Ar dengs būsimą sporto kompleksą aprūdijęs fasadas?

Daugiafunkcio komplekso fasadą projektuotojai siūlo padengti dekoratyvinėmis rūdijančio metalo plokštėmis.

Daugiafunkcio komplekso fasadą projektuotojai siūlo padengti dekoratyvinėmis rūdijančio metalo plokštėmis.

Projektuotojai siūlo būsimo naujo sporto komplekso fasadą padengti savaime rūdijančio metalo plokštėmis. Ar pageidauja mūsų rajono gyventojai tokios apdailos? Visuomenė turi galimybę susipažinti su Šilutės miesto daugiafunkcio sporto komplekso, planuojamo statyti Rusnės g. 8A, Šilutėje, statybos projektiniais siūlymais. Jie šiuo metu iškabinti Šilutės seniūnijoje, o gruodžio 17 dieną 12 valandą vyks viešas aptarimas.

Kol kas su „Pamario“ skaitytojais mintimis apie projektą dalijasi Šilutės r. savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas – rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis, kalbėdamas apie Šilutės miesto daugiafunkcio sporto komplekso projektą, pabrėžė, kad tai, ką jis sako, yra tik jo asmeninė nuomonė ir pamąstymai. „Sprendimų gali būti įvairių. Aš nesakau, kad šis projektinis pasiūlymas yra blogas ar geras, bet kaip 17 metų projektuotojo stažą turintis architektas kai ką aš daryčiau kitaip“, – paaiškino savo poziciją E. Benetis.
Nereikėtų manyti, kad projektą parengusi UAB „Tiksli forma“ jį „nuleido“ iš dangaus. Daugiafunkcio centro projektas buvo ne kartą derinamas ir tikslinamas Savivaldybėje, darbas aptartas Klaipėdos apskrities architektų sąjungos urbanistikos ekspertų taryboje. Paskutinis darbinis pasitarimas Šilutės savivaldybėje įvyko spalio 28 d. – E. Benetis rodė tądien pastabomis išmargintą projektinį pasiūlymą.
Pateikta pastabų į kurias stengtasi atsižvelgi, koreguoti projektą. Vyriausiojo architekto manymu, projektuotojams suteikta per mažai laiko. Iš pradžių ilgus metus svarstyta, ar iš viso kompleksą statyti, po to ilgai rinktasi, kur statyti, o projektuoti pradėta tik šią vasarą.
„Ne mes pirmieji statome sporto ir sveikatingumo kompleksus šalyje, turime nemažai pavyzdžių. 2015 metais statant objektą, kurio vertė viršija 20 milijonų, tai turi ir matytis, kad tai 21 amžiaus brangiai atsiėjęs statinys. Ankstesni 2014 metų siūlymai buvo tragiški. Šilutė – aštunta vieta Lietuvoje, kur toks kompleksas statomas. Žinodami kitų privalumus ir trūkumus, negalime daryti blogiau negu kaimynai. Tokios vertės objektai statomi retai, todėl ir reikalavimai dideli. Norėčiau, kad tai būtų aukščiausio lygio statinys, nes per kitus artimiausius 50 metų vargu ar turėsime galimybę ką nors panašaus bestatyti“, – pasakojo architektas.
Anot E. Benečio, daugiau dėmesio reikėtų skirti su vandens sportu ir pramogomis susijusiai komplekso daliai. Tai galimybė išmokyti plaukti visus mūsų rajono moksleivius ir šalia šūkio, kad mūsų krašte gyvenimą kuria vanduo išdidžiai pridėti, kad ir plaukti čia moka visi. Anot jo, mažus ir trumpus baseinus daro Lietuvoje visuose panašios paskirties kompleksuose. Mums siūlomas 25 metrų ilgio ir 3 takelių baseinas būtų mažokas. Jei negalima pailginti, tai nors takelių galėtų būti bent 8. Be to, vandens pramogas reikėtų labiau derinti su vandens sportu – pirtys, sūkurinės vonios galėtų būti arčiau. Nepavyko pasiekti, kad visas vandens kompleksas būtų vienoje erdvėje. Visai įdomi galimybė atsirastų, jeigu pavyktų padaryti taip, kad iš vidaus baseino būtų galima išnerti į šiltą baseiną lauke. Tai ypač smagi pramoga žiemą.

