Apsnigtas automobilis kelyje didina riziką

Situacija keliuose rodo, kad kai kurie vairuotojai atsainiai žiūri į susikaupusį sniego ar ledo sluoksnį ant automobilio, o išvažiavę į gatves nenuvalytomis transporto priemonėmis kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Pakilęs ledokšnis – nemaloni staigmena
ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad išvažiavus į gatves iš tiesų galima pamatyti ne vieną apsnigtą automobilį. Įprastai neatsiejamu tokių automobilių atributu tampa paskui juos besidriekiantis byrančio sniego ar ledo šleifas. „Nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės byrantis sniegas gali trukdyti iš paskos važiuojantiems vairuotojams, apsunkinti matomumą bei blaškyti jų dėmesį. Tai kelia potencialų pavojų įvykti avarijai“, – pabrėžia ekspertas. Jo teigimu, suprastėjęs matomumas nėra vienintelė problema – kartais iš paskos važiuojantis vairuotojas gali sulaukti ir didesnės nemalonios staigmenos. „Gali pasitaikyti atvejų, kai iš paskos važiuojantis automobilis bus apgadintas dėl nuo nenuvalyto automobilio stogo atsikabinusio ledo luito. Tokia rizika ypač padidėja priekyje važiuojant sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurias nuvalyti yra sunkiau. Važiuojant didesniu greičiu, pavyzdžiui, autostradoje, į orą pakilęs ledokšnis gali nuskrieti ir keliasdešimt metrų bei tėkštis į iš paskos važiuojančio automobilio priekinį stiklą, jį įskelti“, – įspėja R. Bieliauskas.
Tokios situacijos, anot eksperto, itin pavojingos, nes netikėtumo faktorius ir įskilęs stiklas gali stipriai išmušti vairuotoją iš vėžių ir jis gali prarasti automobilio kontrolę. To pakaktų, kad vos po kelių sekundžių nevaldoma transporto priemonė atsidurtų priešingoje eismo juostoje ar griovyje.
Kyla techninių eismo įvykių pavojus
Draudikų atstovo teigimu, ypač problemiški tokie apsnigti „tankai“ gali būti miestų gatvėse. Sniego ar ledo sluoksniu padengti automobilių žibintai, posūkio signalai ir šoniniai langai ne tik stipriai apriboja matomumą pačiam nepavyzdingam vairuotojai, bet ir gali suklaidinti kitus eismo dalyvius. „Tankais tokie automobiliai vadinami ne veltui. Kai kurie vairuotojai, patingėję nusivalyti savo transporto priemones, prasikrapšto tik nedidelį lopinėlį priekiniame stikle ir išvažiuoja į gatves. Tačiau jie mato tik mažą dalį to aplinkinio vaizdo, kurį privalo matyti, todėl akivaizdžiai negali tinkamai dalyvauti eisme. Kitiems eismo dalyviams belieka tik spėlioti, kokį manevrą planuoja daryti nenuvalyto automobilio vairuotojas“, – aiškina R. Bieliauskas.
Specialistas priduria, kad būtent dėl šių priežasčių susidaro aplinkybės įvykti smulkiems techniniams įvykiams, kurie gali sukelti problemų abiem incidento pusėms. „Kai nesimato nei posūkio, nei stabdžių signalų, nuspėti priekyje važiuojančio vairuotojo manevrus sudėtinga. Prastomis eismo sąlygomis pakanka ir mažo greičio įvykti nedidelei avarijai. Rizika įvykti tokiam nelaimingam atsitikimui iškyla sankryžose, daugiabučių kiemuose ar prekybos centrų aikštelėse, kur yra daugiau kliūčių ir reikia itin atidžiai stebėti aplinką bei manevruoti“, – kalba draudikų atstovas.
Derėtų galvoti ne tik apie save
Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra atskiro punkto, kuriame būtų aiškiai nurodyta būtinybė nuvalyti sniegą ar ledą nuo transporto priemonės prieš išvažiuojant į kelią. Nepaisant to, anot R. Bieliausko, vairuotojams skirtose taisyklėse įvardyti kiti reikalavimai, kurie įpareigoja tinkamai pasirūpinti savo automobiliu, nesukeliant pavojaus sau ir aplinkiniams. „KET aiškiai nurodyta, kad draudžiama tęsti kelionę, jei yra kliūčių saugiai dalyvauti eisme, kol tie nesklandumai nėra pašalinti. Jei sniego ar ledo sluoksnis ant automobilio trukdo vairuoti, riboja matomumą, uždengia valstybinius numerius bei žibintus, tuo pačiu klaidindamas ir kitus eismo dalyvius, galima suprasti, kad tai kelia potencialų pavojų žmonių saugumui ir su tokiu automobiliu važiuoti nederėtų“, – akcentuoja R. Bieliauskas.

ERGO inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Vėl išlaidos vairuotojams: nuo sausio 1-os reikės naujos vaistinėlės

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojų laukia ne tik  Kelių eismo taisyklių pakeitimai, tačiau ir dar viena naujovė – bus privalu automobilyje turėti naujos sudėties vaistinėlę. Vaistinėlėje turėtų atsirasti papildomų priemonių. Jos sudėtis papildoma spaudžiamuoju tvarsčiu, ledo maišeliais, turniketais ir vienkartine veido kauke, skirta gaivinti – atlikti dirbtinį kvėpavimą. Ne visais atvejais vairuotojams reikės naujos vaistinėlės, mat kai kuriems užteks turimą vaistinėlę papildyti trūkstamomis priemonėmis. Pirmosios pagalbos rinkinys nebuvo keistas nuo 2003 metų. Per tiek metų pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai,

Bus naujas eurų banknotų dizainas

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis

Taip pat skaitykite