Ar pieno ūkiai šią vasarą begamins pašarus?

Nuo balandžio 1 d. Europos Sąjungoje naikinamos pieno kvotos. Lietuvos pieno kvota buvo 1,7 milijono tonų pieno. Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos manymu, pieno kvotų panaikinimas gyvulių augintojams nieko gero nežada.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda paaiškino, kad pieno kvotų sistema Europoje buvo sukurta ir įvesta 1984 metais. Tai savotiškas pieno produktų rinkos reguliavimo mechanizmas. Pieno kvotos ledo ūkininkams numatyti kiek pieno produktų galima pagaminti, išlaikant už ją tam tikro lygio kainas.
Kaip jau minėta, nuo balandžio 1 d. pieno kvotos ES šalyse panaikintos. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas dėl to įžvelgia didelį pavojų pieno gamintojams. Ir taip mažos pieno kainos (šiuo metu temokama apie 17-18 centų už kilogramą pieno) gali dar sumažėti. Anot A. Nausėdos, didėjanti pieno produkcijos paklausa pasaulyje naudinga tam pasiruošusiems ir gamybinius pajėgumus išvysčiusiems senųjų Europos Sąjungos valstybių pieno gamintojams, kuriuos didelėmis išmokomis dar remia ir valstybė. Tuo tarpu mažų pieno kainų, sankcijų ir paskolų nustekentam Lietuvos pieno ūkiui gali būti labai sunku atsilaikyti prieš kitų šalių konkurenciją.
„Kas mūsų laukia, sunku pasakyti. Kurie suspėjo atsinaujinti techniką ir išbristi iš skolų, dar gali kurį laiką išsilaikyti. Kokius 5 metus, kol pasens technika ir technologijos. Spaudžiamiems paskolų šiuo metu labai sunku. Kvotų panaikinimo pasekmes pajusime už kokių metų, o šienapjūtė jau šią vasarą parodys, ar žmonės rengiasi ir toliau laikyti gyvulių, ar palikę pievas nešienautas, pamažu trauksis iš gamybos“, – kalbėjo A. Nausėda.
Šiuo metu Šilutės rajonas pirmauja Lietuvoje pagal melžiamų karvių skaičių (jų turime apie 13 tūkst.) ir yra trečioje vietoje (34 tūkst.) pagal bendrą laikomų galvijų kiekį. Taikydamiesi prie rinkos ir bandydami apsisaugoti nuo netikėtų jos svyravimų, vis daugiau ūkininkų laiko mišrias bandas, augindami ne tik pieninius, bet ir mėsinius galvijus. Pasak A. Nausėdos, apsėklinus karvę mėsinių galvijų sperma, jau pirmoje kartoje gaunamas tinkamas mėsai mišrūnas, o sulaukus 6 kartos, veislė praktiškai išgryninama. Vis daugiau laikoma mėsinių negrynaveislių arklių, ritualiniam skerdimui tinkamų galvijų.
„Tiek ekonominė, tiek politinė padėtis pakankamai nestabili, kad būtų galima kurti ilgalaikes prognozes. Tačiau pagal tai, kas vyksta dabar, pagrindo optimizmui nedaug. Neužmirškime, kad vidutinis mūsų rajono ūkininko amžius yra 58 metai. Norinčio ūkininkauti jaunimo nedaug“, – kalbėdamas apie gyvulininkystės perspektyvas mūsų rajone sakė Alfredas Nausėda.
Abejoja ateitimi
Skirvytės kaime (Rusnės sen.) ūkininkaujanti Snieguolė Radvinskienė apskritai abejoja gyvulininkystės ateitimi ir baiminasi, kad netektų parduoti ūkio. Beveik 100 galvijų laikanti moteris dėl panaikintų pieno kvotų neįžvelgia nieko bloga, nors turėjo jos turėta kvota viršijo 200 tonų pieno per metus. Ją labiau neramina bendra Žemės ūkio situacija.
„Nežinau, kodėl tas pieno kvotas taip sureikšmino. Melžiame ir viskas, nelabai suprantame, kaip gali atsiliepti pieno kvotų panaikinimas. Nebent sustiprėtų kitų šalių pieno gamintojų konkurencija, bet kas tą pieną į Lietuvą veš, kai tokia pirkimo kaina“, – mąstė S. Radvinskienė. Ji jau beveik 25 metus tiekia pieną bendrovei „Žemaitijos pienas“, kuri moka tiek pat, kiek ir kiti pirkėjai. Moteris patenkinta tuo, kad skirtingai negu kai kurie kiti pieno pirkėjai „Žemaitijos pienas“ apie būsimas pirkimo kainas informuoja mėnesio pradžioje, tad gali paskaičiuoti, kiek už jį gausi. Ji sako, kad iki Rusijos sankcijų visai neblogai buvę – apie 30 ct už pieno kilogramą mokėjo. O kad tokios kainos sugrįžtų!..
Nors skolų neturi, o ūkyje dirba tik šeimos nariai, Snieguolė Radvinskienė sakė, kad jokio pelno negauna. Kai sumoka už viską, pinigų lieką tik pragyvenimui. Į ką nors investuoti tapo nebeįmanoma.
„Kokia mūsų šalies žemės ūkio ateitis, neaišku. Nėra jokios vizijos. Jeigu taip tęsis, Lietuvoje žemės ūkio neliks. Bent jau gyvulininkystė išnyks. Paukščiukus geriau saugoti, negu gyvulius auginti. Jeigu bus dar blogiau, parduosime ūkį. Rusnėje jau vienas ūkininkas savo gyvulius pardavė lenkams. Parduosime ir gyvensime kaip visi, kurie neūkininkauja. O gaila, kad tokie dalykai darosi. Žmonės nusipirko technikos, auga jaunų ūkininkų karta. Dabartinės supirkimo kainos mus vėl nubloškė į tokią pat padėtį, kokioje buvome, prieš stodami į Europos Sąjungą“, – apgailestavo moteris.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Joo

    Tik kaimo tundros taip mąsto. Eurosojuznikai tikrai priveš ir tikrai dvigubai pigesnio perteklinio pieno , ir be nuostolių pigiai parduos. Eurosojuznikai kantriai palauks, ir dvigubas ar didesnis pelnas jiem grįš tada, kai tokios kaip Radvinskienė Lietuvoje išskers karves ir nebegalės išarti ganyklų. Tuomet laisvai ir nevaržomai jie galės į Lietuvą tiekti aukšta kaina, bet prastos kokybės pieną. Nes Lietuvos būrai vistiek turės kaip nors pramisti.

Komentuoti: Joo Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.