Paskutinis darbinis projekto aptarimas Šilutės savivaldybėje įvyko spalio 28 d. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas – rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis rodo tądien pastabomis išmargintą projektinį pasiūlymą.

Paskutinis darbinis projekto aptarimas Šilutės savivaldybėje įvyko spalio 28 d. Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas – rajono vyriausiasis architektas Edmundas Benetis rodo tądien pastabomis išmargintą projektinį pasiūlymą.

Vyriausiasis architektas suabejojo reikalavimu projektuojant kompleksą remtis toje vietoje esančio statinio elementais. Šios aplinkybės apribojo projektuotojų galimybes. „Manau, dalį vaidmens suvaidino tai, kad mes prisirišome prie esamo pastato. Derėtų gerai pasvarstyti, kiek vertingos yra dešimtmečius stovinčios betoninės kolonos ir praėjusio amžiaus patalpų išplanavimas dabar statant naują šiuolaikinį daugiafunkcį kompleksą. Labai norisi, kad mes būtume geriausi“, – dėstė savo mintis E. Benetis.
Komentuodamas projektą, jis sakė, kad dabar svarstomas jau koks 10 projekto variantas ir užsiminė, kad architektai siūlo naująjį pastatą padengti dekoratyviniu fasadu iš savaime rūdijančio metalo. „Surūdijęs“ statinys atrodytų originaliai, kitą vertus tokia apdaila nereikalautų papildomos priežiūros. Kompleksas būtų statomas 2 etapais. Pirmuoju etapu numatyta pastatyti vandens ir sveikatingumo kompleksus ir kavines, o antruoju – 1000 vietų universalią salę ir atskiroms sporto šakoms skirtas sales.
Vienu iš privalumų E. Benetis paminėjo protingą komplekso dydį. Pasak jo, kad išvengta gigantiškų matmenų, didina šio komplekso ekonominį patrauklumą.

Vaidotas VILKAS

Hits: 244

4 komentarai

  • Ponas Bynas

    Jis didelis. ir todėl „2015 metais statant objektą, kurio vertė viršija 20 milijonų, tai turi ir matytis, kad tai 21 amžiaus brangiai atsiėjęs statinys.“ Jis didelis. Na, gerai, kad jis didelis, nes jeigu jis būtų mažas, nejaugi tiek daug mokėtume. O metalas irgi gerai – tai sugrįžtantys senųjų kapinaičių kryžiai ir tvorelės, išvežtos su metalo laužu vagonais.

  • šiaip skaitytojas

    . „Surūdijęs“ statinys atrodytų originaliai- ar tikrai. Nesu spalvų specialistas, bet dažnai susiduriu su metalo korozija ir nematau nieko gražaus. Pagal pateiktą vizualizaciją tai bus didžiulė surūdijusio geležies krūva, ar norėsime ją matyti kasdien ateidami sportuoti ir pramogauti?

  • Tiksli forma

    Romą išgelbėjo žąsys.
    Šilutėje šlaistosi Kirvis,
    Paminklas jam aprūdijęs
    Baugin atkirst pastarąsias

    Šilutėje siautėja Kirvis,
    (Rankena jo net raudona)
    Baudžiasi spėriai išspardyt
    Amstirdamo duris nevidonas

    Pragramos kietinimais grįstas
    Be A be Jo, ne dviračio takas,
    -TT-20 plentvolio 0 0 0 0 0 0…
    2beltas varnoms seilėtekis tįsta.

  • algis

    kazin ar gerai statiti priesais ligonine

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite