Ar 2016-aisiais Lietuva bus laimėtoja?

Vygaudas UŠACKAS,  teisininkas, diplomatas,  ES ambasadorius Rusijoje

Vygaudas UŠACKAS,
teisininkas, diplomatas,
ES ambasadorius Rusijoje

Nueinantys 2015-ieji kiekvienam lietuviui ryškiai ir skaudžiai parodė, jog gyvename globaliai susijusiame, ginčijamame ir sudėtingame Pasaulyje. Karas Ukrainoje nusinešė per 9 000 žmonių gyvybių, apie 3 mln. buvo priversti Rytų Ukrainą palikti. Sirijoje žuvo daugiau nei 250 000 žmonių, apie 4 mln. migravo į kaimynines šalis arba Europą. Šiemet apie 900 000 pabėgėlių perplaukė Viduržemio jūrą, ieškodami prieglobsčio Europoje. Brutalūs teroristų išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130-ies nekaltų civilių gyvybes ir šimtus sužeidė.

Kita vertus, nueinantys metai suteikė ir vilties. Vasarį pasiekti Minsko susitarimai nuo rugsėjo įvedė paliaubas, vyksta konsultacijos dėl vietinių rinkimų Rytų Ukrainoje. Gruodžio 18 d. pirmą kartą nuo konflikto pradžios JTO Saugumo Tarybos narės priėmė bendrą Rezoliuciją dėl Sirijos, kurios rezultatas būtų kraujo praliejimo nutraukimas ir pabėgėlių srauto sustabdymas, reprezentatyvios vyriausybės sudarymas, rinkimai. Liepą pasiektas istorinis susitarimas su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. Na, o nueinančius metus vainikavo istoriniai susitarimai Paryžiuje dėl klimato kaitos. Jie reiškia, kad po 30 metų pasaulyje nebebus deginamas joks iškastinis kuras – nafta, dujos, akmens anglis.

Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija inauguracija, 2016-aisiais laukiamas pirmasis JAV suskystintų dujų eksportas į „Nepriklausomybės“ terminalą – reikšmingiausi šalies pasiekimai energetikos politikoje per pastaruosius 25-erius metus.

Koks 2016-aisiais bus Lietuvos atsakas į tektoninius geoekonominius, saugumo, migracijos ir klimato kaitos iššūkius?

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatų į jo narius, politinių partijų turėtume reikalauti atsakyti į esminius klausimus, kurie lems, kaip Lietuva pasinaudos istorinėmis galimybėmis. Ką siūloma daryti, stiprinant jos nacionalinį saugumą? Kokiomis priemonėmis bus sukurta palankiausia mokestinė, investicinė aplinka, atsisakant perteklinių reikalavimų talentams bei reikalingai darbo jėgai, užsienio investicijoms pritraukti? Kada priimsime lankstesnį Darbo kodeksą, padėsiantį Lietuvoje sukurti geriausias Europoje sąlygas investuoti? Kaip pasinaudosime istoriniais susitarimais dėl klimato kaitos bei išmaniau ir aktyviau vystysime atsinaujinančią energetiką? Kaip stiprinsime saitus su lietuviais, gyvenančiais ES, JAV ir kitur? Kaip gerinsime situaciją švietime bei aukštajame moksle? Kaip vystysime bendruomeniškumą, atjautą, paramą bei puoselėsime toleranciją kitataučiams? Kaip į visuomenę integruosime pabėgėlius, užtikrinant, kad jie laikytųsi Lietuvos įstatymų, gerbtų mūsų papročius bei tradicijas, kalbą ir kultūrą? Kaip prisidėsime prie NATO stiprinimo, vieningos ES bei kaip palaikysime ryšius su kaimynais?

Tik teisingi atsakymai lems, ar Lietuva bus laimėtoja tarpusavio priklausomybės, geopolitinės priešpriešos ir unikalių galimybių sankirtoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo

Šilutės ligoninėje – modernus 128 sluoksnių kompiuterinis tomografas

Džiugi žinia kraštiečiams ir aplinkinių rajonų gyventojams – Šilutės ligoninė įsigijo naują, modernų 128 sluoksnių kompiuterinės tomografijos aparatą, kuris pakeitė iki šiol naudotą 1 sluoksnio prietaisą. Vakar, rugpjūčio 6 d., įvyko oficialus šios naujos įrangos pristatymas, kuriame dalyvavo ir Šilutės r. savivaldybės vadovybė: meras Vytautas Laurinaitis, vicemeras Sigitas Šeputis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis paaiškino, kad naujasis prietaisas Radiologijos skyriuje buvo sumontuotas ir pirmieji bandymai atlikti dar vasarį, tačiau dėl pandemijos oficialųjį renginį teko atšaukti.