Ar brangiai mokame už šilumą?

Daugiabučių namų renovacija, šiltos žiemos, naftos produktų pigimas, biokuro panaudojimas – tai tik dalis veiksnių, nulemiančių būsto apšildymo kainas.

Lemia kuro kaina
Pasak UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktoriaus Algio Šaulio, šiluminės energijos kilovatvalandės kainą sudaro kelios dedamosios dalys: nekintanti bazinė dedamoji su pridėtinės vertės mokesčiu ir besikeičianti kuro kaina. Praėjusių metų gruodžio mėnesį gyventojams šiluma kainavo 5,18 euro ct/kWh, o šį mėnesį – 4,95 euro ct/kWh (kaina pateikta su PVM). Jau dabar aišku, kad biržoje brangstant biokurui, kitą mėnesį už šilumos kilovatvalandę vėl mokėsime brangiau.
Pasak Algio Šaulio, nors naftos produktų kainos gerokai sumažėjo, kūrenti medienos drožlėmis vis dar apsimoka, todėl grįžti prie mazuto deginimo nesiruošiama.
Tiesa, mazutas kartais panaudojamas siekiant sudeginti tebeturimas jo atsargas. Šilutės šilumos tinklai rengiasi visiškai atsisakyti mazuto ir kiek persitvarkę valstybės numatytas rezervines kuro atsargas kaupti žymėtojo dyzelino ir biokuro pavidalu. Gyventojams išlaidos kurui priklauso nuo išorės temperatūros ir pastatų energetinio efektyvumo. Žiemos šiltėja, pastatai renovuojami, todėl šilumos gamintojų pelnas nėra didelis.

Šilutės šilumos tinklų direktoriaus Algio Šaulio teigimu, kol kas katilinę pigiausia kūrenti medžio drožlėmis.

Šilutės šilumos tinklų direktoriaus Algio Šaulio teigimu, kol kas katilinę pigiausia kūrenti medžio drožlėmis.

Gyventojų nuomonė
Pačių šilutiškių nuomonės apie išlaidas šildymui skiriasi. „Nepasakyčiau, kad brangiai mokame už šildymą, nes gruodis buvo labai šiltas. Esu pasižiūrėjęs, kad pernai mokėjome daugiau. Mūsų 20 metų senumo nerenovuotame keturių aukštų daugiabutyje centralizuotai šilumą reguliuoju aš pats. Stengiamės, kad būtų apie 20 laipsnių. Žinoma, kaip ir visuose senuose namuose, vieniems būna per karšta, kitiems šalta. Kaip pageidauja, taip ir pareguliuojame, bet daugumoje butų yra apie 20 laipsnių šilumos“, – sakė Vytautas Lendsbergas.
„Manau, kad už šilumą mokame labai brangiai ir ji nuolat brangsta. Mūsų daugiabutis nerenovuotas, bet kambariuose yra 20 laipsnių, nes sienas iš vidaus apsišildėme patys. Deja, finansinės naudos iš to neturime, nes namo išlaidos šilumai išdalinamos visiems gyventojams. Tik tiek, kad šiltai gyvename, o kiti skundžiasi, jog šalta“, – kalbėjo Danutė Čiužauskienė.
„Pas mane bute gerai. Ar pabrango šildymas, ar ne, nežinau. Žmona moka. Bet nesiskundžia, tai gal ir nėra labai brangu. Nors gyvename nerenovuotame name, skųstis negalime. Savo 3-ų butų namą turime iš lauko pusės apsišiltinę, tad jau 10 metų bute paprastai būna 20 laipsnių, tik kai vėjas pasisuka iš rytų, nukrenta iki 18 laipsnių“, – šypsojosi Sigitas Ragauskas.

Vaidotas VILKAS

Sigitas Ragauskas

Sigitas Ragauskas

Vytautas Lendsbergas

Vytautas Lendsbergas

Danutė Čiužauskienė

Danutė Čiužauskienė

Hits: 40

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite