Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti?

Dabar automobiliai Tilžės gatvės pradžioje statomi abiejuose kelkraščiuose. Lauryno Ašmonto nuotr.

Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli Šilutės pirmosios gimnazijos ir kitoje Lietuvininkų gatvės pusėje – prie Mokesčių inspekcijos. Erdvu mašinoms ir šalia Šilutės halės ir „Maximos“ parduotuvės. Įrengta aikštelė ir prie perstatytos „Maximos“, Lietuvininkų g. netoli šviesoforo. Patogi ir erdvi aikštelė transportui statyti yra prie „Lidl“ prekybos centro. Ja naudojasi ir į Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčią atvykusieji, nes prie bažnyčios aikštelė labai maža.

Kas brangiau: mokesčiai ar jų rinkimas?
Ekonomikos ir finansų komiteto nariai sutiko, kad Šilutės miesto centre jau per daug pristatoma automobilių, nors gyventojai vis piktinasi, kad jų nėra kur palikti… Tą pastebėjo ir Daiva Plikšnienė, komiteto pirmininkas Vygantas Kamarauskas mano, kad per daug miestelėnų nedideliame mieste važinėja automobiliais. Anot Stepono Kazlausko, gerai būtų, kad žmonės daugiau vaikščiotų, nes dabar nori beveik į parduotuvę įvažiuoti… Edvardo Jurjono nuomone, galima ir tolėliau pėstute paeiti, tačiau neįgaliesiems tai būtų per sudėtinga.

Antanas Martinkus buvo kategoriškas – jis prieš mokamas automobilių statymo aikšteles. Zigmanto Merliūno nuomone, įvestas mokestis pakenktų verslui, kuriam jau ir dabar sudėtinga konkuruoti su prekybos centrais. Tačiau V. Kamarauskas priminė Klaipėdą, kitus miestus, kur yra tokie mokesčiai. Vis dėlto S. Kazlauskas įsitikinęs, jog mokesčių rinkimas ir administravimas kainuos daugiau negu iš to bus pajamų. D. Plikšnienė pritarė, jog ten, kur už automobilių stovėjimą reikės mokėti, vairuotojai nevažiuos, ten parduotuvės nebesulauks pirkėjų ir verslas Lietuvininkų gatvėje gali apmirti.

Į aistringą politikų diskusiją įsiterpęs Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis patikino, kad centrinė Šilutės gatvė skirta automobiliams važiuoti, o ne jiems čia statyti, tačiau beveik visoje gatvėje automobilius galima ir parkuoti. Esą visame pasaulyje senamiesčiuose automobiliai negali nei sustoti, nei galima juos ten palikti. V. Pozingis retoriškai klausė: „Kur Kauno ar Klaipėdos centruose galima sustoti ir palikti automobilį?“ Anot jo, prie pat centrinės miesto gatvės Šilutėje yra ne viena automobilių laikymo aikštelė.

Verslininkas, atidarydamas įmonę, pasirūpina ir klientų patogumu. Pavyzdžiui, prekybos centrai, statomi ar rekonstruojami, pasirūpina ir aikštelėmis klientų automobiliams. Savivaldybė ne viename Šilutės kvartale siūlė verslininkams bent kiek prisidėti ir kartu tvarkyti gatves, kiemus. Deja… O juk įsikūrę abipus Šilutės centrinės gatvės verslininkai turi išskirtines sąlygas verstis.

„Mūsų verslininkai valdiškos žemės užsigrobia, tvoras užsitveria, skundus rašo… Ką su tokiais daryti? Galiu paminėti verslininką, kuris miesto centre turi apleistą, nesutvarkytą sklypą…“ – sakė V. Pozingis, akcentavęs, kad verslą plėtojantis asmuo turėtų pasirūpinti, kur jo klientai statys automobilius. Z. Merliūnas priminė, kad verslininkas, kuris kuriasi erdvioje teritorijoje, gali pasirūpinti ir vieta darbuotojų, klientų automobiliams, tačiau Šilutės centre senokai įsikūrę verslininkai tokių sąlygų neturi, tad noras apmokestinti automobilių stovėjimą šalia jų įmonių yra sąlygų šiam verslui bloginimas. „Kur Savivaldybė pablogino verslui sąlygas? Kur konkrečiai?“ – klausė komiteto nario.

Tilžės gatvėje
V. Kamarauskas kalbėjo apie Tilžės gatvės dalį palei parkelį su fontanu: čia automobilius stato jau abiejose gatvės pusėse, o juk galėtų juos palikti aikštelėje prie „Lidl“ prekybos centro, gal kitoje gatvėje ir tuos dešimt metrų paėjėti pėstute. „Ten važiuoti jau labai sudėtinga, ypač sunku įvažiuoti į Tilžės gatvę iš šalutinių gatvių, nes pro stovinčius automobilius nesimato, kas atvažiuoja centrine gatve“, – argumentavo V. Kamarauskas.
V. Pozingis pridūrė, jog reikia linijomis paženklinti, kad arti įvažiavimų iš šalutinių gatvių nebūtų statomi automobiliai ir būtų geriau matyti. Dar galima statyti ženklus, kad paliktas automobilis gali stovėti, tarkim, dvi valandas. Tokį bandomąjį sprendimą V. Pozingis pasiūlė taikyti jau nuo kitų metų. Tada ir pasimatytų, kas vietą užima visą darbo dieną ir gauna už tai baudą.

Užsiminta, kad su verslininkais būtina tartis, kur surasti vietos darbuotojų automobiliams laikyti. Komiteto posėdyje paminėta, kad centrinėje gatvėje įmonių darbuotojai savo automobilius palieka visai darbo dienai. Dėl mašinų stovėjimo apmokestinimo dar tik diskutuojama, tačiau kad Šilutės centrinėje gatvėje trūksta tvarkos – nepaneigiamas faktas, sprendimų tikrai reikia ieškoti. Be to, politikai akcentavo, kad gyventojų įprotis automobiliu atvažiuoti iki parduotuvės durų nėra palankus ir sveikatai – derėtų daugiau vaikščioti, juk Šilutė – nedidelis miestas.
Paminėtas „Akropolio“ pavyzdys: automobilį galima palikti keturioms valandoms: spėsi ir varžybas pažiūrėti, jei pageidauji, užteks laiko apsipirkti ar papietauti. Toks sprendimas lėmė, kad ten vietą automobiliui palikti galima surasti visada.

Tik į dešinę…
Anot D. Plikšnienės, iš Žalgirio gatvės įvažiuoti į Šilutės centrinę derėtų tik sukant į dešinę, nes sukti į kairę ir pavojinga, ir ilgai tenka laukti, ir sukantieji į dešinę nervinasi. V. Pozingis sutiko, kad tokia tvarka tiktų ir kitoms šalutinėms gatvėms, kurios veda į Lietuvininkų ir Tilžės centrines miesto gatves. Šiek tiek tvarkos padaugėjo mieste įrengus žiedines sankryžas, jų bus ir daugiau.
Sutarta, kad sausį Savivaldybės administracija parengs konkrečių pasiūlymų.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • Jonas

    Pasižiūrėkit Vytauto gatvę, pravažiavimas tragiškas, pusę gatvės užima sustatyti automobiliai.

  • Jovita Kuisyte

    Tai jus debilai dar labiau tas gatves susiaurinkit… kaip ta prie turgaus… arba dar debilisku ziedu pristatykit. Asilu gvardija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite