Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti?

Dabar automobiliai Tilžės gatvės pradžioje statomi abiejuose kelkraščiuose. Lauryno Ašmonto nuotr.

Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli Šilutės pirmosios gimnazijos ir kitoje Lietuvininkų gatvės pusėje – prie Mokesčių inspekcijos. Erdvu mašinoms ir šalia Šilutės halės ir „Maximos“ parduotuvės. Įrengta aikštelė ir prie perstatytos „Maximos“, Lietuvininkų g. netoli šviesoforo. Patogi ir erdvi aikštelė transportui statyti yra prie „Lidl“ prekybos centro. Ja naudojasi ir į Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčią atvykusieji, nes prie bažnyčios aikštelė labai maža.

Kas brangiau: mokesčiai ar jų rinkimas?
Ekonomikos ir finansų komiteto nariai sutiko, kad Šilutės miesto centre jau per daug pristatoma automobilių, nors gyventojai vis piktinasi, kad jų nėra kur palikti… Tą pastebėjo ir Daiva Plikšnienė, komiteto pirmininkas Vygantas Kamarauskas mano, kad per daug miestelėnų nedideliame mieste važinėja automobiliais. Anot Stepono Kazlausko, gerai būtų, kad žmonės daugiau vaikščiotų, nes dabar nori beveik į parduotuvę įvažiuoti… Edvardo Jurjono nuomone, galima ir tolėliau pėstute paeiti, tačiau neįgaliesiems tai būtų per sudėtinga.

Antanas Martinkus buvo kategoriškas – jis prieš mokamas automobilių statymo aikšteles. Zigmanto Merliūno nuomone, įvestas mokestis pakenktų verslui, kuriam jau ir dabar sudėtinga konkuruoti su prekybos centrais. Tačiau V. Kamarauskas priminė Klaipėdą, kitus miestus, kur yra tokie mokesčiai. Vis dėlto S. Kazlauskas įsitikinęs, jog mokesčių rinkimas ir administravimas kainuos daugiau negu iš to bus pajamų. D. Plikšnienė pritarė, jog ten, kur už automobilių stovėjimą reikės mokėti, vairuotojai nevažiuos, ten parduotuvės nebesulauks pirkėjų ir verslas Lietuvininkų gatvėje gali apmirti.

Į aistringą politikų diskusiją įsiterpęs Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis patikino, kad centrinė Šilutės gatvė skirta automobiliams važiuoti, o ne jiems čia statyti, tačiau beveik visoje gatvėje automobilius galima ir parkuoti. Esą visame pasaulyje senamiesčiuose automobiliai negali nei sustoti, nei galima juos ten palikti. V. Pozingis retoriškai klausė: „Kur Kauno ar Klaipėdos centruose galima sustoti ir palikti automobilį?“ Anot jo, prie pat centrinės miesto gatvės Šilutėje yra ne viena automobilių laikymo aikštelė.

Verslininkas, atidarydamas įmonę, pasirūpina ir klientų patogumu. Pavyzdžiui, prekybos centrai, statomi ar rekonstruojami, pasirūpina ir aikštelėmis klientų automobiliams. Savivaldybė ne viename Šilutės kvartale siūlė verslininkams bent kiek prisidėti ir kartu tvarkyti gatves, kiemus. Deja… O juk įsikūrę abipus Šilutės centrinės gatvės verslininkai turi išskirtines sąlygas verstis.

„Mūsų verslininkai valdiškos žemės užsigrobia, tvoras užsitveria, skundus rašo… Ką su tokiais daryti? Galiu paminėti verslininką, kuris miesto centre turi apleistą, nesutvarkytą sklypą…“ – sakė V. Pozingis, akcentavęs, kad verslą plėtojantis asmuo turėtų pasirūpinti, kur jo klientai statys automobilius. Z. Merliūnas priminė, kad verslininkas, kuris kuriasi erdvioje teritorijoje, gali pasirūpinti ir vieta darbuotojų, klientų automobiliams, tačiau Šilutės centre senokai įsikūrę verslininkai tokių sąlygų neturi, tad noras apmokestinti automobilių stovėjimą šalia jų įmonių yra sąlygų šiam verslui bloginimas. „Kur Savivaldybė pablogino verslui sąlygas? Kur konkrečiai?“ – klausė komiteto nario.

