Ar gali rekordiškai brangti sviestas?

Jeigu pasaulinė pieno gamyba antroje šių metų pusėje sumažės, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti net praėjusių metų rekordus – tikina žaliavinį pieną superkančio kooperatyvo „Pienas Lt“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.

„Pienas LT“ užpernai patyrė 2,4 mln. eurų grynojo nuostolio, pernai – beveik 289 tūkst. eurų. Kooperatyvo vadovas M. Rudaitis teigė, kad finansinius rezultatus nemažai lėmė pasaulinės rinkos faktoriai: padėtis pieno baltymų rinkoje, nugriebto pieno miltelių atsargų pokyčiai, kooperatyvo produkcijos specifika.
Pasak M. Rudaičio, pasaulyje augusios pieno supirkimo kainos paskatino ūkininkus didinti pieno gamybą, dėl to 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį pasaulinis pieno prieaugis tapo pertekliniu.

Brangs pieno produktai?
„Šių metų pirmoje pusėje dėl pieno pertekliaus Europoje ir Amerikoje pasaulinės pieno produktų kainos dar neskubėjo stipriau augti, – sako M. Rudaitis. – Tuomet šalti orai kovo ir balandžio mėnesiais Europoje bei sausros Naujojoje Zelandijoje sumažino pieno gamybos prieaugį. Pieno produktų rinkoje jau vyrauja stabilumo nuotaikos. Jei pasaulinė pieno gamyba sumažės šių metų antroje pusėje, tikimasi spartesnio pieno produktų kainų augimo, o sviesto kainos gali viršyti ir 2017 metų rekordus“.

Anot M. Rudaičio, didelę įtaką rinkos pokyčiams turi ekonominiai veiksniai, populiacijos augimas, tačiau dar didesnę įtaką daro pieno gamyba, per trumpą laikotarpį sukurianti pasaulinę atsargų perprodukciją ir sudaranti spaudimą pieno baltymų miltelių kainoms kristi.
Papildomai neapibrėžtumo prideda ir besikeičiančios klimato sąlygos bei politiniai prekybos veiksniai.

Prognozuojamas atsigavimas
Per 2017 metus nugriebto pieno milteliai atpigo trečdaliu, o šių metų balandį vidutinė kaina ES pasiekė žemiausią lygį per du dešimtmečius – 1,3 Eur/kg.
„Pienas LT“ vadovo nuomone, galbūt keičiasi ir stambiausių vartotojų sentimentai – didelės nugriebto pieno miltelių atsargos intervenciniuose sandėliuose sensta ir nebekuria konkurencijos naujai gamybai.
„Daugumos ekspertų nuomonės sutampa – baltymų rinkos atsigavimas po 2017 metų bus lėtas ir nesinchronizuotas tarp pagrindinių pieną gaminančių regionų. Lemiamą įtaką turės besitęsiantys nugriebto pieno miltelių pardavimai iš intervencinių sandėlių, pieno prieaugių dydis Europoje ir JAV, kuris priklausys nuo šiuo metu vykstančių sausrų, ir pokyčiai prekybos politikoje“, – komentuoja M. Rudaitis. Tuo tarpu pieno riebalų kainos, ypač sviesto, buvo netolygiai išaugusios, lyginant su pieno baltymų dalimi.
„Pasaulinis pieno riebalų trūkumas ir didelė paklausa JAV, Europoje ir Azijoje nulėmė spartų sviesto kainų šuolį, ypač ES šalyse. Taip pat brango ir visi kiti pieno riebalų dalį turintys produktai, pavyzdžiui, sūriai, nenugriebto pieno milteliai“,– patikino M. Rudaitis.
Nuo šių metų vasario, pasak „Pienas LT“ vadovo, pieno riebalų paklausa vėl atsigauna. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose didmeninės sviesto kainos gegužę jau perkopė 6 Eur/ kg.

Rūta Grigolytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad

Nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams – parama bus išmokėta iki Kalėdų

Šalies žemdirbiai, kurie dėl liūčių pernai negalėjo nuimti derliaus, netrukus sulauks valstybės paramos.Žemės ūkio ministerija nuostoliams kompensuoti skyrė 9,12 mln. Eur. Paramą planuojama išmokėti iki Kalėdų. Europos Komisijai pritarus nacionalinės paramos skyrimui ŽŪM patvirtino nuostolių kompensavimo taisykles, pagal kurias bus išmokama parama. Kompensacijas gaus tie žemdirbiai, kurie atitiks šių taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 m. gruodžio 1 d. savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius. Parama bus skirta