Ar buvote žąsų turguje Pagėgiuose?

Jeigu šiais metais pražiopsojote iš anksto reklamuotą pagėgiškių žąsų turgų, kuriam metų pradžioje buvo suteiktas tautinio paveldo ženklas, jau dabar kitų metų kalendoriuje pasižymėkite gruodžio antroje pusėje būsimą tokį pat renginį. Žinoma, jeigu tamstas domina prieškario laikų Mažosios Lietuvos žąsų turgaus dvasia…

Pagėgiuose yra gatvelė, vadinama Turgaus. Tas pavadinimas atėjo nuo čia kadaise (prieš Antrąjį pasaulinį karą) veikusios turgavietės. Ir dabar buvusioje turgaus aikštėje yra likęs neužstatytas plotas, žole apaugęs. Tik pasukęs iš akmenimis grįstos gatvės į Turgaus gatvę šeštadienį žmogelis norom nenorom turėjo stabtelti ties šio krašto tarme vadinamo „šlagbaumo“. Muitininkas, taip pat ir žandaras, rimta veido išraiška prašo deklaruoti, ką į žąsų turgų neši. „Ar neturi draudžiamo tavoro: anodijos, parako, žibalo?“ Kadangi tokių dalykų neturiu – galiu sau eiti (jeigu būčiau žąsį parduoti nešęs, būtų ją pasvėrę).
Ir einu. Beveik turgaus pradžioje užtinku ponią šulmeistrę (dailės mokytoją Liną Ambarcumian) į mokyklinį suolą sodinančią mergelikes ir rašto bemokančią. Ponia mokytoja paporina, kad rašto privalu mokintis, mat visko Pagėgiuose būta… Antai XVIII a. pabaigos tikrinimo akte buvę nurodyta, kad iš tuo metu Pagėgių mokyklą lankiusių 45 berniukų ir 40 mergaičių skaityti išmoko 38 berniukai ir 32 mergaitės. O teisingai rašyti ir skaičiuoti temokėjo 6 berniukai ir 3 mergaitės… Tikėkimės, kad dabar daugiau išmoksta.
Čia mūsų kalbas apie švietimą nutraukia visokių knygų kupčiautoja su pilna jųjų reklamos skrynele ponia Liudvika. Vieną knygelę prašau palaikyti iki turgaus galo, mielai sutinka, bet ant žąsturgio pabaigos atėjęs tik kupčiautojos šypseną begavau. Antros kupčiautojos siūlomu Katrytės muilu ir gorsetais nesusidomiu ir maunu pro šalį. Permetu akimis reklamų stulpą (žiūr. portigrapijas).
Nusifotografuoti (fotografavo Valdas Armonas) už kelis pinigus atsisakau. Užsuku į Joškės su Sara (pagėgiškiai Vaclovas ir Danutė Kasnauskai) kromelį, į kurį šeimininkas visus garsiai su skambalu kviečia, liekarstvos nuo širdies. Pro šalį eidamas žandaras nosį išplėtęs uosto, ar anodijos salsvo kvapo kur neužuos. Apsimeta, kad neužuodė…
Dvi spritnos šukdytojos Svetlana ir Danutė (jos ir šio šurmulio pagrindinės kaltininkės) ant šieno ryšulio užsilipusios pradėjo šio turgaus tavorus visaip girti ir siūlyti, pranešdamos, kad tuoj armonikas ir smuikus pračirpins baisiai didelė kapelija iš paties Jurbarko miesto (ne be reikalo į Seimą jurbarkiškį Ričardą Jušką ir Pagėgiams išrinko!). Ta kapela iš 13 labai mitrių muzikantų su Petru Pojaviu centre. „Tokio didelio muzikantų būrio seniai nebregėjau“, – stebėjosi viena turgaus prekeivė, o minėtasis Seimo narys tik galvą kraipė, kaip čia jurbarkiškų kapela „in korpore“ į tokį mažą Pagėgių miestelį atkako…
Ir daug ko ten neregėto buvo. Na, kur jūs esat matę vienoje vietoje 61 nupeštą ir 9 gyvas žąsis „ant kupčystės“? Neskaitant 17 peštų ir 20 nepeštų ančių, du pusbekonio dydžio kalakutus, 12 gaidžių, putpelių, pentardų, „triuškių“. O dar dekoratyviniai balandžiai! Jųjų augintojas Rimantas Veneta iš Šiaulių sakė žioplių atsimušti negalėjęs, kol muzikontai moteriškes šokdinti nepakvietė.
Bene didžiausia linksmybė prasidėjo, kai šukdytojos pakvietė į turgaus pievą Vilytos pylių gaudyti. Tos pylės, Natkiškių seniūnės užaugintos, besančios ne tik geros bėgikės, bet ir skraido kaip orlaiviai. Vienai strainai poniai šalia manęs toji „bėgikė“ į glėbį atlėkė… Sekasi gi kai kam! Kita, ūkininko žmona prisistačiusi, suprask fermerska, loterijoje didžiulę antį laimėjo. Tokia buvo laiminga, kad su vyru nusifotografuoti „ant laikraščių“ sutiko.
Po visokių štukavojimų balsingosios šukdytojos ėmė skelbti kupčystės rezultatus. Daug žąselių, kaip ir antelių, tąkart parduota buvo, mat visiems Pagėgių valdininkams buvo liepta pirkti į šonus nesidairant. Na, bet visų neišpirko. Pabaigoje vyriausias Pagėgių valdininkas meras Virginijus Komskis, drauge su žmona Laimute ir padėjėja Milda (be jos, kaip be rankų) didžiai derėdamasis dar bene penkias išmėsinėtas žąsis už savus 150 eurų nupirko, vaikų ir senelių namų gyventojams Kalėdoms padovanojo. Tikėtina, kad kitąmet ir Seimo nariai įsidrąsins.
Niekas iš šio turgaus alkanas neišėjo: keptos žąsies galėjai kirsti, kad net taukai per barzdą varvėjo (gerai, kad sekmadienį pirtis buvo). Kad nepaspringtum nuo didelės porcijos šlaunies, davė švarczupės pasrėbti ir giros užsigerti. Aukštos klasės Pagėgių valdininkai meras Virginijus Komskis, administracijos direktorė Dainora Butvydienė ir mero pavaduotojas Sigitas Stonys nupirko žąsų, ir ne tik sau ant kalėdinio stalo, bet pavaišino visus turgaus dalyvius.
Dar savo portfelius pasvėrė ir Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus valdininkai ir sykiu su skyriaus vedėju Algirdu Ūseliu nutarė, kad besantys antros kategorijos valdininkai, tad susimetę visi skyriaus darbuotojai taip pat nupirko dvi žąsis, kurios buvo suragautos turguje. A. Ūselis ir turgaus įvaizdžiu pasirūpino – padovanojo 100 šiaudų ryšulių, kad prisėsti būtų kur.
Kalnas baumkuchenų buvo išdalyta įvairiems turgaus meisterių pagalbininkams ir kitaip nusipelniusiems.
Na, o ar nesustiro žąsų ir kitokių paukščių prekeiviai? Bene geriausiai sekėsi Linai Grublienei iš Rukų, kuri visuose šių laikų žąsų turguose dalyvauja ir riebiomis žąsimis prekiauja. Ir šįkart jos žąsis buvo didžiausia – svėrė 7,6 kg (pernai – 7,5 kg). Dovanų gavusi puscentnerį KG pašarų, didžiai laiminga ji porino, kad šiemet 26 žąseles užaugino, anot jos, „pačios užaugo, o aš tik vandens padaviau ir palesinau…“ O kad tokios riebios, tai linksmoji Lina pridūrė: „Į gaspadinę pasižiūrėkit…“
Daug ančių ir kitokių paukščių turėjo į turgų atvežę Romualda ir Algirdas Gadeikiai iš Stoniškių. Anot šeimos galvos, 60 ančių, 15 kalakutų, 30 mėsinių viščiukų šiemet užaugino – ir savo šeimynai, ir visiems norintiems turi ką Kalėdų stalui pasiūlyti.
Ir peštų, ir gyvų žąselių turėjo ir ponas Vytautas su dukra Ina iš Pagenaičių. Ir dar būrys kitų, kurių visų per didžią kupčystę pakalbinti nebsuspėjau.
Beje, organizatoriai ragino visus pasipuošti „farmerskai“. Patys turgaus prievaizdai taip buvo pasirėdę, ir dar ne vienas taip pasirėdęs žąsturgyje sukiojosi, bet už visus gražiau vilkėjo tautodailininkai iš kaimyninės Šilutės savivaldybės Angelė ir Vytautas Raukčiai. Juos organizatoriai pagerbė firmine šio turgaus prijuoste.

