Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Vygaudas UŠACKAS,  teisininkas, diplomatas,  ES ambasadorius Rusijoje

Vygaudas UŠACKAS,
teisininkas, diplomatas,
ES ambasadorius Rusijoje

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė.

Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti Minsko susitarimai nuo rugsėjo įvedė paliaubas, vyksta konsultacijos dėl vietinių rinkimų Rytų Ukrainoje. Gruodžio 18 d. pirmą kartą nuo konflikto pradžios JTO Saugumo Tarybos narės priėmė bendrą Rezoliuciją dėl Sirijos, kurios rezultatas būtų kraujo praliejimo nutraukimas ir pabėgėlių srauto sustabdymas, reprezentatyvios vyriausybės sudarymas, rinkimai. Liepą pasiektas istorinis susitarimas su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. Na, o nueinančius metus vainikavo istoriniai susitarimai Paryžiuje dėl klimato kaitos. Jie reiškia, kad po 30 metų pasaulyje nebebus deginamas joks iškastinis kuras – nafta, dujos, akmens anglis.

Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija inauguracija, 2016-aisiais laukiamas pirmasis JAV suskystintų dujų eksportas į „Nepriklausomybės“ terminalą – reikšmingiausi šalies pasiekimai energetikos politikoje per pastaruosius 25-erius metus.

Koks 2016-aisiais bus Lietuvos atsakas į tektoninius geoekonominius, saugumo, migracijos ir klimato kaitos iššūkius?

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatų į jo narius, politinių partijų turėtume reikalauti atsakyti į esminius klausimus, kurie lems, kaip Lietuva pasinaudos istorinėmis galimybėmis. Ką siūloma daryti, stiprinant jos nacionalinį saugumą? Kokiomis priemonėmis bus sukurta palankiausia mokestinė, investicinė aplinka, atsisakant perteklinių reikalavimų talentams bei reikalingai darbo jėgai, užsienio investicijoms pritraukti? Kada priimsime lankstesnį Darbo kodeksą, padėsiantį Lietuvoje sukurti geriausias Europoje sąlygas investuoti? Kaip pasinaudosime istoriniais susitarimais dėl klimato kaitos bei išmaniau ir aktyviau vystysime atsinaujinančią energetiką? Kaip stiprinsime saitus su lietuviais, gyvenančiais ES, JAV ir kitur? Kaip gerinsime situaciją švietime bei aukštajame moksle? Kaip vystysime bendruomeniškumą, atjautą, paramą bei puoselėsime toleranciją kitataučiams? Kaip į visuomenę integruosime pabėgėlius, užtikrinant, kad jie laikytųsi Lietuvos įstatymų, gerbtų mūsų papročius bei tradicijas, kalbą ir kultūrą? Kaip prisidėsime prie NATO stiprinimo, vieningos ES bei kaip palaikysime ryšius su kaimynais?

Tik teisingi atsakymai lems, ar Lietuva bus laimėtoja tarpusavio priklausomybės, geopolitinės priešpriešos ir unikalių galimybių sankirtoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės

Dėl subsidijų gali kreiptis ir nuo karantino apribojimų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje. „Pradedame paskutinį pirmojo paramos verslui paketo etapą. Jo metu susijusioms įmonėms bus paskirstyta iki 100 mln.  eurų subsidijų. Suprantame, kad apribojimus patyręs verslas labai laukia valstybės pagalbos, tad kovo mėnesį suderinę su Europos Komisija tikimės pradėti skirstyti ir antrojo paramos paketo subsidijas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams. Išmokoms bus skirta dar 70 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų

Vaiko teisių gynėja Pagėgiuose: vis dar yra vaikų, kurie nenori sugrįžti į savo namus

„Skaudu matyti, kai tėvai atvyksta susigrąžinti savo vaikų būdami neblaivūs“, – tokiais žodžiais vis dar neretai pasitaikančią realybę apibūdina daugiau nei 20 metų vaiko teisių apsaugos srityje dirbanti Lina Augustinavičiūtė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Pagėgiuose. Vaiko teisių gynėja atvirai pasakoja apie savo pasirinkimą ir iššūkius, kurių šiame darbe netrūksta.  Vaiko teisių apsaugos srityje dirbate šitiek daug metų. Kas lėmė šios profesijos pasirinkimą?  Studijuodama universitete atlikau praktiką Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko

Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį fiksuotas nuosmukis gerokai kuklesnis, nei  per pirmąjį karantiną. Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – net 14,4 proc. krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis. Vis dėlto, šįkart sektorius smūgį atlaikė kiek lengviau, nes per pirmąjį karantiną stebėjome net 18,6 proc. metinį prekybos ne maistu susitraukimą. Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės. Jų apyvartos buvo net 64,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Trečdaliu susitraukė remonto

Dėmesio – saugokitės sukčių siunčiamų pranešimų

Lietuvos bankas įspėja, kad stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.   „Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“

Taip pat skaitykite