Ar Lietuvos ūkio stogas ir vėl nebus kiauras?

Komentuoja Laura Galdikienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė

Didžiųjų pasaulio ekonomikų duomenys ir toliau nuvilia, tarptautinės institucijos mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes, o pagrindiniai centriniai bankai atsisako galimybių šiemet didinti palūkanas.

Kovo pabaigoje JAV ilgalaikių ir trumpojo laikotarpio obligacijų pajamingumo skirtumas pirmą kartą nuo 2007 m. tapo neigiamas – paprastai tokia situacija laikoma išankstiniu JAV recesijos ženklu. Tuo pat metu saugiomis laikomų Vokietijos 10 m. trukmės obligacijų pajamingumas pirmą kartą po trejų metų atsidūrė neigiamoje zonoje – kitaip sakant, investuotojai sutinka sumokėti už tai, kad paskolintų Vokietijos vyriausybei. Gali būti, kad pasaulio ekonomika susiduria tik su laikinais sunkumais ir atslūgusios rizikos suteiks ekonomikos augimui naują impulsą. Tačiau jei pasaulio ekonomikoje iš tiesų ima tvenktis debesys, ar nebus taip, kad Lietuva pasitiks juos vėl kiauru stogu?

Lietuvos ekonomika kol kas stebina atsparumu. Apdirbamosios gamybos, eksporto bei mažmeninės prekybos apimtis ir toliau sparčiai auga, įmonių ir vartotojų lūkesčiai tebėra ypač dideli. Vis dėlto viešose diskusijose pasigirsta ir nerimo gaidelių – baiminamasi, kad, pasaulio ekonomikai vis labiau šlubuojant, maža ir atvira Lietuvos ekonomika taip pat neišvengs kluptelėjimo. Nerimas yra suprantamas, nes praėjusios krizės prisiminimai dar gyvi daugelio lietuvių ir šalies verslo atstovų atmintyje. 2009 m. BVP smuko 15 proc., atlyginimai sumažėjo, sumenkus mokestinėms pajamoms valstybei teko mažinti kai kurių sričių finansavimą, didinti mokesčių tarifus, per šalį nusirito įmonių bankroto banga, nedarbui kitais metais šoktelėjus iki 18 proc., daugybė žmonių išvyko ieškoti geresnio gyvenimo svetur.

Žvelgiant šiandienos akimis, akivaizdu, kad anuomet Lietuva pasaulinę krizę pasitiko kiauru stogu. Ekonomika buvo perkaitusi, buvo susiformavę dideli ekonominiai disbalansai, būsto rinkoje buvo išsipūtęs didelis kainų burbulas, o valstybės ir verslo finansiniai rezervai buvo per menki sukrėtimui atlaikyti. Visa tai sustiprino užklupusios pasaulinės krizės neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Vis dėlto situacija šiandien yra iš esmės kitokia nei prieš dešimtmetį. Lietuvos banko ekonomistų skaičiuojamas gamybos atotrūkis rodo, kad šiandien Lietuvos ekonomikos temperatūra, nors ir pakilusi, yra gerokai žemesnė nei 2006–2008 m. Tai, kad šiandien ekonomika auga tvaresniu tempu, rodo ir infliacija, nedaug viršijanti 2 proc. Palyginkime, 2006–2008 m. vidutinė infliacija Lietuvoje siekė apie 7 proc. Tiesa, pastaraisiais metais paslaugų infliacija yra didesnė nei bendroji infliacija ir tai signalizuoja apie padidėjusį spaudimą vartotojų kainų augimui dėl spartaus atlyginimų augimo.