Ten buvau ir viską „ant laikraščio“ surašiau ir nupaveikslavau aš, Petras Skutulas iš Šilutės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Asmeninė kavinė namuose

Jei kavos aparatui esate nusprendę išleisti iki 100 eurų, tuomet greičiausiai teks rinktis iš kapsulinių aparatų. Šie aparatai pasižymi labai paprastu naudojimu. Pakanka įdėti kapsulę, pripildyti vandens ir spustelėti mygtukus. Kaip ir viskas skamba gražiai, bet problema yra pačios kavos kapsulės. Nors pirkdami kapsules, kurios pripildytos skirtingos rūšies kavos pupelių, galime išgauti skirtingo skonio kavą, tačiau kapsulės skiriasi ir aparatas būna pritaikytas naudoti tik vienos rūšies kapsules. Tad įsigydami kavos aparatą kaip ir sutinkame visą laiką kavą pirkti iš vieno

Šilutiškiai pakviesti stebėti tiesioginę Prezidento Gitano Nausėdos inauguraciją

Liepos 12 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko tiesioginė išrinktojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos transliacija, kurią organizavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Veikdamos kaip kultūros centrai bibliotekos yra neatsiejamos nuo geresnės piliečių pažinties su valstybe ir asmeninio santykio su Lietuva kūrimo. Inauguracijos dieną Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos komisija kvietė šalies bibliotekas prisidėti prie šventinės programos. F. Bajoraičio viešoji biblioteka mielai prisijungė prie šios iniciatyvos. Transliacija prasidėjo Prezidento Gitano Nausėdos apsilankymu prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. Vėliau

11 šimtukų – Šilutės Vydūno gimnazijoje

Pirmadienį paaiškėjo pirminiai Šilutės r. bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų egzaminų rezultatai. Šiemet, kaip ir pernai, moksleivių žinios įvertintos 14 šimtukų, dalis egzaminų išlaikyti geriau, kiti – prasčiau. Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vedėja Rasa Žemailienė „Pamarį“ informavo, jog egzaminų rezultatai džiugina, nors matematiką laikiusieji „nesublizgėjo“: „Šiemet mažiau neišlaikiusiųjų Lietuvių kalbos egzamino.  Šimtukininkų  tiek pat – keturiolika. Tai džiugina. Deja, abiturientams sunkiau sekėsi matematikos egzaminas – neišlaikė daugiau moksleivių nei pernai“. Iškilminga aukščiausius 100 balų įvertinimus gavusiųjų abiturientų

Šilutės rajone užsidegė kaimo turizmo sodyba

Šiandien, liepos 15 d., 04.03 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Šilutės rajone, Šilutės sen., Šyšos kaime, Augusto Dėvilaičio gatvėje atvira liepsna dega medinis namas. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės rajono priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Paaiškėjo, kad dega kaimo turizmo sodyba.