Ar gali rekordiškai brangti sviestas?

Jeigu pasaulinė pieno gamyba antroje šių metų pusėje sumažės, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti net praėjusių metų rekordus – tikina žaliavinį pieną superkančio kooperatyvo „Pienas Lt“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.

„Pienas LT“ užpernai patyrė 2,4 mln. eurų grynojo nuostolio, pernai – beveik 289 tūkst. eurų. Kooperatyvo vadovas M. Rudaitis teigė, kad finansinius rezultatus nemažai lėmė pasaulinės rinkos faktoriai: padėtis pieno baltymų rinkoje, nugriebto pieno miltelių atsargų pokyčiai, kooperatyvo produkcijos specifika.
Pasak M. Rudaičio, pasaulyje augusios pieno supirkimo kainos paskatino ūkininkus didinti pieno gamybą, dėl to 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį pasaulinis pieno prieaugis tapo pertekliniu.

Brangs pieno produktai?
„Šių metų pirmoje pusėje dėl pieno pertekliaus Europoje ir Amerikoje pasaulinės pieno produktų kainos dar neskubėjo stipriau augti, – sako M. Rudaitis. – Tuomet šalti orai kovo ir balandžio mėnesiais Europoje bei sausros Naujojoje Zelandijoje sumažino pieno gamybos prieaugį. Pieno produktų rinkoje jau vyrauja stabilumo nuotaikos. Jei pasaulinė pieno gamyba sumažės šių metų antroje pusėje, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti ir 2017 metų rekordus“.

Anot M. Rudaičio, didelę įtaką rinkos pokyčiams turi ekonominiai veiksniai, populiacijos augimas, tačiau dar didesnę įtaką daro pieno gamyba, per trumpą laikotarpį sukurianti pasaulinę atsargų perprodukciją ir sudaranti spaudimą pieno baltymų miltelių kainoms kristi.
Papildomai neapibrėžtumo prideda ir besikeičiančios klimato sąlygos bei politiniai prekybos veiksniai.

Prognozuojamas atsigavimas
Per 2017 metus nugriebto pieno milteliai atpigo trečdaliu, o šių metų balandį vidutinė kaina ES pasiekė žemiausią lygį per du dešimtmečius – 1,3 Eur/kg.
„Pienas LT“ vadovo nuomone, galbūt keičiasi ir stambiausių vartotojų sentimentai – didelės nugriebto pieno miltelių atsargos intervenciniuose sandėliuose sensta ir nebekuria konkurencijos naujai gamybai.
„Daugumos ekspertų nuomonės sutampa – baltymų rinkos atsigavimas po 2017 metų bus lėtas ir nesinchronizuotas tarp pagrindinių pieną gaminančių regionų. Lemiamą įtaką turės besitęsiantys nugriebto pieno miltelių pardavimai iš intervencinių sandėlių, pieno prieaugių dydis Europoje ir JAV, kuris priklausys nuo šiuo metu vykstančių sausrų, ir pokyčiai prekybos politikoje“, – komentuoja M. Rudaitis. Tuo tarpu pieno riebalų kainos, ypač sviesto, buvo netolygiai išaugusios, lyginant su pieno baltymų dalimi.
„Pasaulinis pieno riebalų trūkumas ir didelė paklausa JAV, Europoje ir Azijoje nulėmė spartų sviesto kainų šuolį, ypač ES šalyse. Taip pat brango ir visi kiti pieno riebalų dalį turintys produktai, pavyzdžiui, sūriai, nenugriebto pieno milteliai“,– patikino M. Rudaitis.
Nuo šių metų vasario, pasak „Pienas LT“ vadovo, pieno riebalų paklausa vėl atsigauna. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose didmeninės sviesto kainos gegužę jau perkopė 6 Eur/ kg.

Rūta Grigolytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasaros ir rudens sandūroje Žolinė kviečia susitikti gimines

Rugpjūčio 15-ąją katalikiškas pasaulis švenčia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventę, vadinamą Žoline. Tikintiesiems tai viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių – jos paėmimo į dangų prisiminimas, kai bažnyčiose šventinamos gėlės ir žolynai. Padavimas byloja, kad po Išganytojo Motinos mirties apaštalai budėję prie jos kapo Jeruzalėje. Apaštalas Petras patyręs, jog Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę karstą, Marijos kūno neberadę – karstas buvęs pilnas nuostabiausių gėlių. Didžiausios Žolinės iškilmės švenčiamos bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės

Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu. Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų

Ar eksportuosime lietuvišką medų į Japoniją?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys susitiko su kadenciją baigiančiu Japonijos ambasadoriumi Toyoei Shigeeda, su kuriuo aptarė  žemės ūkio sektoriaus aktualijas, jautienos eksporto plėtrą, taip pat užsiminė ir apie lietuviško medaus eksporto galimybes į Japoniją. „Šiemet Lietuvoje yra gausu medaus ir mūsų bitininkai ieško naujų rinkų, tad viena iš krypčių galėtų būti Japonija“, – kalbėjo žemės ūkio ministras. Šių metų orai geri kaip niekad, jie buvo palankūs medaus derliui. „Man teko paragauti lietuviško medaus per Žagarės vyšnių festivalį, išties geras produktas,

Pasirengimą sezonui pradėjusią „Šilutę“ papildė dar vienas naujokas

Rugpjūčio 13-ąją į pirmąją treniruotę susirinko Šilutės krepšinio komanda ir pradėjo pasiruošimą 2018-2019 metų Nacionalinės krepšinio lygos sezonui. Šiuo metu treneriai visą dėmesį skiria atletiniam pasirengimui, traumų prevencijai ir pluša pagal trenerio Tomo Muniaus sudarytą programą. Šilutės komanda pirmadienį oficialiai papildė Mantas Šerkšnas, kuris praėjusiame NKL sezone rinkdavo po 9,5 taško bei atkovodavo po 3,2 kamuolio, su kuriuo buvo pasirašyta vienerių metų sutartis. Šilutiškiai savo gretose jau turi 11 krepšininkų, du legionieriai (Austinas Pope’as ir Jamillas Powellas) prisijungs prie komandos