„33-ejų Vytautas iš Šilutės paneigė stereotipus apie darbą be fiksuoto atlygio: kartais uždirbu 18 tūkst. per mėnesį – ir tai ne riba“ – su tokia antrašte portale www.delfi.lt šiandien pasirodė Roberto Šapalo publikacija.

Darbo ir mokslo derinimas, mesti mokslai, emigranto duona, monotonija versluose ir darbas, kurio pajamos kartais siekia 18 tūkst. eurų per mėnesį. Tai – 33-ejų Šilutėje gyvenančio Vytauto Stanslovo istorija, kuris dabar drąsiai pabrėžia, kad 18 tūkst. per mėnesį – tai ne riba. Finansų konsultantu dirbantis vyras neigia visus stereotipus apie darbą, kuriame nėra fiksuoto atlygio ir kuris daugumai žmonių atrodo nepriimtinas. Jo pavyzdys – gyvas įrodymas, kad nei skųstis blogu gyvenimu, nei emigruoti iš Lietuvos nereikia, jeigu tik sugebi save motyvuoti, nori padėti kitiems ir augti kaip asmenybė.

Lūžio taškas po etapo užsienyje

Sėkmingą karjerą kuriantis ir laimingą gyvenimą su šeima šiuo metu Šilutėje gyvenantis Vytautas atviras – kadangi augo penkių brolių šeimoje mažame miestelyje Švėkšnoje, o tėvai nebuvo tie, kurie gali viską leisti, gyvenimo pradžia nebuvo rožėmis klota. Dar būdamas mokyklos suole jis sau pasakė, kad gyvenime kažką kurs ir burs aplink save žmones. Tačiau greitai susidūrė su išbandymais, per kuriuos retas nepalūžtų. Pradėjus mokytis aukštojoje mokykloje, teko mokėti už mokslą, tad neliko jokios kitos išeities, kaip tik derinti mokslus su darbu. Deja, pradėtus mokslus gana greitai teko mesti, nes tiesiog nebuvo įmanoma visko suspėti. Šis etapas šilutiškį atvedė prie fizinio darbo užsienyje esančiose gamyklose, kur dauguma tautiečių gyrėsi gerais atlyginimais. Tačiau jau vos po kelių mėnesių jis suprato, kad tai – ne gyvenimas. „Atvirai sakant, užsienyje apėmė depresija. Tik atrodo, kad ten užsidirbsi daug pinigų ir bus gerai. Iš tiesų, tu esi svetimšalis, o esant kokiems nors poreikiams atsimuši į sieną ir tave dažnu atveju išnaudoja. Nesupratau, kaip ten lietuviai gali įvairius (ypač sunkius) darbus dirbti. Nesakau, kad visiems ten blogai. Protingas ir darbštus žmogus niekur nepražus. Ir jei tik pinigų tam tikram etapui užsidirbti važiuoji, gal viskas puiku. Bet šiaip, argi tai yra gyvenimas svetimoje šalyje? Užsienis man buvo tvirtas lūžio taškas. Paragavęs emigranto duonos suvokiau, kad turiu galvą ant pečių ir galiu daug daugiau padaryti. Supratau, kad nereikia dirbti kažkam ir kas mėnesį gauti tą pačią menką pinigų sumą, o geriau stengtis kurti pačiam“, – mintimis dalijasi vyras.

Taigi grįžęs iš užsienio jis ėmėsi darbų. Su tuomete drauge (dabar – žmona), broliu ir brolio žmona sukūrė manikiūro priemonių internetinę parduotuvę. Anot vyriškio, pirmasis verslas buvo prieš maždaug dvylika metų ir tikrai sėkmingas, mat tokia parduotuvė buvo bene pirmoji Lietuvoje. Kadangi sekėsi neblogai, vėliau perėjo prie kito verslo – pradėjo vystyti kavinės-užkandinės verslo idėją. Jų Vytautas su žmona turėjo net keletą. Nuolatinis tikslas buvo augti ir įdarbinti kuo daugiau žmonių.

Naujam etapui kelią atvėrė monotonija

Įdomu, kodėl žmogus nusprendžia imtis naujos veiklos ir tapti finansų konsultantu, jeigu jam gerai sekasi savi verslai? Gal vis dėlto kažkas nepavyko? Tačiau Vytautas juokauja, jog save kitoje srityje išbandyti nusprendė vien dėl to, kad viskas klojosi galbūt net per daug gerai: stabilios pajamos, visko užtenka, bet prasidėjo monotonija.

„Pabrėšiu: verslus kurti ir vystyti yra puiku. Ir aš nesakau, kad man buvo blogai. Nespjaunu į šulinį ir neprognozuoju, kad neturėsiu verslo ateityje. Bet laikui bėgant supratau, kad čia esu pasiekęs maksimumą ir lieka tik du variantai – arba stoviu vietoje, arba siekiu kažko naujo. Verslai jau buvo šiokioje tokioje stagnacijoje. Kitaip sakant, etapas, kuris neteikė pilnatvės. Ypač norėjosi atsikratyti maitinimo verslams įprastos monotonijos – nuolatinio bendravimo su darbo inspekcija, veterinarijos tarnyba ir kt. Tad ėmiau ieškoti kitų galimybių. Taip kelyje atsirado finansinių konsultacijų įmonės „iFuture INVESTMENTS“ finansų konsultanto darbo pasiūlymas“, – gyvenimo pokyčius prisimena šilutiškis, pridurdamas, kad naujas karjeros etapas jam iškart patiko dar ir dėl to, jog suprato galėsiantis padėti žmonėms šviesdamas juos finansų srityje.

„Įdomu, kad teikdamas paslaugą klientui galvoju apie tai, jog jo gyvenimas pagerėtų, nors jis ne iškart visa tai supranta. Apskritai esu toks žmogus, kuris nori savarankiškai priimti sprendimus, analizuoti, prognozuoti, tad toks darbas mane greit sužavėjo. Be to, nustūmęs į šalį visas skeptikų prognozes, susidomėjau finansų konsultanto darbu, nes įžvelgiau augimo galimybes. Pavyzdžiui, atėjau dirbti paprastu finansų konsultantu, bet greitai tapau pardavimų grupės vadovu. Kai to neužteko, ėmiau žvelgti plačiau ir tapau regiono vadovu. Ar to pakanka? Ne. Dabartinis tikslas – plėsti biurų skaičių, keliauti į kitas rinkas, tokias kaip Latvija ir t. t.“, – mintimis dalijasi vyras.

18 tūkst. eurų per mėnesį – ne riba

Vytauto rezultatai, dirbant finansų konsultanto darbą, tiesiog neįtikėtini. Ir įdėtos pastangos atsipirko daugiau nei su kaupu. Paneigti bet kokie stereotipai, kad be fiksuoto atlygio bus sunku, kadangi būta mėnesio, kai jo pajamos siekė net 18 tūkst. eurų. Tiesa, pasirodo, kad net ir tai nebūtinai riba.

„Būna įvairių tikslų: nusipirkti namą, išvažiuoti į kelionę ar pan. Manau, kad pradėjęs naują etapą pasiekiau aukštų rezultatų, nes turėjau konkretų tikslą. Pirmiausia uždirbti 5, tada 10, 13, 15 ir 18 tūkst. eurų. Kitas tikslas – pasiekti 20 tūkst. eurų. Ar aš jį pasieksiu? Vienareikšmiškai taip. Kada? Jokio skirtumo. Gal kitą mėnesį, o gal po pusės metų. Svarbiausia kryptingai judėti savo siekiamybės link“, – šypsosi finansų konsultanto duoną“ įmonėje sėkmingai kremtantis Vytautas.

Jis pabrėžia, kad kaip ir daugumoje kitų sričių, taip ir čia, tiesiog reikia didelio noro tobulėti, augti, mokytis, padėti kitiems tvarkyti finansus ir svarbiausia – užsispyrimo. Taisyklė paprasta – arba viską meti ir pasiduodi, arba iškėlęs galvą eini toliau, kas benutiktų, ko dažnai ir pritrūksta daugeliui žmonių.

Visą straipsnį skaitykite čia