Aplinkosaugininkai kyla į mūšį dėl laisvo priėjimo prie vandens

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio vizito į Šilutę metu pasakyti žodžiai, kad bus aršiai kovojama su tvoromis, trukdančiomis laisvai prieiti prie vandens telkinių, nebuvo tuščias burnos aušinimas. Nuo gegužės pradžios Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros specialistai pradėjo tikrinti 5 pranešimus dėl galbūt neteisėtai užtvertų upių pakrančių.

Kelio užtvaros Nikėlų kaime su lentele, kad privačioje valdoje žvejoti ir maudytis draudžiama, aplinkosaugininkai nepripažino neteisėtai pastatyta tvora.

Žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta informacija, kad nuo gegužės 1 d. bus baudžiama už savavališką pakrančių užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitos žalos aplinkai. Nustatę žalos atvejus, aplinkos apsaugos pareigūnai rašys privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius. Privalomojo nurodymo vykdymo terminas bus ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Jei per nurodytą terminą nepašalinami žalos aplinkai padariniai, bus skaičiuojamas 500 Lt už tiesinį tvoros metrą žalos aplinkai dydis. Už kiekvieną mėnesį, kol nebus pašalinti žalos aplinkai padariniai, žalos dydis bus didinamas po 500 litų už kiekvieną metrą tvoros ilgio.
Pirmajame reide, kurio metu patikrinti trys gauti pranešimai, dalyvavo agentūros vedėja Galina Misevičienė, vyriausiasis specialistas Valentinas Ščerveninas bei vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas. Kito reido metu bus patikrinti dar 2 turimi pranešimai. Dažniausiai tai būna aplinkinių gyventojų elektroniniai laiškai ir telefono skambučiai. Valentinas Ščerveninas patikslino, kad, be baudų už žalą, numatyta ir administracinė atsakomybė. Tai gali būti įspėjimas arba nuo 100 iki 500 Lt dydžio bauda.
Aplinkosaugininkai sakė, kad bausti visu griežtumu kol kas neskubama. Akcija vyks visą mėnesį, todėl iš pradžių tvorų savininkai perspėjami, ir tik vėliau, jeigu pažeidimų nepašalins, baudžiami. Be to, ši priemonė nauja ir stengiamasi sudaryti galimybę žmonėms susitvarkyti patiems. Apie tai, kokio dydžio apsauginės zonos turėtų būti prie kiekvieno vandens telkinio, nurodyta žemės savininkų nuosavybės dokumentuose. Šių zonų plotis paprastai būna nuo 1 iki 15 metrų. Aplinkosaugininkai pasidžiaugė, kad mūsų rajone priėjimo prie vandens suvaržymo problema nėra tokia aktuali. Daugiausiai tvorų priraizgo prie ežerų pakrančių esančių sklypų savininkai kituose Lietuvos rajonuose.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros vyresnysis specialistas Pranas Sirtautas išmatavo atstumą, kur turėtų baigtis prie Veiviržo pakrantės esanti tvora.

Pirmiausia patikrinta galbūt neteisėtai užtvertas priėjimas prie Veiviržo upės Vilkyčių seniūnijoje. Tai gerai žinomo mūsų rajone ūkininko ir automobilių lenktynininko K. Gudžiūno žemė. Vielinė tvora driekiasi nuo pat upės šlaito, o turėtų prasidėti už 5 metrų nuo jo. Aplinkosaugininkai sakė, kad jau kalbėjosi su savininku ir šis žadėjo pašalinti pažeidimą. Atskubėjusi ūkio darbuotoja dievagojosi, kad įvykdė nurodymą ir išardė tvorą. Pasirodo, nesusikalbėjo. Išardyta tik prie pat upės šlaito esančios tvoros dalis, padarant šiokį tokį praėjimą. Tiesa, nelabai kas toje vietoje prie vandens ir veršis – upės šlaitas aukštas, aplinkui – krūmai ir dilgėlės. Aplinkosaugininkai atmatavo atstumą ir šakele pažymėjo vietą, iki kurios tvorą reikėtų perkelti. Pažadėta tai padaryti tą pačią dieną.
Po to lankytasi toje pat Saugų seniūnijoje prie Minijos upės esančioje Ramintos Aleknienės sodyboje. Ir čia iki upės šlaito besitęsianti tvora tik šiek tiek praardyta. Šeimininkė manė, kad to ir pakaks pažeidimui likviduoti. Į kiemą išėjusi R. Aleknienė tikino, kad tvora reikalinga norint apsisaugoti nuo įžūlių poilsiautojų ir žvejų, kurie įsikūrę pakrantėje vagia iš sodo braškes ir skina nuo medžių vaisius. Aplinkosaugininkai įteikė R. Aleknienei raginimą pašalinti užtvarą ir patarė, kaip tai geriau padaryti.
Trečiasis patikrintas pranešimas apie užtvertą prieigą prie Ašvos upės Nikėlų kaime (Švėkšnos sen.) nepasitvirtino. Jokios tvoros, trukdančios prieiti prie vandens, nerasta. Tiesa, rasta kelio užtvara, su įspėjimu, kad tai privati valda ir joje žvejoti bei maudytis draudžiama. Galina Misevičienė pastebėjo, kad žemės savininkas Vidmantas Češulis persistengė: upė priklauso valstybei, todėl jis negali uždrausti joje nei maudytis, nei laikantis nustatytų taisyklių žvejoti.
Aplinkosaugininkai spėjo, kad pranešėjas ne taip suprato nurodymą pašalinti prieigos prie vandens apribojimą, arba, kaip dažnokai pasitaiko, tai paprasčiausia kaimynų nesantaikos išraiška.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nauji ribojimai dėl plintančio COVID-19. Suvaržymų bus didelių

Rugpjūčio 4 d. posėdžiavusi Vyriausybė apsisprendė griežtinti reikalavimus, susijusius su vėl sparčiai plintančiu COVID-19. Vieni reikalavimai jau įsigalios kitą savaitę, kiti suplanuoti nuo rugsėjo 13 d. Duota laiko apsispręsti prieš skiepus nusiteikusiems ar skiepijimąsi atidėliojantiems gyventojams.   Trečiadienį Vyriausybė sutarė dėl galimybių paso prievolės norint naudotis įvairiomis veiklomis, o šį sprendimą priims kitą savaitę. Be galimybių paso netrukus nebus galima naudotis veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus numatytas išimtis: nebūtų galimybės eiti į teatrą, į kino teatrą, netrukus be galimybių

Šilutės ligoninėje draudžiamas pacientų lankymas

Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Šilutės rajone bei siekiant išvengti naujų COVID-19 ligos užsikrėtimo atvejų, nuo rugpjūčio 4 d. Šilutės ligoninėje draudžiama lankyti pacientus.   Pacientų lankymas draudžiamas, išskyrus gydančio gydytojo leidimu terminalės sveikatos būklės pacientų (kraštutinai sunkios) ir pacientų iki 14 metų lankymą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, per parą Šilutės rajone užregistruoti 7 nauji COVID-19 ligos atvejai. Iš viso šiuo metu rajone serga 58 asmenys.  Daugiau apie epidemiologinę situaciją šalyje: https://koronastop.lrv.lt/lt/statistika-lietuvoje Šilutės ligoninės inf.

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas turinčių nacionalinių gėrimų. Savo populiarumo gira neprarado iki šiol – vien pernai lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ iš viso pardavė virš 4 milijonų pastarosios butelių bei skardinių. Sustatę juos šalia vienas kito, turėtume atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos… Geriausia – natūralus saldumas Tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir nori šiuo gėrimu vasara gaivintis kuo dažniau, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė primena apie giros naudą organizmui. Ją užtikrinti, pasak

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Taip pat skaitykite