Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Vygaudas UŠACKAS,  teisininkas, diplomatas,  ES ambasadorius Rusijoje

Vygaudas UŠACKAS,
teisininkas, diplomatas,
ES ambasadorius Rusijoje

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė.

Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti Minsko susitarimai nuo rugsėjo įvedė paliaubas, vyksta konsultacijos dėl vietinių rinkimų Rytų Ukrainoje. Gruodžio 18 d. pirmą kartą nuo konflikto pradžios JTO Saugumo Tarybos narės priėmė bendrą Rezoliuciją dėl Sirijos, kurios rezultatas būtų kraujo praliejimo nutraukimas ir pabėgėlių srauto sustabdymas, reprezentatyvios vyriausybės sudarymas, rinkimai. Liepą pasiektas istorinis susitarimas su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. Na, o nueinančius metus vainikavo istoriniai susitarimai Paryžiuje dėl klimato kaitos. Jie reiškia, kad po 30 metų pasaulyje nebebus deginamas joks iškastinis kuras – nafta, dujos, akmens anglis.

Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija inauguracija, 2016-aisiais laukiamas pirmasis JAV suskystintų dujų eksportas į „Nepriklausomybės“ terminalą – reikšmingiausi šalies pasiekimai energetikos politikoje per pastaruosius 25-erius metus.

Koks 2016-aisiais bus Lietuvos atsakas į tektoninius geoekonominius, saugumo, migracijos ir klimato kaitos iššūkius?

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatų į jo narius, politinių partijų turėtume reikalauti atsakyti į esminius klausimus, kurie lems, kaip Lietuva pasinaudos istorinėmis galimybėmis. Ką siūloma daryti, stiprinant jos nacionalinį saugumą? Kokiomis priemonėmis bus sukurta palankiausia mokestinė, investicinė aplinka, atsisakant perteklinių reikalavimų talentams bei reikalingai darbo jėgai, užsienio investicijoms pritraukti? Kada priimsime lankstesnį Darbo kodeksą, padėsiantį Lietuvoje sukurti geriausias Europoje sąlygas investuoti? Kaip pasinaudosime istoriniais susitarimais dėl klimato kaitos bei išmaniau ir aktyviau vystysime atsinaujinančią energetiką? Kaip stiprinsime saitus su lietuviais, gyvenančiais ES, JAV ir kitur? Kaip gerinsime situaciją švietime bei aukštajame moksle? Kaip vystysime bendruomeniškumą, atjautą, paramą bei puoselėsime toleranciją kitataučiams? Kaip į visuomenę integruosime pabėgėlius, užtikrinant, kad jie laikytųsi Lietuvos įstatymų, gerbtų mūsų papročius bei tradicijas, kalbą ir kultūrą? Kaip prisidėsime prie NATO stiprinimo, vieningos ES bei kaip palaikysime ryšius su kaimynais?

Tik teisingi atsakymai lems, ar Lietuva bus laimėtoja tarpusavio priklausomybės, geopolitinės priešpriešos ir unikalių galimybių sankirtoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba gyvuoja tris dešimtmečius 

Lygiai prieš 30 metų, birželio 1 d., tuometinės Ekonomikos ministerijos nutarimu buvo įregistruota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Veiklos trisdešimtmečio proga į šios tarnybos Šilutės biurą susirinko šios organizacijos kūrimo iniciatoriai, pirmasis jos vadovas, aktyviausi šių laikų parteriai. Kolektyvą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras. Konsultantų prireikė, kai masiškai kūrėsi privatūs ūkiai VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė priminė biuro kūrimosi istoriją, papasakojo apie dabartinę veiklą. Tuo metu masiškai steigėsi privatūs ūkininkų ūkiai.

Kultūros darbuotojai gilino edukacijų kūrimo žinias

Edukacijos tapo neatsiejamomis kultūros įstaigų veiklos dalimis, skatinančiomis moksleivių ir visuomenės narių kultūrinį sąmoningumą, dvasinį, intelektualinį, emocinį, socialinį tobulėjimą. Edukacinių programų pasiūla išties didžiulė, tačiau ne visų turinys atliepia dalyvių lūkesčius. Todėl norint pasiūlyti kuo įdomesnes, kokybiškesnes edukacijas itin svarbu tinkamai įvaldyti jų kūrimo ir vedimo technikas. Siekiant atnaujinti bei pagilinti edukacinių programų kūrimo įgūdžius gegužės 23-24 d. Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio, Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešųjų bibliotekų bibliotekininkai bei Šilutės rajono kultūros įstaigų darbuotojai dalyvavo mokymuose „Kultūros

Abiturientai verčia naują gyvenimo knygos lapą

Ir Šilutės rajono abiturientams jau nuskambėjo paskutinis skambutis. Gimnazijose vyko smagios šventės. Šilutės pirmoji gimnazija savo interneto svetainėje pasidalijo jaunimo mintimis per paskutinę literatūros pamoką „Kokia norėtum būti knyga?“ (mokiniai galėjo pasirinkti, ar jie pasirašys, ar liks anonimais). Norėčiau būti Vinco Mykolaičio-Putino romanu „Altorių šešėly“, kur vykstantys konfliktai būdingi man, nes dar nežinau, ko noriu iš gyvenimo baigusi mokyklą. (Junita Barškietytė) Aš norėčiau būti psichologiniu romanu „Gyvenimas ir aš“. Romano temos: gyvenimo samprata bei savęs analizavimas, meilė sau bei kitiems.

Laistome augalus: kaip nuobodžią rutiną paversti malonia pramoga?

Perfrazuojant garsią frazę iš vieno filmo, „su dideliu augalų kiekiu ateina ir didžiulė atsakomybė juos prižiūrėti“. Kai balkonus ir terasas jau puošia galybė gėlių, o šiltnamiuose ir daržuose jau įsitaisė visų mėgstami agurkai, pomidorai bei kitos daržovės, jiems reikia vis daugiau priežiūros, taip pat – ir pakankamai vandens. Gresiančią nuobodžią laistymo rutiną ir tampomus kibirus su vandeniu galima paversti netgi visai malonia pramoga, rašoma „Fiskars“ pranešime žiniasklaidai. Tačiau tam reikėtų įsiminti kelias svarbias taisykles, kurių nepaveiks net ir nepastovios oro

Taip pat skaitykite