Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Vygaudas UŠACKAS,  teisininkas, diplomatas,  ES ambasadorius Rusijoje

Vygaudas UŠACKAS,
teisininkas, diplomatas,
ES ambasadorius Rusijoje

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė.

Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti Minsko susitarimai nuo rugsėjo įvedė paliaubas, vyksta konsultacijos dėl vietinių rinkimų Rytų Ukrainoje. Gruodžio 18 d. pirmą kartą nuo konflikto pradžios JTO Saugumo Tarybos narės priėmė bendrą Rezoliuciją dėl Sirijos, kurios rezultatas būtų kraujo praliejimo nutraukimas ir pabėgėlių srauto sustabdymas, reprezentatyvios vyriausybės sudarymas, rinkimai. Liepą pasiektas istorinis susitarimas su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. Na, o nueinančius metus vainikavo istoriniai susitarimai Paryžiuje dėl klimato kaitos. Jie reiškia, kad po 30 metų pasaulyje nebebus deginamas joks iškastinis kuras – nafta, dujos, akmens anglis.

Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija inauguracija, 2016-aisiais laukiamas pirmasis JAV suskystintų dujų eksportas į „Nepriklausomybės“ terminalą – reikšmingiausi šalies pasiekimai energetikos politikoje per pastaruosius 25-erius metus.

Koks 2016-aisiais bus Lietuvos atsakas į tektoninius geoekonominius, saugumo, migracijos ir klimato kaitos iššūkius?

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatų į jo narius, politinių partijų turėtume reikalauti atsakyti į esminius klausimus, kurie lems, kaip Lietuva pasinaudos istorinėmis galimybėmis. Ką siūloma daryti, stiprinant jos nacionalinį saugumą? Kokiomis priemonėmis bus sukurta palankiausia mokestinė, investicinė aplinka, atsisakant perteklinių reikalavimų talentams bei reikalingai darbo jėgai, užsienio investicijoms pritraukti? Kada priimsime lankstesnį Darbo kodeksą, padėsiantį Lietuvoje sukurti geriausias Europoje sąlygas investuoti? Kaip pasinaudosime istoriniais susitarimais dėl klimato kaitos bei išmaniau ir aktyviau vystysime atsinaujinančią energetiką? Kaip stiprinsime saitus su lietuviais, gyvenančiais ES, JAV ir kitur? Kaip gerinsime situaciją švietime bei aukštajame moksle? Kaip vystysime bendruomeniškumą, atjautą, paramą bei puoselėsime toleranciją kitataučiams? Kaip į visuomenę integruosime pabėgėlius, užtikrinant, kad jie laikytųsi Lietuvos įstatymų, gerbtų mūsų papročius bei tradicijas, kalbą ir kultūrą? Kaip prisidėsime prie NATO stiprinimo, vieningos ES bei kaip palaikysime ryšius su kaimynais?

Tik teisingi atsakymai lems, ar Lietuva bus laimėtoja tarpusavio priklausomybės, geopolitinės priešpriešos ir unikalių galimybių sankirtoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite