi, kiek pajamų gavo ir kiek mokesčių yra sumokėję patys Savivaldybės tarybos nariai, taip pat asmenys, norėję patekti į vietos valdžią.
Kovo 1 d. vykusiuose savivaldos ir mero rinkimuose kandidatai į rajono Tarybą bei merus deklaravo 2013 m. turtą ir pajamas, prieš pakartotinius birželio 21 d. vykusius rinkimus deklaracijos keitėsi – šįkart kandidatai į vietos valdžią nurodė 2014 metų turtą ir pajamas.
Pajamos gali būti net keliolikos rūšių: iš turto nuomos ar jį pardavus, iš versle gauto pelno, atlyginimai, nedarbingumo pašalpos, pensijos, dovanotos lėšos, draudimo išmokos, gautos pensijų fondo lėšos ir kt. Beveik visos pajamos yra apmokestinamos, išskyrus draudimo išmokas, pensijas, pašalpas, daugiau negu 5 metus turėtą ir parduotą turtą.
Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje paskelbtą viešą informaciją pateikiame 25 Šilutės r. savivaldybės tarybos narių (įskaitant merą) per praėjusius metus gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių duomenis. Pirmauja konservatorius Zigmantas Jaunius, AB Lietuvos draudimo Vakarų regiono vadovas verslo klientams – jo metinės pajamos sudaro 158 684 Lt, sumokėta net 20 302 Lt mokesčių.
Antras pagal deklaruotų pajamų ir sumokėto pajamų mokesčio dydį – socialdemokratas Algis Bekeris, UAB „Įtampa“ direktorius: 111 611 Lt pajamų ir 16 742 Lt sumokėtų mokesčių. Trečias pagal šiuos rodiklius – Šilutės urėdas Vaidas Bendaravičius, atstovaujantis partijai Tvarka ir teisingumas: 94 805 Lt pajamų ir 13 666 Lt sumokėtų mokesčių.
13 518 Lt mokesčių yra sumokėjusi Šilutės kredito unijos vadovė Genovaitė Kimbrienė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė. Meras Vytautas Laurinaitis pagal sumokėtų mokesčių sumą yra penktas: 12 312 Lt. Kitas sąraše – mero bendrapartietis, UAB „Žibai“ direktorius Steponas Kazlauskas, sumokėjęs 11 023 Lt mokesčių.
Pateikiame kitų politikų sumokėtų mokesčių sumas: S. Šeputis – 8853 Lt, R. Stonkus – 7737 Lt, A. S. Nausėda – 7678 Lt, T. Budrikis – 7541 Lt, L. Uselienė – 7441, A. Gečas – 7173 (abu pastarieji dirba mokyklose), A. Jakas – 7015 Lt, R. Ambrozaitis – 6726 Lt, S. Tamašauskienė – 6158 Lt, V. Pozingis – 5890 Lt, A. Pupšys – 4779 Lt, V. Kainovaitis – 4633 Lt, A. Kubaitis – 4494 Lt, V. Pavilonis – 3996 Lt. D. Žebelienė – 3617 Lt, V. Gečas – 774 Lt.
Paskutinis sąraše atsidūręs Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Vidmantas Gečas – veterinarijos gydytojas, dirbantis UAB „Pamario veterinarija“, deklaruoja gavęs 25 333 Lt pajamų ir sumokėjęs… 774 Lt mokesčių. Šios bendrovės direktorius, irgi veterinarijos gydytojas, Šilutės r. veterinarijos gydytojų asociacijos pirmininkas konservatorius Arūnas Kurlianskas deklaruoja 37 867 Lt pajamų ir 0,00 (!) sumokėtų mokesčių.
Yra dar du rajono Tarybos nariai, nemokėję jokių mokesčių: socialdemokratas Algirdas Balčytis (metinės pajamos – 66 731 Lt), LR liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Jatautas (22 770 Lt pajamų).
Valstybinės mokesčių inspekcijos kalbinta specialistė situaciją komentavo kukliai: „Žinome, kad yra tokia UAB „Pamario veterinarija“, ten dirba minimi veterinarijos gydytojai, o kodėl vienas sumokėjęs labai menkus mokesčius, kitas – jokių, paaiškinti negaliu“.
Nei suprasi, nei paaiškinsi...
Panagrinėjus kandidatų į Savivaldybės tarybą turto ir pajamų deklaracijas, nesuprantamų ir nepaaiškinamų duomenų yra namažai. Štai ūkininkas deklaruoja gavęs 960 Lt pajamų ir nemokėjęs jokių mokesčių. Įmonės savininkas skelbia per metus gavęs 6122 Lt pajamų ir sumokėjęs 8 Lt mokesčių…
UAB „Tima“ direktorius Petras Juraška deklaruoja 236 214 Lt pajamų ir 35 072 Lt sumokėtų mokesčių. Saulius Malinauskas, UAB „Baltijos marmuras“ direktorius, – 219 871 Lt pajamų ir 30 866 Lt sumokėtų mokesčių.
O štai konservatorių sąraše į vietinės reikšmės garsenybes besiveržiantis asmuo skelbia neturįs jokio turto, jokių santaupų nei banke, nei namuose, gavęs 2938 Lt pajamų ir sumokėjęs 37 Lt mokesčių. Ir neatrodo badaujantis, sulysęs, apskuręs vargšelis, tačiau koks griežtas kitų kritikas, pamokslautojas ir blogybių ieškotojas…
Kitas ūkininkas skelbia 15 595 Lt pajamų ir nė cento – sumokėtų mokesčių. Individualios įmonės savininkė nurodo 60 137 Lt pajamų ir sumokėtą 9000 Lt mokesčių sumą. Šeimos galva, UAB savininkas deklaruoja gavęs 8200 Lt pajamų ir sumokėjęs 12 Lt mokesčių, žmona – 10 871 Lt pajamų (yra motinystės atostogose) ir 0,00 Lt mokesčių, šeima augina 4 vaikus.
Kai kas nenurodė net kur ir ką dirba, turto ir santaupų – nuliai, pajamos – 2790 Lt, sumokėta mokesčių – 11 Lt. Kitas irgi „pamiršęs“ paminėti, kuo užsiima, deklaruoja 41 209 Lt pajamų ir 146 Lt sumokėtų mokesčių. Garsus UAB valdybos pirmininkas, tiesa, į rajono Tarybą neišrinktas, gavęs 148 088 Lt pajamų ir sumokėjęs 6492 Lt mokesčių.
Analizuoti į rajono valdžią patekusių ir norėjusių patekti turtus, pajamas, mokesčius tolygu kaip skaityti dektektyvą ar anekdotus. Štai garsi įvairia veikla jauna moteris, turinti vaikelį, nenurodo jokios darbovietės, tačiau žeria gausybę įvairių visuomeninių pareigų ir skelbia per metus tegavusi 5426 Lt pajamų bei sumokėjusi 387 Lt mokesčių.
Pora gydytojų deklaruoja: 254 082 Lt pajamų ir 33 939 Lt sumokėtų mokesčių, 110 159 Lt pajamų ir 14 869 Lt mokesčių.
Kieno sąskaita gyvenama?
Šviesios atminties Horstas Kubutaitis, gyvenęs ir mokesčių srityje dirbęs Vokietijoje, kažkada viešėdamas Šilutėje pasakojo, kad Vokietijoje mokesčių sąžiningai nemokantis asmuo tampa nepatikimu, nepageidaujamu ir negerbiamu. Mat jei nori gyventi savo valstybėje, naudotis mokesčių mokėtojų lėšomis sukurta gerove – vaikų darželiu, mokykla, universitetu, kultūros, socialinės sferos įstaigomis, sporto ir kita infrastuktūra, visu kitu geru, – privalai prisidėti tą gerovę kuriant.
Kyla įtarimas, kad Lietuvoje galima nemokėti mokesčių, galbūt apgaudinėti valstybę ir net veržtis į valdžią tvarkyti viso rajono reikalų. Ar tai gali būti suderinama?
Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės, gaunančios didžiausias sumas gyventojų pajamų mokesčių, dalies jų netenka. Šiemet Vilnius dėl šių mokesčių perskirtymo neteks 191 mln. eurų, Kaunas – 10 mln., Klaipėda – 8 mln. eurų. Šie 209 mln. eurų yra perskirtomi toms savivaldybėms, kurios neišgyvena – daugelyje iš 60 savivaldybių lėšos, gautos perskirstant gyventojų pajamų mokesčių įplaukas, sudaro net penktadalį jų biudžetų, o trijose – net ketvirtadalį. Remiamos savivaldybės nerodo paskatų ieškoti savarankiškų savo ekonominės, finansinės ir socialinės padėties gerinimo būdų, nes, pagerėjus situacijai, negautų perskirstymų gyventojų pajamų mokesčių. Pernai buvo nustatyta, kad Vilniaus biudžetui tenka 48, Kauno – 94, Klaipėdos – 86 proc. gyventojų pajamų mokesčių, visoms kitoms savivaldybėms – 100 proc. arba visi, surinkti konkrečios savivaldybės teritorijoje. Tad rajono valdžia turėtų būti labai suinteresuota geriau surinkti gyventojų pajamų mokesčius, o visų pirma – patys Tarybos nariai turėtų būti pavyzdingi mokesčių mokėtojai.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite