Apžvalgininkų žvilgsniai į gelmes

Gruodžio 6 d. rytą, kai daugelis žmonių yra darbe, Lietuvos radijas transliavo laidą „Aktualijų studija“. Jos vedėjas Virginijus Savukynas bendravo su Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataru, diplomatu, istoriku Vytautu PLEČKAIČIU ir rašytoju, filosofijos daktaru Vytautu RUBAVIČIUMI. Pateikiame dalį šios diskusijos dalyvių minčių.

V. Rubavičius: „Daugelis politikų iš įvairios sumaišties stengiasi išpešti sau naudą. Mokytojų problemos žinomos jau seniai ir niekas jų nesprendė. Menki atlyginimai, neprestižine tapusi profesija. Giluminis dalykas, kad Lietuvos nacionalinė mokykla neturi jokios ideologijos, supratimo, kokį vaiką ji turi išleisti į gyvenimą. Čia ir mokytojų pasimetimas, įvairiausiai biurokratizuojama jų veikla. Tam išleidžiami šimtai milijonų eurų. Kiek jų ministerija išleido, kiek jų nenuėjo į mokyklas?
Mokytojai dabar parodo jaunimui, kad įmanoma ir reikia kovoti už savo teises. Juk mokytojai nėra mokinių, jų tėvų gerbiami. Manau, kad šitas mokytojų ryžtas kovoti iki galo yra sveikintinas. Jis rodo gerą pavyzdį, kurio nebuvo iki šiol Lietuvoje. Šita švietimo sistema, kuriai skiriama daug pinigų, vis eina blogyn. Kiek bevyktų reformų, jos nenutrūksta, o situacija vis blogėja pagal visus Europos statistikos rodiklius“.
V. Plečkaitis: „Krizė opozicijai palanki. Čia yra proga pasirodyti, pateikti alternatyvas. Bet kas yra su mūsų (Seimo) opozicija, ji nepateikia alternatyvų. Pavyzdžiui, kaip jie dabar tvarkytųsi švietimo srityje?“
V. Savukynas: „Opozicija teigia, kad nereikia nuo sausio mažinti mokesčių, tada atsiras pinigų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti“.
V. Rubavičius: „Kodėl trūksta pinigų? Nėra nustatyta, kad turtingieji turi daugiau mokėti į valstybės iždą, nėra prabangos mokesčio, nėra brangaus nekilnojamojo turto mokesčių, mes taip negauname pajamų, kurios įprastos daugelyje Europos valstybių. JAV, kapitalizmo citadelėje, šie mokesčiai yra. Mes niekada nebūsime pasiturinti valstybė, jeigu turtingiausias sluoksnis mokės mažiausiai. O praktiškai dabar taip ir yra. Tarptautinis valiutos fondas tą ragina daryti. O mes tai negalim, tai mums netinka.
Tai už ką jūs esate: kad Lietuvoje būtų geriau, ar žiūrite tik savo interesų ir naudos? Man rodos, kad čia pozicijos ir opozicijos interesai sutampa, ir tai yra bėda. Dvi pagrindinės partijos neturi normalios mokesčių politikos. Tai nieko gero nežada dirbančiam žmogui, tam pačiam mokytojui, gydytojui ir kitiems. Biudžetas mažas. BVP augimas nusavinamas pasiturinčiųjų sluoksnio. Tą turtėjimą, nusavinimą ir atskirties didėjimą esame įteisinę netgi konstituciškai, kai Konstitucinis Teismas priėmė išaiškinimą dėl algų. Ten įtvirtinta, kad algos turi kilti proporcingai, nesuartėti, kad mažai gaunantys neprestižinių specialybių darbuotojai negautų panašiai kaip prestižinių. Visos išmokos, atlyginimai esą turi būti keliami proporcingai. Uždirbi 1000 Eur, pakels 10 proc. – pridės 100 Eur, o jeigu gauni 10 000 Eur, tau augimas sudarys 1000 Eur. Taip perdalijant sukuriamą pridėtinę vertę atskirtis tik auga“.
V. Savukynas: „Laisvosios rinkos instituto duomenimis, švietimo sistemoje yra 30 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. – ne mokytojų. Ką jie ten daro? Kaip ir universitete, kur pusė darbuotojų – dėstytojai, tiek pat – administracinį darbą dirbančių. Jeigu taip, kas įstengs jų tiek išlaikyti?“
V. Plečkaitis: „Mūsų valstybė kaip tik tuo keliu ir ėjo. Jeigu pasižiūrėtume nuo ministerijų, ten ir visur kitur aptarnaujančio personalo labai daugėja. Diegiame kompiuterius ir visa kita, kas turėjo sumažinti tą biurokratų, administracijos kiekį, bet viskas – atvirkščiai. Laisvai rinkai atidavėme ekonomiką, o valstybinis administravimas tik didėja. Mes esame perdėm biurokratizuota ir administruota valstybė. Taip visose srityse. Jeigu pažiūrėtume universitetuose, tai algų augimas naudingesnis ne dėstytojui. Tai kodėl ministerija tą leidžia? Ir mokyklos, ir socialinės apsaugos sritis į tą eina“.
V. Rubavičius: „Valdžia, kuri sako, kad nėra pinigų, pasmerkta. Pinigų yra, juos reikia gerai panaudoti. Priklauso nuo požiūrio. Ar norime išmokyti vaikus, sukurti solidarią visuomenę, ar tik vis padėti tiems, kurie yra turtingi ir turtėja, nes turtingi turi kaip savo reikalus sutvarkyti – turi ryšių, pažinčių. Mus valdo patys turtingiausi. Apskritai politikos ir biznio susiliejimas yra pražūtingas ne tik visuomenei, bet ir valstybei, ji turi rodyti pagarbų požiūrį į mokytoją, nes be mokytojo, be švietimo nėra valstybės. Švietimas ir kultūra yra valstybės stuburas“.
V. Plečkaitis: „Tie žmonės, kurie valdo ir rajonuose, kur susiklostę santykiai, kai giminės į darbus ateina, draugai, jie ir peržiūrinėja tą reikalingumą. Kaip ims ir išmes žmoną iš darbo, marčią ar sūnų, draugų vaiką, gerą pažįstamą? Ir taip visur. Tas aparatas pūsis ir toliau. Nėra politinės valios ir logikos keisti“.
V. Rubavičius: „ Streikas – signalas, reikia susirūpinti, kaip valdoma valstybė. Pirmiausia, kaip valdoma švietimo sistema. Reikia vieną kartą sukviesti įvairių pažiūrų žmones, turinčius matymą. Dabar kažką Premjeras ir bando daryti. Bet lankstumo, streikuojančių supratimo nėra. Žiūri kaip į priešus. Aplamai, ką Seimas veikia? Ar buvo bent vienas posėdis švietimo klausimu? Sušaukti posėdį, išnagrinėti, aptarti. O jie kuria visokias komisijas vieną ant kitos. Tai biurokratizuota ir pinigus siurbianti sistema, o naudos, kokybės dėl to nebus“.
V. Savukynas: „Valstybė imasi sau vis daugiau sričių, sferų, paslaugų, tada jas teikia prastai, kyla skandalai, o po to sako, kad reikia daugiau pinigų“.
V. Plečkaitis: „Mes nesame tokia turtinga valstybė, nėra maišo neišsemiamo. Taip ir švietime. Parašomos progamos. Reikalingas mokytojų švietimas, nes jie sako, kad neturi kompetencijos. Tai gal reikia apsibrėžti, kiek valstybė išgali?“
V. Rubavičius: „Bet ta valstybė turi pagalvoti, ar reikia iš valstybės lėšų, visos visuomenės sąskaita remti privačias mokyklas, darželius? Kodėl turtingiesiems mes dar primokame? Tai jie turėtų primokėti mūsų skurdžioms valstybinėms įstaigoms išlaikyti. Neturtinga visuomenė turi primokėti turtingųjų vaikų ugdymui? Įdomu, ar privačių mokyklų mokytojai streikuoja? Mortos mokykla? Kas nori, tegu turi tas privačias mokyklas. Kas nori, tegu moka ir leidžia ten savo vaikus. Konkuruokite su valstybinėmis. Bet kad valstybė dar jas remtų… Čia yra apiplėšimas. Kaip mes to nesuprantame?“
V. Plečkaitis: „Čia įdėmiau pasižiūrėjus skleidžiasi paradoksalūs dalykai. Šūkį pasirinkome – kuo daugiau rinkos, tuo mažiau valstybės. Tarsi einame valstybės funkcijų mažinimo linkme. Nebeliko mokytojų, yra švietimo paslaugų teikėjai. Tačiau plėsdami rinką jai atiduodame visuomenei reikšmingas funkcijas. Tas valstybės biudžetas jau yra didžiausia pinigų kasykla. Ir funkcijas gavusi rinka savo čiuptuvus turi įleidusi būtent į tuos pinigus, į mūsų visų pinigus, o valstybė net ima jiems, privatininkams, už tas funkcijas daugiau mokėti. Ir kas turi politinę ar kitokią prieigą prie valstybės biudžeto, jie gauna pinigų ir net geba susikurti sau palankius įstatymus. Tarsi laisva rinka, o išties sukurta rentos sistema iš biudžeto“.
V. Rubavičius: „Tas abstraktus žodis „biudžetas“ – tai visų mūsų pinigai. Ir vaiko teisių apsaugos srityje kuriame globėjų rinką iš to parties biudžeto, dar tą globėjų rinką prižiūrinčiųjų ir aptarnaujančiųjų, radosi net atvejo vadybininkai… Ir tai kainuos daug daugiau negu toji vaikų globos namų sistema, kurią sėkmingai suardėme“.
Ko tikėtis?
Pastebėta, kad iki šiol pedagogų ir kitų sričių darbuotojų nepasitenkinimą sugebėta valdyti. Dabar jau taip nebus. Modernesnė tautos dalis jau aktyvesnė, tą matome ir jeigu nebus tikros mokesčių reformos, naudingos daugeliui žmonių, o ne tik turtingiesiems, galimas sprogimas. Dabar – tik krizės pradžios, įsibėgėjimas. Pinigus skirsto Seimas. Kodėl jis neįsijungia? Streikų gali tik daugėti, kol nebus sprendžiamos esminės ekonominės problemos. Kol nebus daugiau socialinio teisingumo. Kol nebus aiškios atlyginimų sistemos. Prieškario Lietuvoje tai matėsi lentelėje – tiek uždirba Prezidentas, darbininkas, mokytojas. Tad Lietuvoje gali visko būti…

Parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

VMI skelbs pajamų ir turto deklaravimo startą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) netrukus paskelbs apie gyventojų pajamų ir turto deklaravimo startą. VMI praneša šiemet daugiau kaip 1,9 mln. gyventojų jau paruošusi preliminariąsias pajamų deklaracijas. 1,4 mln. gyventojų jas galės pateikti vos keliais mygtukų paspaudimais. Patogiausia ir greičiausia tai padaryti e. būdu – pasinaudojant e.VMI programėle išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams, arba Elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS), pabrėžia VMI. Deklaravimo pradžią VMI paskelbs specialiame renginyje žiniasklaidai trečiadienį. Tą pačią dieną gyventojų pajamų bei turto deklaravimo naujovės bus pristatomos ir visų

Pažeidimai antrajame merų rinkimų ture: Šilutės rajone galimai suklastotas piliečio parašas

Policijos departamentas praneša, kad kovo 17-ąją Šilutės rajone, Inkaklių kaime rinkimų apylinkėje Nr. 47 biuletenių išdavimo sąraše galimai buvo suklastotas piliečio parašas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai ne vienintelis galimas rinkimų įstatymo pažeidimas. Per pakartotinį merų rinkimų turą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo bendruoju paštu gavo pranešimų apie galimą rinkėjų papirkimą, apie valstybės politikų pasisakymus, dėl galimai neblaivių asmenų pasirodymo, dėl agitacijos arčiau nei 50 metrų, dėl agitacijos socialiniuose tinkluose, dėl išorinės reklamos. Tai tik dalis galimų pažeidimų, apie kuriuos buvo

Nuo naujų mokslo metų didinamos studijoms skiriamos valstybės lėšos

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams. Nuo 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1466 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1283 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2595 eurų, kolegijose –