Didėjantis gamybos atotrūkis sudaro sąlygas formuotis ekonomikos disbalansams – jų jau randasi darbo rinkoje, tačiau kitose srityse dar nedaug. Einamoji ir prekybos sąskaitos, kitaip nei per ankstesnį pakilimą, yra subalansuotos – tai rodo, kad Lietuvos vartojimas neviršija galimybių, o eksportas tebėra konkurencingas. Būsto kainos auga lėčiau nei darbo užmokestis, o būsto įperkamumas istoriškai aukštas. Gyventojų ir įmonių įsiskolinimo lygis yra žemesnis nei prieš krizę ir jos metu, be to, jau keletą metų jis yra stabilus. Kredito augimas yra labiau subalansuotas, prie to prisidėjo bankų išmoktos krizės pamokos bei Lietuvos banko įgyvendintos makroprudencinės politikos priemonės. Būtina paminėti, kad fiskaliniai disbalansai taip pat yra sumažėję – tai labiausiai nulėmė fiskalinės drausmės taisyklių sugriežtinimas.

Vis dėlto yra aspektų, kurie gali didinti Lietuvos ekonomikos pažeidžiamumą. Nors šalies eksportas per pastarąjį dešimtmetį tapo gerokai labiau diversifikuotas ir tai didina šalies eksportuotojų galimybes atremti lokalų užsienio paklausos sukrėtimą, išaugęs šalies atvirumas (2007 m. šalies eksportas sudarė apie 50 %, o 2018 m. – jau daugiau kaip 80 % BVP) prisideda prie didesnio ekonomikos pažeidžiamumo dėl plataus masto augimo sulėtėjimo pagrindinėse eksporto rinkose. Be to, ekonomikos pažeidžiamumą gali didinti išaugusi sektorių, labiau priklausomų nuo tarptautinės ekonomikos ciklo svyravimų, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo, reikšmė. 2017 m. vykdant šią veiklą buvo sukurta daugiau kaip 12 proc. pridėtinės vertės (pagal šį rodiklį Lietuva pirmauja ES), prieš dešimtmetį – mažiau nei 10 proc. Šio sektoriaus ateičiai Lietuvoje iššūkių kelia ir griežtėjantis ES reguliavimas.

Prie viešųjų finansų pažeidžiamumo gali prisidėti ir per dešimtmetį nuo 14 iki maždaug 34 proc. BVP išaugusi vadžios sektoriaus skola. Nors ji vis dar yra viena mažiausių ES, prasidėjus ekonomikos sunkmečiui didesnė skola gali prisidėti prie didesnio finansų rinkų nerimo ir valstybės skolinimosi kaina gali išaugti. Tačiau svarbu tai, kad euro įvedimas panaikino iki tol egzistavusią valiutos devalvavimo riziką, tad skolinimosi kaina greičiausiai nepasiektų per ankstesnę krizę regėtų aukštumų. Be to, nors valstybės iki šiol sukaupti rezervai greičiausiai nebūtų pakankami didesniam sukrėtimui atremti, būtina paminėti, kad būdama euro zonos nare Lietuva šiandien turi galimybę pasinaudoti papildomomis priemonėmis, galinčiomis užtikrinti finansinį ir ekonominį šalies stabilumą. Pavyzdžiui, vyriausybė gali gauti pigių paskolų iš Europos stabilumo mechanizmo ar net pasinaudoti ECB intervencijos galimybe, o komercinių bankų likvidumui palaikyti gali būti pasitelkta atitinkama Eurosistemos likvidumo paramos sistema ir panašiai.

Vis dėlto, nors Lietuva ir turi gana gerą „draudimo polisą“ (euro zonos institucinius saugiklius), ji privalo rūpintis savojo stogo tvirtumu. Svarbu užtikrinti, kad ekonomikos temperatūra toliau nekiltų ir nesiformuotų disbalansai, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir kaupti finansinę atsargą. Svarbu tvirtinti ir ekonomikos pamatus, didinant tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijų našumą, investuojant į pažangesnes ar aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias technologijas, gerinant švietimo kokybę, ryžtingai sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą. Nes tik kokybiškai pastatytas visas namas galės atlaikyti ateities audras.

Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,