Aplinkosaugininkai kyla į mūšį dėl laisvo priėjimo prie vandens

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio vizito į Šilutę metu pasakyti žodžiai, kad bus aršiai kovojama su tvoromis, trukdančiomis laisvai prieiti prie vandens telkinių, nebuvo tuščias burnos aušinimas. Nuo gegužės pradžios Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros specialistai pradėjo tikrinti 5 pranešimus dėl galbūt neteisėtai užtvertų upių pakrančių.

Kelio užtvaros Nikėlų kaime su lentele, kad privačioje valdoje žvejoti ir maudytis draudžiama, aplinkosaugininkai nepripažino neteisėtai pastatyta tvora.

Žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta informacija, kad nuo gegužės 1 d. bus baudžiama už savavališką pakrančių užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitos žalos aplinkai. Nustatę žalos atvejus, aplinkos apsaugos pareigūnai rašys privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius. Privalomojo nurodymo vykdymo terminas bus ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Jei per nurodytą terminą nepašalinami žalos aplinkai padariniai, bus skaičiuojamas 500 Lt už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis. Už kiekvieną mėnesį, kol nebus pašalinti žalos aplinkai padariniai, žalos dydis bus didinamas po 500 litų už kiekvieną metrą tvoros ilgio.
Pirmajame reide, kurio metu patikrinti trys gauti pranešimai, dalyvavo agentūros vedėja Galina Misevičienė, vyriausiasis specialistas Valentinas Ščerveninas bei vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas. Kito reido metu bus patikrinti dar 2 turimi pranešimai. Dažniausiai tai būna aplinkinių gyventojų elektroniniai laiškai ir telefono skambučiai. Valentinas Ščerveninas patikslino, kad, be baudų už žalą, numatyta ir administracinė atsakomybė. Tai gali būti įspėjimas arba nuo 100 iki 500 Lt dydžio bauda.
Aplinkosaugininkai sakė, kad bausti visu griežtumu kol kas neskubama. Akcija vyks visą mėnesį, todėl iš pradžių tvorų savininkai perspėjami, ir tik vėliau, jeigu pažeidimų nepašalins, baudžiami. Be to, ši priemonė nauja ir stengiamasi sudaryti galimybę žmonėms susitvarkyti patiems. Apie tai, kokio dydžio apsauginės zonos turėtų būti prie kiekvieno vandens telkinio, nurodyta žemės savininkų nuosavybės dokumentuose. Šių zonų plotis paprastai būna nuo 1 iki 15 metrų. Aplinkosaugininkai pasidžiaugė, kad mūsų rajone priėjimo prie vandens suvaržymo problema nėra tokia aktuali. Daugiausiai tvorų priraizgo prie ežerų pakrančių esančių sklypų savininkai kituose Lietuvos rajonuose.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas išmatavo atstumą, kur turėtų baigtis prie Veiviržo pakrantės esanti tvora.

Pirmiausia patikrinta galbūt neteisėtai užtvertas priėjimas prie Veiviržo upės Vilkyčių seniūnijoje. Tai gerai žinomo mūsų rajone ūkininko ir automobilių lenktynininko K. Gudžiūno žemė. Vielinė tvora driekiasi nuo pat upės šlaito, o turėtų prasidėti už 5 metrų nuo jo. Aplinkosaugininkai sakė, kad jau kalbėjosi su savininku ir šis žadėjo pašalinti pažeidimą. Atskubėjusi ūkio darbuotoja dievagojosi, kad įvykdė nurodymą ir išardė tvorą. Pasirodo, nesusikalbėjo. Išardyta tik prie pat upės šlaito esančios tvoros dalis, padarant šiokį tokį praėjimą. Tiesa, nelabai kas toje vietoje prie vandens ir veršis – upės šlaitas aukštas, aplinkui – krūmai ir dilgėlės. Aplinkosaugininkai atmatavo atstumą ir šakele pažymėjo vietą, iki kurios tvorą reikėtų perkelti. Pažadėta tai padaryti tą pačią dieną.
Po to lankytasi toje pat Saugų seniūnijoje prie Minijos upės esančioje Ramintos Aleknienės sodyboje. Ir čia iki upės šlaito besitęsianti tvora tik šiek tiek praardyta. Šeimininkė manė, kad to ir pakaks pažeidimui likviduoti. Į kiemą išėjusi R. Aleknienė tikino, kad tvora reikalinga norint apsisaugoti nuo įžūlių poilsiautojų ir žvejų, kurie įsikūrę pakrantėje vagia iš sodo braškes ir skina nuo medžių vaisius. Aplinkosaugininkai įteikė R. Aleknienei raginimą pašalinti užtvarą ir patarė, kaip tai geriau padaryti.
Trečiasis patikrintas pranešimas apie užtvertą prieigą prie Ašvos upės Nikėlų kaime (Švėkšnos sen.) nepasitvirtino. Jokios tvoros, trukdančios prieiti prie vandens, nerasta. Tiesa, rasta kelio užtvara, su įspėjimu, kad tai privati valda ir joje žvejoti bei maudytis draudžiama. Galina Misevičienė pastebėjo, kad žemės savininkas Vidmantas Češulis persistengė: upė priklauso valstybei, todėl jis negali uždrausti joje nei maudytis, nei laikantis nustatytų taisyklių žvejoti.
Aplinkosaugininkai spėjo, kad pranešėjas ne taip suprato nurodymą pašalinti prieigos prie vandens apribojimą, arba, kaip dažnokai pasitaiko, tai paprasčiausia kaimynų nesantaikos išraiška.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Savaitgalio orai: šeštadienis bus lietaus  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugpjūčio 5 d., penktadienį, dangų dengs menkas debesų sluoksnis. Nelis. Pūs vidutinio stiprumo pietų, pietryčių krypties vėjas. Bus karšta diena. Įdienojus oras kais iki 27-32 laipsnių karščio. Rugpjūčio 6 d., šeštadienį, naktis be lietaus, tik paryčiais vakarinį šalies pakraštį pasieks vėsesni orai. Vakariniuose rajonuose ims slinkti trumpalaikės liūtys, gali sugriaudėti perkūnija. Pietų, pietvakarių vėjas keis kryptį į vakarų, šiaurės vakarų, bus nestiprus. Debesų daugės, tačiau oras neskubės vėsti ir saulei tekant termometrai rodys nuo 15

Liepą Šilutės rajone – 70 santuokų

Santuokų skaičiumi liepos mėnuo išskirtinis 2022 metais. Taip pat ir tuo, kad iš 70 santuokų net 37 – bažnytinės, o dvi – užsienyje. Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad liepą rajone įregistruota: 52 naujagimiai, 55 mirtys, 70 santuokų ir 6 ištuokos. Liepą sulaukta 25 berniukų ir 27 mergaičių, 28 naujagimiai gimė Šilutės mieste, 24 – seniūnijose, 23 sulaukta užsienyje, jie tik įtraukti į sąrašus. Viena šeima susilaukė dvynių. 17 naujagimių pripažinta tėvystė, nes poros nėra įregistravusios santuokos. Populiarūs

Kada reikia siuntimo pas gydytoją, o kada ne?

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms siuntimus gauti PSDF lėšomis apmokamų paslaugų išduoda šeimos gydytojai arba gydytojai specialistai. Siuntimai išduodami, jei gydytojui dėl paciento sveikatos būklės reikia pasikonsultuoti su kitu gydytoju, atlikti tyrimus, tikslinti gydymą, gydyti ligoninėje. Siuntimas galioja 60 dienų ir

Kataraktą galima įveikti

Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Šią ligą gali sukelti nemažai veiksnių, tačiau pagrindinis susirgimo rizikos faktorius yra amžius. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, akies lęšiukas pradeda drumstėti. Tai natūralūs senatviniai organizmo pokyčiai. Tačiau jei lęšiuko skaidrumas ima trukdyti įprastiniai veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jaunesniems žmonėms katarakta gali būti

Taip pat skaitykite