Ar gali kamuolys atstoti kėdę?

Pirmadienį Šilutės Rotary klubo nariai sulaukė svečių Gintauto Igario ir Valerijaus Stonkaus iš broliško Plungės klubo. Susitikimo tikslas – išsamiau sužinoti apie plungiškių rotariečių iniciatyvą vaikų darželius aprūpinti sėdimaisiais kamuoliais. Į susitikimą buvo pakviesta ir Šilutės ikimokyklinių įstaigų atstovų, dalyvavo Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė.

Projekto koordinatorius Valerijus Stonkus papasakojo, kad plungiškiai prieš trejus metus ėmėsi iniciatyvos Plungės vaikų darželiuose baigiamųjų grupių vaikus skatinti sėdėti ant kamuolių, kad nuo mažens formuotųsi taisyklinga laikysena, neiškryptų stuburas.

Prieš aprūpinant vaikų darželius sėdimaisiais kamuoliais, rūpintasi patikrinti mažųjų plungiškių sveikatą. Tai nebuvo taip lengva padaryti, mat provincijos mieste nėra tiek daug tai galinčių kvalifikuotai atlikti medikų, teko paieškoti specialistų kitur. Reikėjo paplušėti ir įtikinant vaikų tėvus bei darželių darbuotojus, kad sėdėdami ant kamuolių (o ne ant kėdžių) vaikai nuo jų nenukris ir nesusižalos. Reikėjo, kad ir mažųjų auklėtojos kėdes iškeistų į sėdimuosius kamuolius.

Anot svečių, per trejus metus pavyko pasiekti, kad vyresnieji darželinukai, ikimokyklinukai visose vaikų ugdymo įstaigose naudoja tokius kėdžių pakaitalus, o pastaraisiais metais jais aprūpinti ir mokyklų pirmųjų klasių vaikai.
Svečiai parodė vaizdo įrašų iš darželinukų grupių ir pradinukų klasių bei sporto salių, kur naudojami šie kamuoliai. Pademonstruota ir pokalbio su Lietuvos sporto universiteto docente Simona Pajaujiene apie sėdėjimo ant šių kamuolių naudą. Anot docentės, toks sėdėjimas aktyvina daugelį nugaros raumenų, o tai daro įtaką ne tik taisyklingai laikysenai, bet ir aktyvina žmogaus mąstymą, skatina dėmesio koncentraciją. Specialistės nuomone, šių kamuolių gali būti visur – klasėse, koridoriuose, sporto salėse, poilsio vietose.

Plungiškiai rotariečiai Gintautas Igaris ir Valerijus Stonkus Šilutės Rotary klubo prezidentui Viktorui Šileikiui (centre) įteikė sėdimojo kamuolio pavyzdį.

Ar tokia naujovė domintų į susitikimą atėjusias Šilutės vaikų darželių atstoves?
Pasak jų, tai yra įdomu, o kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau turima tokių kamuolių, tiesa, po nedaug. Rotariečių iniciatyvai parūpinti šių kamuolių, pasak viešnių, jos pritartų. Visų darželių atstovėms padovanota po vieną kamuolį, kuris gali išlaikyti iki 400 kg svorį, jo aukštis – iki 50 cm.
Padėkota broliams rotariečiams iš Plungės už pasidalijimą naudinga patirtimi.

Mažieji plungiškiai jau įprato sėdėti ant kamuolių, juos naudoja ir fizinio lavinimo pamokose.

Bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), KTU mokslininkai atsinaujinusioje KTU Mechatronikos instituto Biomechatronikos laboratorijoje atliko 6 savaites trukusį tyrimą.
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip pasikeičia laikysena ir liemens raumenų aktyvumas sėdint ant balansinių kėdžių (jos panašios į sėdimuosius kamuolius). Prieš tyrimą jo dalyviai mažai žinojo apie taisyklingą sėdėseną, todėl gauti rezultatai buvo tikslesni. Po šešių savaičių asmenų, sėdėjusių ant balansinių kėdžių, nugaros padėtis tapo taisyklingesnė (asmuo buvo mažiau sukniubęs) negu sėdėjusių ant įprastinės kėdės. Balansinio sėdėjimo metu aktyvuojami gilieji raumenys, kurie yra pagrindiniai nugaros stabilizatoriai. Jie užtikrina taisyklingą laikyseną, yra atsakingi už pusiausvyrą bei lankstumą.

Petras Skutulas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

bibliotekose

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. „Europos šeimoje“ Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite