Aplinkosaugininkai ragina pajūryje skinti muilines gubojas, rauti jas iš želdynų

ELTOS nuotr.

Anksčiau buvusi saugoma ir pajūrio puošmena laikyta muilinė guboja šiandien Lietuvoje yra įtraukta į invazinių augalų rūšių sąrašą. Aplinkosaugininkai ją ragina negailint skinti, jeigu norite padaryti gera gamtai. Į Lietuvą ji atkeliavo iš Pietų Europos kopoms sutvirtinti, tačiau pernelyg išplito, išstumdama vietines augalų rūšis.

„Lubinų puokštes keiskite į invazinių muilinių gubojų – pajūryje jos jau žydi ir užima nemažus plotus. Kai kurie žmonės mano, kad jų naikinti negalima, kad už tai gresia baudos. Taip buvo prieš kelis dešimtmečius, dabar jas prašome skinti ir puošti namus“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Pasak L. Janulaitienės, sovietmečiu guboja buvo pasitelkta kaip priemonė kopoms nuo nykimo apsaugoti.  Augalo šaknų sistema labai tinka šiai funkcijai – gali siekti iki dešimties ir daugiau kvadratinių metrų. Tačiau guboja labai sparčiai plinta, užima vis daugiau vietos, šiuo metu matome didžiulius jos sąžalynus ne tik kopose, bet ir prie takų, pakelėse, pievose.

Vietinės augalų rūšys, pavyzdžiui, pajūrinė pienažolė, kurios populiacija ir taip negausi, tose vietose nyksta, dėl to mažėja unikali pajūrio biologinė įvairovė, kurią turime puoselėti ir saugoti, kenčia ekosistemos. Ten, kur želia gubojų „miškas”, nebelieka vietos ir kitiems judriame smėlyje gyvenantiems gyviems organizmams.

Muilinė guboja nuo 2012 m. įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl ją būtina naikinti. Vienas iš efektyvių naikinimo būdų – skinti žiedynus. Skinti šiuos žiedynus rekomenduojama, kad augalas nesubrandintų sėklų ir dar plačiau nepasisėtų. Tinkamiausiais laikas tam yra liepa, kol ji žydi. Beje, guboja gražiai atrodo ir sudžiūvusi, tinka puokštėms komponuoti.

Geriausia ją iškasti ir išrauti, tačiau tam reikia fizinės jėgos, nes šaknys labai tvirtos, nepasiduoda, trūkinėja. Jas galima ir šienauti, kol nesubrandintos sėklos.

Šio daugiamečio žolinio augalo su stora liemenine šaknimi, galinčia prasiskverbti net į 15 m gylį, sėklas plačiai išnešioja vėjas. Rūšis savaime paplitusi Pietryčių Europoje ir Azijoje. Tai dekoratyvus augalas, todėl pasaulyje daug kur auginamas želdynuose, iš kurių neretai „pabėga“ į gamtą.

Nidoje naikina muilines gubojas

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė praneša, kad muilinė guboja šiemet buvo raunama ir kasama Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje ir Kopgalyje, 1,5 ha plote. Organizuotos talkos, kuriose dalyvavo Klaipėdos ir Neringos mokyklų mokiniai. Tikslių duomenų, kiek pavyko jų išnaikinti nėra, bet praėjusių metų talkos rezultatai džiugina: guboja buvo iškasta Naglių pažintinio tako prieigose ir greta jo, o šiemet šioje teritorijoje galima matyti jau tik pavienių šios rūšies individų.

Guboją draudžiama auginti, prekiauti ja ar kitaip šį augalą ar jo gyvybingas dalis naudoti. Negalima jo sodinti savo ar kaimo turizmo sodybose, kad neišplistų už jų ribų, natūralioje gamtoje ir nepadarytų jai žalos, įspėja aplinkosaugininkai.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Aplinkos ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite