„Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (samdomų darbuotojų), dirbusių visą mėnesį, pajamos šiemet padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 734 Eur iki 805 Eur Lyginant su praėjusių metų antru ketvirčiu. Pajamų padidėjimą savo algos lapeliuose turėjo pamatyti trys iš penkių (60 proc.) dirbančiųjų.

Lėmė ne tik MMA
Antrąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ įplaukų suma buvo maždaug dešimtadaliu didesnė negu per tokį pat 2016 m. metų laikotarpį. Tai rodo, kad padidėjo ir apdraustųjų socialiniu draudimu pajamos. „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, nors dažniausiai didėjo su minimalia mėnesio alga (MMA) susietos algos, vis dėlto darbo užmokestis didėjo labiau negu padidėjo MMA.
„Tai galėjo nulemti ir stipresnė konkurencija dėl darbuotojų, ir geresnės verslo sąlygos, leidžiančios mokėti didesnius atlyginimus, ir, tikimės, didesnis nepakantumas šešėliui“, – teigia J. Varanauskienė.
Dažniau negu kiti pajamų didėjimą turėjo patirti mažiausių pajamų gavėjai – tie, kurių darbo užmokestis susietas su MMA. Tam daugiausia įtakos turėjo padaryti pernai liepą nuo 350 Eur iki 380 Eur (arba 8,6 proc.) padidinta MMA. Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
Beveik pusė (48 proc.) žmonių, kurių darbo pajamos pernai buvo didesnes negu vidutinis darbo užmokestis (VDU), antrą šių metų ketvirtį taip pat gavo bent 5 proc. didesnes pajamas, 28 proc. – tokias pačias, kaip anksčiau, o 23 proc. – bent 5 proc. mažesnes negu atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
„Sodros“ atstovės nuomone, tai, kad daugelis žmonių sako nejaučiantys jokio pajamų padidėjimo, gali reikšti keletą dalykų:
darbo pajamos, nors ir padidėjusios, išliko labai mažos, ypač matant, kaip brangsta kai kurie maisto produktai ar paslaugos; gyventojai neteikia reikšmės tokiam padidėjimui – juk „minimumas“ nepasikeitė; dalis pajamų gaunama „vokelyje“, todėl padidinus MMA, realios pajamos galėjo ir nepadidėti (kiek padidėjo deklaruojamos pajamos, tiek sumažėjo „vokelyje“ mokama algos dalis).
Kita vertus, net jei buvo padidintos tik deklaruojamos (bet ne realios) pajamos ir jos pasiekė ar perkopė MMA ribą, tokių žmonių socialinės garantijos – teisė gauti senatvės pensiją – vis vien išaugo.
Mažiausių pajamų gavėjų mažėja
Darbo užmokestis vis dėlto didėja labiau negu tik susietas su nauju MMA dydžiu. Per metus MMA (įvertinus jos padidinimą) ir mažesnes pajamas gaunančių dirbančiųjų dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 proc.
Pasak J. Varanauskienės, kitos prielaidos didinti darbo užmokestį – didėjanti konkurencija dėl darbo jėgos ir geresnės ekonominės sąlygos. Analizuodama, kokiomis ekonominės veiklos rūšimis besiverčiančiose įmonėse darbo užmokestis padidėjo dažniau, ekspertė teigia nustačiusi, kad tai – nebūtinai tos veiklos, kurioms būdinga pigiausia darbo jėga (pavyzdžiui, mažmeninė prekyba ar įvairios paslaugos), ar finansavimas iš valstybės biudžeto (priešgaisrinė tarnyba, bibliotekos, muziejai, ligoninės).
„Tarp ekonominių veiklos rūšių, kur santykinai didesnės darbuotojų dalies pajamos padidėjo, radome tokias, kur įmonės sėkmingai dirba ir vietos, ir tarptautinėse rinkose bei konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Galima paminėti orlaivių ir erdvėlaivių remonto bei techninės priežiūros, nebuitinių aušinimo ir vėdinimo įrenginių, buitinių elektrinių aparatų ir prietaisų gamybos veiklomis užsiimančias įmones. Žinoma, svarbios yra ir darbdavių galimybės išlaikyti brangstančią darbo jėga – šiuo metu tam yra palankus ekonominio ciklo etapas“, – vardija priežastis „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Parengta pagal
„Sodros“ pranešimą