Ar apsimoka statyti saulės kolektorių?

Apie saulės kolektorius, pašildančius vandenį, jau esame rašę. Kiek jie atneša naudos ir verta išlaidauti dėl įrenginio, kurio veikimas priklauso nuo saulės kaprizų?
Kalbiname tuos, kurie saulės energiją naudoja metus ir ilgiau.

UAB Šilutės halės ūkvedys Arūnas Kakta mano, kad saulės kolektorius turėtų atsipirkti per 3-5 metus.

Atsipirks per 3-5 metus
Ant Šilutės halės stogo sumontuotos saulės baterijos ir nedidelis saulės kolektorius vandeniui šildyti. Saulės pagaminta elektros energija parduodama, o šiltas vanduo naudojamas savo reikmėms. Pasak UAB Šilutės halės ūkvedžio Arūno Kaktos, saulės kolektoriai čia sumontuoti pernai, liepos mėnesio pradžioje, ir eksploatuojami daugiau kaip metus. Halėje kasdien dirba apie 40 žmonių. Šiltas vanduo reikalingas indams plauti, tai ypač svarbu prekiautojams mėsa ir žuvimi bei čia veikiančiai kirpyklai. Per mėnesį sunaudojama apie 80 kubinių metrų vandens.
Anksčiau vanduo ir patalpos buvo šildomi tik krosnių kuru kūrenamoje katilinėje. Per metus sunaudodavo apie 11 tonų krosnių kuro. Pernai pastačius apie 10 tūkst. litų kainavusį saulės kolektorių, kuro sąnaudos sumažėjo dviem tonomis – sutaupyta apie 6 tūkst. Lt. Halės ūkvedys atkreipė dėmesį, kad pernykštė žiema buvo gana šilta, todėl vien saulės kolektoriui nuopelnų už išlaidų sumažėjimą skirti nereikėtų. Jo manymu, kolektorius atsipirks per 3-5 metus, priklausomai nuo oro temperatūros ir saulėtų dienų kiekio.
Veikia 9 mėnesius
Įrenginys veikia kai tik nors kiek šviečia saulė, kad ir pro debesis. Per metus jis gali dirbti apie 9 mėnesius. Karštomis vasaros dienomis vandens temperatūra pakyla iki 80 laipsnių, kai atvėsta orai – maždaug iki 30-40 laipsnių.
Kai lankėmės halėje ankstyvą spalio pirmosios rytą, tik pradėjus kilti saulei, temperatūra lauke buvo apie 10 laipsnių šilumos, o vandens temperatūra kolektoriuje – 29 laipsniai.
Arūnas Kakta pasakojo, kad šildymo sistema šioje prekyvietėje sureguliuota taip, kad vanduo įkaistų iki 60-65 laipsnių. Tokia temperatūra reikalinga, kad plaunant indus ištirptų ir išsiplautų riebalai. Jei saulės kolektorius vandens iki nustatytos temperatūros neįšildo, automatiškai įsijungia skystu kuru kūrenamas katilas.
Kad nereikėtų išleidinėti vandens atšalus orui, čia naudojamas brangesnis kolektorius, kuris iš pradžių sušildo specialų skystį, o jis šiluminę energiją perduoda vandeniui. Tokios konstrukcijos kolektoriai šiek tiek brangesni ir mažiau efektyvūs, tačiau patogesni, nes atšalus orams iš sistemos nereikia išleisti vandens.
Per metus jokių gedimų nepasitaikė. Kolektorių įrengimas ekonomiškai pasiteisino, todėl ant halės stogo numatoma statyti dar keletą tokių kolektorių sekcijų. Pasak A. Kaktos, tai padaryti bus labai paprasta. Tereikės šalia sumontuoti papildomus kolektorius ir nuo jau esamų pratęsti į sistemą vedančius vamzdžius.

Šilutės halėje ekologiškai gaminama ne tik šiluminė, bet ir elektros energija.

Pardavimai patrigubėjo
Prieš dvejus metus Laurynas Jaruškevičius pradėjo su saulės kolektoriais susietą verslą. Dabar jis gali pasidžiaugti, kad per mėnesį parduoda ir sumontuoja po 15-20 saulės kolektorių ir jau rengiasi plėtrai – prekiaus ir elektrą gaminančiomis saulės baterijomis, kurios taip pat vis labiau populiarėja.
Pasak L. Jaruškevičiaus, verslas kol kas sezoninis. Darbo yra tik šiltuoju metų laiku. Užsakymų gauna iš visos Lietuvos, tik gaila, kad ne visi norintys įsigyti ir susimontuoti saulės kolektorių šilutiškiai žino, kad padėti gali čia pat mūsų mieste veikianti įmonė (gal stinga reklamos? – red. pastaba). Daugiausiai užsakymų gaunama iš Žemaitijos – Plungės, Mažeikių. Mūsų rajone aktyviausi Žemaičių Naumiesčio gyventojai, ten sumontuota jau apie 20 saulės kolektorių.
Šią įrangą dažniausiai perka ūkininkai ir individualių namų savininkai.
Tik pradėjęs verslą vieną saulės kolektorių L. Jaruškevičius pasistatė prie savo namų. Prabėgus dvejiems metams, jau turi du. Vienas – paprastas, šildantis vandenį tiesiogiai, kitas – su šilumokaičiu. Pasak verslininko, taip šildydamas vandenį jis norįs ir sutaupyti, ir įgyti praktinės kolektoriaus naudojimo patirties. Jo teigimu, kolektoriai iš esmės skiriasi tik kaina ir patogumu. Tiesiogiai šildantis vandenį yra pigesnis, tačiau atšalus orams kasmet vandenį tenka išleisti, o pavasarį sistemą pripildyti vėl. Brangesnieji veikia be priežiūros. Kol kas populiaresni pigesnieji, šildantys vandenį tiesiogiai.
Vaidotas VILKAS

6 komentarai

  • Antanas

    Zmones atsipeikekit! Nepirkit tu kinietisku nesamoniu!!!!

  • Jo

    turi kaimynas,tai iki siol asaras braukia.

  • Kamas zinau

    Yra firma kur lietuvoje juos gamina,pirkau savo tevam,tai jie liko patenkinti.o cia,kur su ta backele ant backos tai kinietiskas sudniekis.uz lietuviska produkcija!!!!!!

    • Avinas

      Lietuviski = Kinietiski, skiriasi tik boileris 😀 o pagrindinis dalykas kolbos – kinietiskos. Tai kam permoketi uz varda ? Niekas nesiskiria, domejausi tai pirkau Kinietiska, daug pigiau o efektas tas pats 😀

  • Joo

    Velniam tokius brangius pirkti,pakanka į dėžę įdėti blėkinį radiatorių ir bus šilto vandens.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite