Apžvalgininkų žvilgsniai į gelmes

Gruodžio 6 d. rytą, kai daugelis žmonių yra darbe, Lietuvos radijas transliavo laidą „Aktualijų studija“. Jos vedėjas Virginijus Savukynas bendravo su Kovo 11-osios nepriklausomybės Akto signataru, diplomatu, istoriku Vytautu PLEČKAIČIU ir rašytoju, filosofijos daktaru Vytautu RUBAVIČIUMI. Pateikiame dalį šios diskusijos dalyvių minčių.

V. Rubavičius: „Daugelis politikų iš įvairios sumaišties stengiasi išpešti sau naudą. Mokytojų problemos žinomos jau seniai ir niekas jų nesprendė. Menki atlyginimai, neprestižine tapusi profesija. Giluminis dalykas, kad Lietuvos nacionalinė mokykla neturi jokios ideologijos, supratimo, kokį vaiką ji turi išleisti į gyvenimą. Čia ir mokytojų pasimetimas, įvairiausiai biurokratizuojama jų veikla. Tam išleidžiami šimtai milijonų eurų. Kiek jų ministerija išleido, kiek jų nenuėjo į mokyklas?
Mokytojai dabar parodo jaunimui, kad įmanoma ir reikia kovoti už savo teises. Juk mokytojai nėra mokinių, jų tėvų gerbiami. Manau, kad šitas mokytojų ryžtas kovoti iki galo yra sveikintinas. Jis rodo gerą pavyzdį, kurio nebuvo iki šiol Lietuvoje. Šita švietimo sistema, kuriai skiriama daug pinigų, vis eina blogyn. Kiek bevyktų reformų, jos nenutrūksta, o situacija vis blogėja pagal visus Europos statistikos rodiklius“.
V. Plečkaitis: „Krizė opozicijai palanki. Čia yra proga pasirodyti, pateikti alternatyvas. Bet kas yra su mūsų (Seimo) opozicija, ji nepateikia alternatyvų. Pavyzdžiui, kaip jie dabar tvarkytųsi švietimo srityje?“
V. Savukynas: „Opozicija teigia, kad nereikia nuo sausio mažinti mokesčių, tada atsiras pinigų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti“.
V. Rubavičius: „Kodėl trūksta pinigų? Nėra nustatyta, kad turtingieji turi daugiau mokėti į valstybės iždą, nėra prabangos mokesčio, nėra brangaus nekilnojamojo turto mokesčių, mes taip negauname pajamų, kurios įprastos daugelyje Europos valstybių. JAV, kapitalizmo citadelėje, šie mokesčiai yra. Mes niekada nebūsime pasiturinti valstybė, jeigu turtingiausias sluoksnis mokės mažiausiai. O praktiškai dabar taip ir yra. Tarptautinis valiutos fondas tą ragina daryti. O mes tai negalim, tai mums netinka.
Tai už ką jūs esate: kad Lietuvoje būtų geriau, ar žiūrite tik savo interesų ir naudos? Man rodos, kad čia pozicijos ir opozicijos interesai sutampa, ir tai yra bėda. Dvi pagrindinės partijos neturi normalios mokesčių politikos. Tai nieko gero nežada dirbančiam žmogui, tam pačiam mokytojui, gydytojui ir kitiems. Biudžetas mažas. BVP augimas nusavinamas pasiturinčiųjų sluoksnio. Tą turtėjimą, nusavinimą ir atskirties didėjimą esame įteisinę netgi konstituciškai, kai Konstitucinis Teismas priėmė išaiškinimą dėl algų. Ten įtvirtinta, kad algos turi kilti proporcingai, nesuartėti, kad mažai gaunantys neprestižinių specialybių darbuotojai negautų panašiai kaip prestižinių. Visos išmokos, atlyginimai esą turi būti keliami proporcingai. Uždirbi 1000 Eur, pakels 10 proc. – pridės 100 Eur, o jeigu gauni 10 000 Eur, tau augimas sudarys 1000 Eur. Taip perdalijant sukuriamą pridėtinę vertę atskirtis tik auga“.
V. Savukynas: „Laisvosios rinkos instituto duomenimis, švietimo sistemoje yra 30 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. – ne mokytojų. Ką jie ten daro? Kaip ir universitete, kur pusė darbuotojų – dėstytojai, tiek pat – administracinį darbą dirbančių. Jeigu taip, kas įstengs jų tiek išlaikyti?“
V. Plečkaitis: „Mūsų valstybė kaip tik tuo keliu ir ėjo. Jeigu pasižiūrėtume nuo ministerijų, ten ir visur kitur aptarnaujančio personalo labai daugėja. Diegiame kompiuterius ir visa kita, kas turėjo sumažinti tą biurokratų, administracijos kiekį, bet viskas – atvirkščiai. Laisvai rinkai atidavėme ekonomiką, o valstybinis administravimas tik didėja. Mes esame perdėm biurokratizuota ir administruota valstybė. Taip visose srityse. Jeigu pažiūrėtume universitetuose, tai algų augimas naudingesnis ne dėstytojui. Tai kodėl ministerija tą leidžia? Ir mokyklos, ir socialinės apsaugos sritis į tą eina“.
V. Rubavičius: „Valdžia, kuri sako, kad nėra pinigų, pasmerkta. Pinigų yra, juos reikia gerai panaudoti. Priklauso nuo požiūrio. Ar norime išmokyti vaikus, sukurti solidarią visuomenę, ar tik vis padėti tiems, kurie yra turtingi ir turtėja, nes turtingi turi kaip savo reikalus sutvarkyti – turi ryšių, pažinčių. Mus valdo patys turtingiausi. Apskritai politikos ir biznio susiliejimas yra pražūtingas ne tik visuomenei, bet ir valstybei, ji turi rodyti pagarbų požiūrį į mokytoją, nes be mokytojo, be švietimo nėra valstybės. Švietimas ir kultūra yra valstybės stuburas“.
V. Plečkaitis: „Tie žmonės, kurie valdo ir rajonuose, kur susiklostę santykiai, kai giminės į darbus ateina, draugai, jie ir peržiūrinėja tą reikalingumą. Kaip ims ir išmes žmoną iš darbo, marčią ar sūnų, draugų vaiką, gerą pažįstamą? Ir taip visur. Tas aparatas pūsis ir toliau. Nėra politinės valios ir logikos keisti“.
V. Rubavičius: „ Streikas – signalas, reikia susirūpinti, kaip valdoma valstybė. Pirmiausia, kaip valdoma švietimo sistema. Reikia vieną kartą sukviesti įvairių pažiūrų žmones, turinčius matymą. Dabar kažką Premjeras ir bando daryti. Bet lankstumo, streikuojančių supratimo nėra. Žiūri kaip į priešus. Aplamai, ką Seimas veikia? Ar buvo bent vienas posėdis švietimo klausimu? Sušaukti posėdį, išnagrinėti, aptarti. O jie kuria visokias komisijas vieną ant kitos. Tai biurokratizuota ir pinigus siurbianti sistema, o naudos, kokybės dėl to nebus“.
V. Savukynas: „Valstybė imasi sau vis daugiau sričių, sferų, paslaugų, tada jas teikia prastai, kyla skandalai, o po to sako, kad reikia daugiau pinigų“.
V. Plečkaitis: „Mes nesame tokia turtinga valstybė, nėra maišo neišsemiamo. Taip ir švietime. Parašomos progamos. Reikalingas mokytojų švietimas, nes jie sako, kad neturi kompetencijos. Tai gal reikia apsibrėžti, kiek valstybė išgali?“
V. Rubavičius: „Bet ta valstybė turi pagalvoti, ar reikia iš valstybės lėšų, visos visuomenės sąskaita remti privačias mokyklas, darželius? Kodėl turtingiesiems mes dar primokame? Tai jie turėtų primokėti mūsų skurdžioms valstybinėms įstaigoms išlaikyti. Neturtinga visuomenė turi primokėti turtingųjų vaikų ugdymui? Įdomu, ar privačių mokyklų mokytojai streikuoja? Mortos mokykla? Kas nori, tegu turi tas privačias mokyklas. Kas nori, tegu moka ir leidžia ten savo vaikus. Konkuruokite su valstybinėmis. Bet kad valstybė dar jas remtų… Čia yra apiplėšimas. Kaip mes to nesuprantame?“
V. Plečkaitis: „Čia įdėmiau pasižiūrėjus skleidžiasi paradoksalūs dalykai. Šūkį pasirinkome – kuo daugiau rinkos, tuo mažiau valstybės. Tarsi einame valstybės funkcijų mažinimo linkme. Nebeliko mokytojų, yra švietimo paslaugų teikėjai. Tačiau plėsdami rinką jai atiduodame visuomenei reikšmingas funkcijas. Tas valstybės biudžetas jau yra didžiausia pinigų kasykla. Ir funkcijas gavusi rinka savo čiuptuvus turi įleidusi būtent į tuos pinigus, į mūsų visų pinigus, o valstybė net ima jiems, privatininkams, už tas funkcijas daugiau mokėti. Ir kas turi politinę ar kitokią prieigą prie valstybės biudžeto, jie gauna pinigų ir net geba susikurti sau palankius įstatymus. Tarsi laisva rinka, o išties sukurta rentos sistema iš biudžeto“.
V. Rubavičius: „Tas abstraktus žodis „biudžetas“ – tai visų mūsų pinigai. Ir vaiko teisių apsaugos srityje kuriame globėjų rinką iš to parties biudžeto, dar tą globėjų rinką prižiūrinčiųjų ir aptarnaujančiųjų, radosi net atvejo vadybininkai… Ir tai kainuos daug daugiau negu toji vaikų globos namų sistema, kurią sėkmingai suardėme“.
Ko tikėtis?
Pastebėta, kad iki šiol pedagogų ir kitų sričių darbuotojų nepasitenkinimą sugebėta valdyti. Dabar jau taip nebus. Modernesnė tautos dalis jau aktyvesnė, tą matome ir jeigu nebus tikros mokesčių reformos, naudingos daugeliui žmonių, o ne tik turtingiesiems, galimas sprogimas. Dabar – tik krizės pradžios, įsibėgėjimas. Pinigus skirsto Seimas. Kodėl jis neįsijungia? Streikų gali tik daugėti, kol nebus sprendžiamos esminės ekonominės problemos. Kol nebus daugiau socialinio teisingumo. Kol nebus aiškios atlyginimų sistemos. Prieškario Lietuvoje tai matėsi lentelėje – tiek uždirba Prezidentas, darbininkas, mokytojas. Tad Lietuvoje gali visko būti…

Parengė Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,