Tilžės gatvėje
V. Kamarauskas kalbėjo apie Tilžės gatvės dalį palei parkelį su fontanu: čia automobilius stato jau abiejose gatvės pusėse, o juk galėtų juos palikti aikštelėje prie „Lidl“ prekybos centro, gal kitoje gatvėje ir tuos dešimt metrų paėjėti pėstute. „Ten važiuoti jau labai sudėtinga, ypač sunku įvažiuoti į Tilžės gatvę iš šalutinių gatvių, nes pro stovinčius automobilius nesimato, kas atvažiuoja centrine gatve“, – argumentavo V. Kamarauskas.
V. Pozingis pridūrė, jog reikia linijomis paženklinti, kad arti įvažiavimų iš šalutinių gatvių nebūtų statomi automobiliai ir būtų geriau matyti. Dar galima statyti ženklus, kad paliktas automobilis gali stovėti, tarkim, dvi valandas. Tokį bandomąjį sprendimą V. Pozingis pasiūlė taikyti jau nuo kitų metų. Tada ir pasimatytų, kas vietą užima visą darbo dieną ir gauna už tai baudą.

Užsiminta, kad su verslininkais būtina tartis, kur surasti vietos darbuotojų automobiliams laikyti. Komiteto posėdyje paminėta, kad centrinėje gatvėje įmonių darbuotojai savo automobilius palieka visai darbo dienai. Dėl mašinų stovėjimo apmokestinimo dar tik diskutuojama, tačiau kad Šilutės centrinėje gatvėje trūksta tvarkos – nepaneigiamas faktas, sprendimų tikrai reikia ieškoti. Be to, politikai akcentavo, kad gyventojų įprotis automobiliu atvažiuoti iki parduotuvės durų nėra palankus ir sveikatai – derėtų daugiau vaikščioti, juk Šilutė – nedidelis miestas.
Paminėtas „Akropolio“ pavyzdys: automobilį galima palikti keturioms valandoms: spėsi ir varžybas pažiūrėti, jei pageidauji, užteks laiko apsipirkti ar papietauti. Toks sprendimas lėmė, kad ten vietą automobiliui palikti galima surasti visada.

Tik į dešinę…
Anot D. Plikšnienės, iš Žalgirio gatvės įvažiuoti į Šilutės centrinę derėtų tik sukant į dešinę, nes sukti į kairę ir pavojinga, ir ilgai tenka laukti, ir sukantieji į dešinę nervinasi. V. Pozingis sutiko, kad tokia tvarka tiktų ir kitoms šalutinėms gatvėms, kurios veda į Lietuvininkų ir Tilžės centrines miesto gatves. Šiek tiek tvarkos padaugėjo mieste įrengus žiedines sankryžas, jų bus ir daugiau.
Sutarta, kad sausį Savivaldybės administracija parengs konkrečių pasiūlymų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Jonas

    Pasižiūrėkit Vytauto gatvę, pravažiavimas tragiškas, pusę gatvės užima sustatyti automobiliai.

  • Jovita Kuisyte

    Tai jus debilai dar labiau tas gatves susiaurinkit… kaip ta prie turgaus… arba dar debilisku ziedu pristatykit. Asilu gvardija

Komentuoti: Jonas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje sparčiai daugėja COVID-19 atvejų: pacientų nebepriima UAB „Sveikatos darna“

Spalio 15-ąją paaiškėjo, kad Šilutės sveikatos priežiūros įstaigoje UAB „Sveikatos darna“ koronavirusas patvirtintas jau trečiai šio centro šeimos gydytojai. Nerimą kelia tai, jog su šiais atvejais susiję mažiausiai šeši nauji atvejai, tarp kurių reanimacijos skyriuje vienoje Klaipėdos ligoninėje gydomas 81-erių metų vyras. Šią savaitę COVID-19 infekcija nustatyta ir Šilutės teismo rūmų darbuotojai, kuri turėjo sąlytį su kitais 18 ten dirbančiais asmenimis. Šiuo metu į Šilutės teismo rūmus ir į paminėtą medicinos įstaigą patekti draudžiama. Spalio 15-osios žiniomis, Šilutės rajone 11

Birutės gatvėje – naujas prekybos centras

Tarp šilutiškių vis dar netyla gandai, jog UAB „Rimi Lietuva“ įsigijo Birutės gatvėje esantį nenaudojamą pastatą, kurio vietoje po kelerių metų, o gal ir anksčiau, atsirastų naujas prekybos centras. Sužinoję naujieną, vieni džiaugiasi, mat atsiras daugiau darbo vietų, bus didesnė prekybininkų konkurencija, bet kiti prieštarauja. Esą ten gyvenamųjų namų kvartalas, tad ten, veikiant prekybos centrui, nuo pat ankstyvo ryto sukiosis automobiliai, kurie kels gyventojams triukšmą. Nerimauja ir smulkieji verslininkai. Spalio 13-ąją įvykusiame nuotoliniame Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje

Kooperatyvai – galimybė ne tik išlikti, bet ir užsidirbti daugiau

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip

COVID-19 paveiktiems ūkiams ir nedidelėms įmonėms – išimtinė laikina parama  

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei  mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d.  KPP papildyta nauja priemone Reaguojant į COVID-19 protrūkį, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas patvirtino programos pakeitimus. Buvo pritarta tam, kad KPP būtų papildyta