Ar gali rekordiškai brangti sviestas?

Jeigu pasaulinė pieno gamyba antroje šių metų pusėje sumažės, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti net praėjusių metų rekordus – tikina žaliavinį pieną superkančio kooperatyvo „Pienas Lt“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.

„Pienas LT“ užpernai patyrė 2,4 mln. eurų grynojo nuostolio, pernai – beveik 289 tūkst. eurų. Kooperatyvo vadovas M. Rudaitis teigė, kad finansinius rezultatus nemažai lėmė pasaulinės rinkos faktoriai: padėtis pieno baltymų rinkoje, nugriebto pieno miltelių atsargų pokyčiai, kooperatyvo produkcijos specifika.
Pasak M. Rudaičio, pasaulyje augusios pieno supirkimo kainos paskatino ūkininkus didinti pieno gamybą, dėl to 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį pasaulinis pieno prieaugis tapo pertekliniu.

Brangs pieno produktai?
„Šių metų pirmoje pusėje dėl pieno pertekliaus Europoje ir Amerikoje pasaulinės pieno produktų kainos dar neskubėjo stipriau augti, – sako M. Rudaitis. – Tuomet šalti orai kovo ir balandžio mėnesiais Europoje bei sausros Naujojoje Zelandijoje sumažino pieno gamybos prieaugį. Pieno produktų rinkoje jau vyrauja stabilumo nuotaikos. Jei pasaulinė pieno gamyba sumažės šių metų antroje pusėje, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti ir 2017 metų rekordus“.

Anot M. Rudaičio, didelę įtaką rinkos pokyčiams turi ekonominiai veiksniai, populiacijos augimas, tačiau dar didesnę įtaką daro pieno gamyba, per trumpą laikotarpį sukurianti pasaulinę atsargų perprodukciją ir sudaranti spaudimą pieno baltymų miltelių kainoms kristi.
Papildomai neapibrėžtumo prideda ir besikeičiančios klimato sąlygos bei politiniai prekybos veiksniai.

Prognozuojamas atsigavimas
Per 2017 metus nugriebto pieno milteliai atpigo trečdaliu, o šių metų balandį vidutinė kaina ES pasiekė žemiausią lygį per du dešimtmečius – 1,3 Eur/kg.
„Pienas LT“ vadovo nuomone, galbūt keičiasi ir stambiausių vartotojų sentimentai – didelės nugriebto pieno miltelių atsargos intervenciniuose sandėliuose sensta ir nebekuria konkurencijos naujai gamybai.
„Daugumos ekspertų nuomonės sutampa – baltymų rinkos atsigavimas po 2017 metų bus lėtas ir nesinchronizuotas tarp pagrindinių pieną gaminančių regionų. Lemiamą įtaką turės besitęsiantys nugriebto pieno miltelių pardavimai iš intervencinių sandėlių, pieno prieaugių dydis Europoje ir JAV, kuris priklausys nuo šiuo metu vykstančių sausrų, ir pokyčiai prekybos politikoje“, – komentuoja M. Rudaitis. Tuo tarpu pieno riebalų kainos, ypač sviesto, buvo netolygiai išaugusios, lyginant su pieno baltymų dalimi.
„Pasaulinis pieno riebalų trūkumas ir didelė paklausa JAV, Europoje ir Azijoje nulėmė spartų sviesto kainų šuolį, ypač ES šalyse. Taip pat brango ir visi kiti pieno riebalų dalį turintys produktai, pavyzdžiui, sūriai, nenugriebto pieno milteliai“,– patikino M. Rudaitis.
Nuo šių metų vasario, pasak „Pienas LT“ vadovo, pieno riebalų paklausa vėl atsigauna. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose didmeninės sviesto kainos gegužę jau perkopė 6 Eur/ kg.

Rūta Grigolytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo